Ankstų ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku Rusijos karinės pajėgos šios šalies prezidento Vladimiro Putino nurodymu įžengė į Ukrainos teritoriją ir pradėjo karinę invaziją. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie šį konfliktą.

Užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams

Solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Maskvoje, Sankt Peterburge per protestus prieš karą suimta dešimtys žmonių

Dešimtys žmonių, ketvirtadienį susirinkusių Maskvoje ir Sankt Peterburge protestuoti prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, buvo sulaikyti, pranešė demonstracijas stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Riaušių policija Puškino aikštėje Maskvos centre suėmė dešimtis žmonių, apie 20 žmonių buvo sulaikyti buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge.

JAV gynybos pareigūnas: Rusija siekia sunaikinti Ukrainos vyriausybę

Puldama Ukrainą Rusija siekia sunaikinti Ukrainos valdžią ir vietoj jos pasodinti Maskvai ištikimą naują vadovybę, ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

„Jų ketinimas yra iš esmės sunaikinti vyriausybę ir įdiegti savo valdymo priemones“, – sakė pareigūnas.

Oficialu: iki kovo 10 d. Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis

Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandos iki šių metų kovo 10 d. 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.

Ketvirtadienį vakare susirinkęs į neeilinę Seimo sesiją tai nutarė Seimas. Už nutarimą, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį, vienbalsiai balsavo 118 Seimo narių.

Šalies vadovo dekrete nurodoma, kad nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – „pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis“.

Nepaprastoji padėtis šalyje įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.

Seimas pritarė šalies vadovo dekretui, kuriuo nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija yra institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą, ir, esant reikalui, gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.

Nepaprastosios padėties įvedimas leis lanksčiau naudoti valstybės rezervo lėšas, stiprinti valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos priedangą.

Pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Prezidento dekretą Seimui pateikęs prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys užtikrino politikus, kad šalyje įvesta nepaprastoji padėtis Lietuvos piliečių gyvenimo, laisvių, judėjimo nepalies.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi tvirtino, kad nėra tikslo nustatyti kažkokius apribojimus Lietuvos piliečiams, riboti jų teises. Pasak jos, Vyriausybė turi turėti galimybę naudoti valstybės rezervo lėšas kibernetinei saugai užtikrinti, strateginės infrastruktūros apsaugai.

V. Zelenskis: Ukrainos pajėgos kaunasi, kad neleistų pasikartoti Černobyliui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevo pajėgos kovoja su besiveržiančia Rusijos kariuomene dėl Černobylio elektrinės, kurioje prieš kelis dešimtmečius įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė nelaimė.

„Rusijos okupacinės pajėgos mėgina užimti Černobylio atominę elektrinę. Mūsų kariai aukoja savo gyvybes, kad 1986-ųjų tragedija nepasikartotų“, – parašė jis tviteryje.

Jis pavadino puolimą „karo paskelbimu visai Europai“.

Kijevo meras: Ukrainai reikia viso pasaulio pagalbos

Kijevo meras Vitalijus Kličko kreipėsi į pasaulį, prašydamas pagalbos su Rusijos karine agresija šiuo metu susiduriančiai Ukrainai.

„Prasidėjo karas, ir mes kovojame už savo šalį, tačiau mums reikalinga viso pasaulio pagalba ir skubios itin griežtos sankcijos Rusijai“, – V. Kličko sakė vokiečių laikraščiui „Bild“.

„Situacija Kijeve kol kas kontroliuojama, tačiau žmonės, be jokios abejonės, nerimauja“, – teigė V. Kličko.

G. Nausėda: Lietuva pasiruošusi suteikti visokeriopą pagalbą Ukrainai

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame priimti sprendimai skelbti Lietuvoje nepaprastąją padėtį bei kreiptis į NATO dėl sutarties ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.

Įgyvendindamas VGT sprendimą, Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis kartu su Baltijos ir kitomis rytinio NATO flango šalimis oficialiai kreipėsi į Aljanso Tarybą, kuri pradėjo konsultacijas. NATO ketvirtadienį taip pat aktyvavo savo rytinio flango gynybos planus.

