JAV Atstovų Rūmai trečiadienį patvirtino 1,5 trln. JAV dolerių išlaidų įstatymo projektą, pagal kurį ateinantį pusmetį bus užtikrintas vyriausybės darbas, o Ukrainai bus skirta 13,6 mlrd. dolerių humanitarinė ir karinė pagalba.

Įstatymo projekte numatyta daugiau kaip 4 mlrd. dolerių, skirtų padėti Ukrainai ir kitoms Rytų Europos šalims, kurioms tenka priimti milijonus pabėgėlių iš valstybės, kurią prieš dvi savaites užpuolė Rusija.

Beveik 7 mlrd. JAV dolerių bus skirta JAV karinės įrangos perdavimui Ukrainai ir jos sąjungininkėms, taip pat dabartiniam ir būsimam Amerikos karių bei įrangos dislokavimui šiame regione, siekiant sustiprinti NATO pajėgas. JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad į Ukrainą karių nesiųs.

TVF skyrė Ukrainai skubią 1,4 mlrd. dolerių paskolą

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skyrė Ukrainai skubią 1,4 mlrd. JAV dolerių (beveik 1,3 mlrd. eurų) paskolą. Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina turi „neatidėliotinų finansinių poreikių“. Kreditas padės sušvelninti ekonominius konflikto padarinius, trečiadienį pareiškė TVF.

Karas šiais metais Ukrainoje sukels didelę recesiją, įspėjo TVF vadovė Kristalina Georgiewa. Vyriausybės finansiniai poreikiai dėl sugriovimų, daugybės aukų ir didelių pabėgėlių srautų yra dideli ir skubūs. „Pasibaigus karui ir tinkamai įvertinus žalą, tikėtina, kad reikės  tolesnės didelės paramos atstatymui“, - sakė K. Georgiewa.

Ukrainos kariuomenė teigia pristabdžiusi Rusijos puolimą

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad lėtina ir stabdo Rusijos puolimą, kuris tęsiasi jau dvi savaites. Ukrainos generalinis štabas savo biuletenyje nurodė, kad kai kuriose teritorijose rusų daliniai prarado kovinę jėgą ir pasitelkia rezervus.

Rusijos pajėgos vis dar stengėsi apsupti Kijevą, taip pat stiprino savo dalinius aplink Mykolajivą Ukrainos pietuose.

Apie išpuolius taip pat pranešta iš rytinių Charkivo ir Iziumo miestų, taip pat iš Sumų ir Ochtyrkos šiaurės rytų Ukrainoje.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Ketvirtadienį Turkijoje planuojamos aukščiausio lygio abiejų šalių derybos nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „atvyko į Antaliją deryboms dėl Rusijos karo veiksmų nutraukimo ir karo prieš Ukrainą užbaigimo“, trečiadienio vakarą pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Olegas Nikolenka. D. Kuleba turi susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė norą siekti kompromiso, nes Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, o saugūs koridoriai, dėl kurių susitarta norint evakuoti civilius gyventojus, buvo įgyvendinti tik iš dalies sėkmingai.

„Bet kokiose derybose mano tikslas – užbaigti karą su Rusija. Ir aš taip pat esu pasirengęs imtis tam tikrų žingsnių“, – sakė V. Zelenskis Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Kompromisai gali būti daromi, bet jie neturi būti mano šalies išdavystė“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad kita pusė taip pat turėtų būti pasirengusi kompromisui.

V. Zelenskis sakė, kad „kol kas“ nenori viešai „kalbėti apie detales“, juolab kad dar nėra tiesiogiai bendravęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Tik po tiesioginių dviejų prezidentų derybų galime užbaigti šį karą“, – sakė jis.