Europos Parlamentas (EP) pradėjo reformą, kuria siekiama suvienodinti skirtingą EP rinkimų tvarką 27-iose ES valstybėse, skelbia Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Antradienį europarlamentarai pritarė siūlymui pakeisti Parlamento rinkimų taisykles – 331 pritarė, 257 buvo prieš, o 52 susilaikė. EP siekia, kad kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną balsą panaudotų renkant EP narius nacionalinėje apygardoje, o kitą – renkant EP narius bendroje ES apygardoje, kurią sudarytų papildomos 28 vietos.

Siekiant pagal šiuos sąrašus užtikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyrą, ES valstybės būtų suskirstytos į tris grupes pagal gyventojų skaičių, o į sąrašus šių grupių kandidatai būtų įtraukiami laikantis proporcijos. Bendrus ES kandidatų sąrašus turėtų pateikti Europos rinkimų subjektai, pavyzdžiui, nacionalinių partijų koalicijos arba nacionalinės rinkėjų asociacijos ar Europos politinės partijos.

EP nariai taip pat siūlo rinkimuose užtikrinti lyčių lygybę, pabrėždami, kad kai kuriose šalyse į Europos Parlamentą nebuvo išrinkta nė viena moteris. Siūloma sudaryti paritetinius sąrašus, į kuriuos būtų pakaitomis įrašomos kandidatuojančios moterys ir kandidatuojantys vyrai, arba nustatyti kvotas, nepažeidžiant nebinarinio lytiškumo asmenų teisių.

Siekiant suvienodinti rinkimų į EP sistemą taip pat siūloma visose šalyse nustatyti tą pačią rinkimų datą – gegužės 9 d., taip pat leisti kandidatuoti asmenims nuo 18 metų amžiaus. 60 ir daugiau vietų turinčiose apygardose EP siūlo nustatyti privalomą žemiausią rinkimų slenkstį, kuris siektų 3,5 proc. Parlamentas siekia, kad visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrintos vienodos galimybės balsuoti bei užtikrinti galimybę balsuoti paštu, pažymima Europos Parlamento biuro Lietuvoje išplatintame pranešime.

EP siūlomoje reformoje siekiama užtikrinti piliečių teisę bendruose ES sąrašuose balsuoti už Komisijos pirmininką pagal pagrindinio kandidato (Spitzenkandidaten) sistemą. Rinkimų proceso bei naujųjų taisyklių priežiūrai būtų įsteigta nauja Europos rinkimų institucija.

Kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnyje, Parlamento teisėkūros iniciatyvą turės vienbalsiai patvirtinti Taryba. Tuomet šis teisės akto projektas vėl sugrįžtų į Parlamentą, kad jam galėtų pritarti EP nariai. Paskui jį turėtų pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtinti visos valstybės narės. Derybos su Taryba prasidės tada, kai valstybės narės patvirtins savo poziciją.

Aktas dėl rinkimų į Europos Parlamentą buvo priimtas 1976 m. (jis keistas 2002 m. ir 2018 m., nors pastarasis pakeitimas dar neįsigaliojo). Jame išdėstyti pagrindiniai principai, kurių turi būti paisoma pagal valstybių narių teisės aktus dėl rinkimų į Europos Parlamentą. Tačiau dabartinis aktas nenumato bendros visoje ES taikomos rinkimų sistemos.