VGT buvo priimtas sprendimas ir dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimo. Prezidentas pasirašė atitinkamą dekretą, pagal kurį nepaprastoji padėtis įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos. Dekretą ketvirtadienį rengiamoje neeilinėje sesijoje turi patvirtinti Seimas.

Dokumente pažymima, kad nepaprastoji padėtis įvedama, atsižvelgiant į didelio masto Rusijos Federacijos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

VGT taip pat aptarta pagalba Ukrainai.

„Lietuva yra pasiruošusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkai ir partneriais – suteikti visokeriopą pagalbą broliškai Ukrainos tautai ir dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo.

Nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos viduryje Europos. Šalyje, kuri visomis prasmėmis – ir istorinėmis, ir tradicinėmis savo vertybėmis, ir savo ištikimumu Europos principams – yra verta būti visateise Europos valstybių šeimos nare. Ji nusipelnė šitos teisės. Ir niekas kitas – nei iš vakarų, nei iš pietų, nei iš rytų, nei iš šiaurės – negali nuspręsti už juos pačius jų likimo, tai gali padaryti tik jie patys“, – po VGT posėdžio teigė prezidentas G. Nausėda.

J. Šiugždinienė: stabdome bet kokius sporto ryšius su agresoriumi

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad Lietuva stabdo bet kokius sporto ryšius su Rusija.

„Susitikome su sporto federacijomis. (...) Vieną pirmųjų klausimų aptarėme sporto situaciją. Ir turbūt žinutė yra vienareikšmė, kad stabdome bet kokius sporto ryšius su agresoriumi“, – LRT radijui teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė patvirtino, kad tai reiškia ir suplanuotų varžybų su Rusijos komandomis nutraukimą.

„Yra federacijų planuotos varžybos Rusijoje. Tai kiekviena federacija susižiūri, mūsų yra bendra žinia, kad tokie dalykai neturi vykti“, – sakė J. Šiugždinienė.

Reaguojant į padėtį Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.

VSAT stiprina Lietuvos sienos apsaugą

Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) imasi papildomų priemonių Lietuvos sienos apsaugai stiprinti, sakoma VSAT pranešime.

Aukščiausias valstybės sienos apsaugos prevencinių saugumo priemonių lygis įvedamas Lietuvos atsakomybei priskirtame ES išorės sienos ruože, t. y. pasienyje su Baltarusija ir Rusija. Toks neviešas priemonių, kurias įvesti yra VSAT kompetencija, planas apima sienos kontrolės, stebėjimo ir VSAT pajėgų panaudojimo veiksmus, sakoma pranešime.

Be kitų sprendimų, nuo ketvirtadienio stabdomas atostogų suteikimas VSAT pareigūnams, o esantieji atostogose iš jų atšaukiami.

Rusija ir Kinija dėl konflikto eskalacijos kaltina Ukrainą ir Vakarus

Rusija ir Kinija dėl konflikto Ukrainoje eskalacijos kaltina Vakarus ir Kijevą, teigia Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Tokie ministerijos komentarai paskelbti po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Kinijos Wango Yi pokalbio.

„Ministrai pareiškė savo bendrą įsitikinimą, kad dabartinės krizės priežastis – JAV ir jos sąjungininkų skatinamas Kijevo atsisakymas įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos patvirtintą Minsko priemonių paketą“, – teigė ministerija.

Remiantis Kinijos valstybiniu transliuotoju CCTV, Kinijos užsienio reikalų ministras pokalbio metu teigė, kad, nors Kinija visada gerbė visų valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Ukrainos konflikte esama „sudėtingų ir ypatingų istorinių aspektų“, o Pekinas supranta Rusijos „teisėtus nuogąstavimus saugumo klausimais“.

A. Lukašenka siūlo Minske surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siūlo savo šalies sostinę Minską kaip galimą vietą surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas.

„Įmanoma sustabdyti šį konfliktą ir išspręsti visus klausimus, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. – Galbūt jie manęs paklausys.“

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Jų vadovaujamos šalys neseniai surengė bendras karines pratybas.

