Praėjus savaitei po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį patvirtino įstatymą, numatantį iki 15 metų kalėjimo už bet kokį „melagingų“ naujienų apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas paskelbimą.

Įstatymo projektas, priimtas po trečiojo svarstymo, numato įvairios trukmės įkalinimo terminus ir baudas žmonėms, kurie skelbia „žinomai melagingą informaciją“ apie kariuomenę, ir griežtesnes bausmes, kai manoma, kad platinimas gali turėti rimtų padarinių.

Rusijoje užblokuotas „Facebook“

Rusija užblokavo socialinį tinklą „Facebook“ po to, kai joje buvo užblokuoti kelių Rusijos žiniasklaidos priemonių puslapiai, penktadienį pranešė reguliavimo institucija „Roskomnadzor“.

Šio žingsnio imtasi po to, kai Rusijos valdžios institucijos uždarė kelias nepriklausomos žiniasklaidos priemones.

NATO vadovas smerkia Rusijos „beatodairiškumą“ apšaudant atominę elektrinę Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė „beatodairišką“ Rusijos elgesį apšaudant Ukrainos atominę elektrinę ir pareikalavo, kad Maskva nutrauktų karą prieš kaimynę.

„Per naktį sulaukėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir kaip svarbu jį užbaigti, išvesti visas Rusijos pajėgas bei pasitelkti sąžiningumą diplomatinėse pastangose“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų užsienio reikalų ministrais.

NSGK pirmininkas: Zaporožės AE ataka yra signalas sprendimui dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad penktadienio naktį Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje įvykę kariniai veiksmai yra vienas iš signalų paspartinti sprendimą dėl neskraidymo zonos paskelbimo virš Ukrainos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai reikštų Vakarų konfrontaciją su Rusija, todėl būtina įsivertinti iniciatyvos kainą.

„Žinoma, kad tai signalas spręsti dėl neskraidymo zonos paskelbimo. Atominių jėgainių įtraukimas ir tai, kad Rusija nevengia naudoti ginklų prieš tokius objektus, savotiškai baugindama, natūralu, kad reikalingas toks sprendimas“, – penktadienį Eltai teigė NSGK pirmininkas.

Visgi L. Kasčiūno teigimu, nors svarstyti klausimą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos būtina, tačiau dar nėra aišku, kaip sprendimą reikėtų įgyvendinti praktiškai.

„Be jokios abejonės, mes visi suprantame, kad to reikia, bet visada yra klausimas, kaip tai praktiškai įgyvendinti. Tai pirmas žingsnis – sprendimą reikia priimti su Jungtinėmis Tautomis, kurios formaliai ir teoriškai turėtų spręsti šiuos dalykus. Bet Rusija tikrai blokuos bet kokią iniciatyvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Kitas variantas yra ieškoti kažkokių norinčių, galinčių valstybių koalicijų, kurios nori taikos. Natūralu, kad, teoriškai modeliuojant situaciją, įsitrauktų kaimyninės šalys. Mes Lietuvoje galime daug ką sakyti, norėti daug ko, bet svarbu kalbėti ir apie resursus, ir apie technines galimybes“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot NSGK pirmininko, sprendimo įgyvendinimui reikalingus resursus turi tik didžiosios Vakarų šalys, todėl, akcentuoja jis, būtent jos ir turėtų tai spręsti.

„Tai tą turi daryti tie, kurie turi tuos resursus, tai didžiosios Vakarų šalys, Amerika, britai ir kiti. Nes reikia ir radarų prie Ukrainos sienos, tada reikia sektorių, kurie perimtų lėktuvus ir trečias dalykas, tai reikia ir smūgio galimybės numušti. Klausimas, kas tą gali užtikrinti, tai atsakymas, kad, be abejo, tik didžiosios Vakarų šalys“, – kalbėjo jis.

Visgi, anot L. Kasčiūno, toks sprendimas reikštų Vakarų įsitraukimą į Rusijos karą.

„Ir, natūralu, kad tai reikštų konfliktą su Rusijos Federacija, tai čia yra faktas. Tai raginame ir sakome, kad reikia daryti, bet reikia įvertinti ir viso to kainą“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

Penktadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainoje esančią Zaporožės atominę elektrinę. Po apšaudymo kilus gaisrui, Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad situacija stabilizuota ir pavojaus gyventojams nėra.

Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.

NATO pastaruoju metu sulaukia vis daugiau raginimų paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną, siekiant neleisti Rusijai ten naudoti savo orlaivių. Tačiau daugelis nerimauja, kad tai tik paaštrintų konfliktą.