Pasak A. Lukašenkos, Rusija sutiks sėsti prie derybų stalo tik tuo atveju, jei Ukraina paklus visiems Maskvos saugumo reikalavimams. Jis konkrečiai įvardijo Ukrainos demilitarizaciją, Ukrainos atsisakymą įstoti į NATO ir atakų Donecko ir Luhansko liaudies respublikose pabaigą. „Galbūt atsiras ir daugiau klausimų“, – pareiškė A. Lukašenka.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis taip pat nurodė „netolimoje ateityje“ nuspręsiąs, ar pasekti Rusijos pavyzdžiu ir pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

J. Stoltenbergas: nėra „planų“ siųsti NATO pajėgas į Ukrainą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti pajėgų į Ukrainą, Rusijai įsiveržus į provakarietišką kaimynę.

„Neturime NATO karių Ukrainoje ir neplanuojame siųsti NATO karių į Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po nepaprastojo Aljanso ambasadorių susitikimo.

NATO aktyvuoja Rytų Europos gynybos planus

Dėl Rusijos vykdomo Ukrainos puolimo NATO aktyvuoja Rytų Europos gynybos planus.

Tai reiškia, kad NATO ginkluotųjų pajėgų vadui suteikiami platūs įgaliojimai, pavyzdžiui, dėl dalinių permetimo. Tai naujienų agentūra dpa ketvirtadienį sužinojo iš Aljanso šaltinių.

30 šalių narių pareiškime sakoma: „Nusprendėme (...) imtis papildomų priemonių toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą visame Aljanse“. Tačiau visos priemonės yra ir lieka „prevencinės, proporcingos ir neeskaluojančios“.

NATO vyriausiasis kariuomenės vadas Europoje dėl įtampos su Rusija jau praėjusią savaitę smarkiai sumažino dešimčių tūkstančių Aljanso karių parengties laikus. Remiantis agentūros dpa informacija, gauta iš NATO šaltinių, greitojo reagavimo dalinio NRF kariai dabar turi būti permesti per 7 dienas, o ne 30. Kitiems daliniams galioja 30, o ne 45 dienų vadinamasis „pranešimo apie perkėlimą“ terminas.

Ypač greitojo reagavimo pajėgos (VJTF) turi būti pasirengusios į krizės regioną išvykti ne vėliau kaip po penkių dienų. VJTF būtų pirmasis dalinys, permestas į rytinį flangą.

Vokietijos kariuomenės vadas nepatenkintas jos parengtimi

Vokietijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas neįprastai griežtai kritikavo tai, ką jis pavadino Bundesvero operatyvinės parengties apleistumu.

„Per 41 savo tarnybos metus taikos metu niekada nebūčiau patikėjęs, kad teks patirti dar vieną karą. O Bundesveras, kariuomenė, kuriai turiu privilegiją vadovauti, stovi daugiau ar mažiau basa, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ ketvirtadienį rašė A. Maisas. – Variantai, kuriuos galime pasiūlyti politikams paremti aljansą, yra itin riboti“.

Vokietijos kariuomenės vadas tęsė: „Mes visi matėme, kad tai artėja, ir negalėjome užbaigti savo ginčų, padaryti išvadų iš Krymo aneksijos ir jų įgyvendinti. Kaip dabar mums jaustis? Esu susinervinęs!“

Pasak jo, kol Rusija dar nekėlė NATO teritorijai tiesioginės grėsmės, jos partnerės rytuose jautė greitai didėjantį spaudimą.

„Kada, jei ne dabar, laikas struktūriškai ir materialiai užbaigti misiją Afganistane ir persiorientuoti, kitaip negalėsime sėkmingai vykdyti savo konstitucinio mandato ir įsipareigojimų aljansui“, – sakė jis.

Europos Parlamento Pirmininkų sueiga griežtai pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą

Europos Parlamento (EP) ir frakcijų pirmininkai antradienį šaukia neeilinę EP plenarinę sesiją dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

Ketvirtadienio rytą, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, EP pirmininkė Roberta Metsola sušaukė frakcijų lyderius susiklosčiusiai situacijai aptarti. Posėdyje taip pat dalyvavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

EP Pirmininkų sueiga griežtai pasmerkė Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą. „Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni šalis, kurios teritorinis integralumas yra nediskutuotinas. Ši invazija yra neteisėta ir nepagrįsta. Ji kelia grėsmę Europos ir regioniniam saugumui, taip pat taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai. Šis puolimas nukreiptas prieš mūsų demokratinės visuomenės modelį. Jis negali likti be atsako“, – pažymima pareiškime.

„Esame vieningi, ryžtingi ir kartu pasiryžę rasti atsaką į neišprovokuotą Rusijos agresiją. Europos Parlamentas remia precedento neturintį Europos ir tarptautinį atsaką, įskaitant naujas ir griežtas sankcijas, kurios užtikrins, kad Kremlius prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.“

„EP Pirmininkų sueiga išreiškė visišką solidarumą ir paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Sutarta kitą antradienį (kovo 1 d.) šiuo klausimu sušaukti neeilinę plenarinę sesiją“, – pareiškimą cituoja Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Kviečių kainos Europoje šoko į rekordines aukštumas

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kviečių kainos Europos biržose šoko į rekordines aukštumas, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai.

Ukraina ir Rusija yra didžiausios pasaulyje kviečių gamintojos. Ketvirtadienį tona kviečių „Euronext“ platformoje kainavo 344 eurus.

Pabrangusi nafta neabejotinai brangins degalus: aukštumose kainas išlaikys ne tik Rusijos agresija prieš Ukrainą

Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, naftos kainoms viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą, degalų brangimą Lietuvoje numato tiek ekspertai, tiek prekybininkų atstovai. Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad dabartinės žaliavų infliacijos tendencijos kuro kainose atsispindės jau artimiausiu metu.

„Naftos rinka apskritai yra labai dinaminė. Kylant naftos kainai, automatiškai po kelių dienų matysime didesnes kuro kainas savo švieslentėse, nes šita rinka yra labai atvira, skaidri, dinaminė ir labai greitai sureaguos į šiuos pokyčius, –  teigė A. Izgorodinas.

Tuo metu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas prognozuoja, kad kuras brangs proporcingai tiek, kiek pabrango ir nafta.

„Naftos brangimas paveiks proporcingai tai daliai, kuria brangsta žaliavinė nafta. Ji sudaro apie ketvirtadalį galutinio produkto kainos, tai efektas toks ir būtų. Proporcingai brangstant žaliavinei naftai lips į viršų ir kainos degalinėse“, –  mano jis.

Vis tik naftos produktų prekybininkų atstovas sako, kad geopolitinė įtampa produkcijos tiekimo nėra sutrikdžiusi.

„Kol kas aiškių priežasčių, kad sutriktų tiekimo grandinė, nėra. Nes tiekimas vyksta ne iš Rusijos, bet reikia stebėti situaciją. Čia turbūt mažiau problemos su pačia tiekimo grandine, kiek turbūt reikės stebėti, kaip keičiasi kainos ir šitoje pusėje turbūt daugiausiai dinamikos bus“, –  kalbėjo E. Cicėnas.

Naftos kainų mažėjimo neprognozuoja net ir atslūgus geopolitinei įtampai

Vis tik A. Izgorodinas nemano, kad naftos kainos imtų mažėti net ir sugebėjus deeskaluoti Rusijos agresyvius veiksmus. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu aktyvias ekonomikos skatinimo programas ketina pradėti vykdyti Kinija, o dėl šios valstybės vartojimo poreikių augimo, tikėtina, ims augti ir naftos paklausa.

„Aš asmeniškai nematau didelio naftos kainų kritimo. Nes Rusijos-Ukrainos karas yra vienas iš elementų. Kitas elementas, kuris yra labai svarbus ir pradės „groti“ tik kovo mėnesį, kai Kinijos valdžia pradės skatinti savo ekonomiką, kuri yra ant stagnacijos ribos. Tai irgi yra labai svarbi žinia ir Lietuvai, nes Kinija suvartoja 13 proc. visos naftos pasiūlos pasaulyje. Tai reiškia, kad artimiausiu metu ne vienas, o du šaltiniai veiks naftos kainą“, –  aiškino ekspertas.

Ekonomisto požiūriui pritarė ir naftos produktų prekybininkų atstovas.

„Viskas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Šiandien situacija yra tokia, kad ir pati paklausa po kovido atsigauna. Dėl Rusijos-Ukrainos karo yra papildoma biržų reakcija į aplinkybes. Bet turbūt būtų sunku tikėtis, kad bent jau tuo viduriniuoju laikotarpiu atsirastų priežastys, kurios lemtų naftos ir degalų pigimą“, –  tvirtino E. Cicėnas.

Lietuvą degalų brangimas paveiks labiau nei kitas ES valstybes

Pasak A. Izgorodino, dabartinės naftos produkcijos brangimo tendencijos yra „bloga žinia“ Lietuvai. Jis atkreipia dėmesį, kad, Eurostato duomenimis, degalai sudaro 6,5 proc. visų lietuvių išlaidų. Tuo metu pagal bendrą kuro kainų įtaką visai šalies infliacijai, Lietuva užima ketvirtą vietą Europos Sąjungoje. Tai, ekonomisto vertinimu, lems dar didesnį infliacijos lygio atotrūkį tarp Lietuvos ir ES.

„Kylančios degalų kainos Lietuvos vartotojus statistiškai paveiks labiau, negu, tarkime, Europos Sąjungos vartotoją vidutiniškai. Nes visoje ES degalams vartotojai skiria 4,5 proc. savo išlaidų“, –  prognozuoja A. Izgorodinas.

Rusijos prezidentui Vladimurui Putinui ketvirtadienį paskelbus apie Ukrainos atžvilgiu pradedamą karinę agresiją, naftos kainos išaugo daugiau kaip 5 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą, o toks lygis buvo neregėtas nuo 2014 metų rugsėjo.

Tuo metu aukso kaina pasiekė savo aukščiausią lygį nuo 2021 metų sausio. Taip pat pranešama apie brangstančias valiutas – JAV dolerio atžvilgiu pabrango Japonijos jena, o Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu pasiekė penkerių metų aukštumas. Tuo metu JAV doleris rublio atžvilgiu pabrango 6 proc.

Rusijos Dūmos pirmininkas: operacijos tikslas yra Ukrainos demilitarizacija

Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas Rusijos karinės operacijos tikslu pavadino visišką Ukrainos demilitarizaciją. Tai vienintelis kelias išvengti karo Europoje, rašė jis ketvirtadienį žinių kanale „Telegram“.

„Valstybės Dūmos deputatai remia prezidento Vladimiro Vladimirovičiaus Putino sprendimą surengti specialią taikos palaikymo operaciją. Jos tikslas yra apsaugoti Ukrainoje gyvenančius žmones“, - rašė toliau V. Volodinas. Jis paragino ukrainiečius sudėti ginklus ir nedalyvauti mobilizacijoje.

Rusija Ukrainoje nenaudoja lėktuvų, raketų ar artilerijos prieš Ukrainos miestus, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, kurį cituoja agentūra TASS. Rusijos pajėgos esą „labai preciziškais ginklais“ smogia karinei infrastruktūrai, oro gynybai ir Ukrainos karinių oro pajėgų bazėms. Liudininkai tuo tarpu pasakoja apie civilių taikinių apšaudymą keliose vietose.

Anot I. Konašenkovo, Ukrainos kariai būriais meta ginklus ir bėga. Ukrainos pajėgos esą pasienyje nesipriešino rusų daliniams. Ukrainos valdžios atstovai tai neigia.

Prezidentas pasirašė dekretą skelbti nepaprastąją padėtį iki kovo 10 dienos

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo. 

Nepaprastoji padėtis šalyje įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.

Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.

Šiuo dekretu prezidentas šaukia neeilinę Seimo sesiją, kuri turi prasidėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio dekreto paskelbimo ir teikia Seimui tvirtinti neeilinės Seimo sesijos metu šiuo dekretu paskelbtą sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Dekretu nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedama laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki 2022 m. kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių.

Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad jo šalis nutraukia diplomatinius santykius su Rusija.

„Nutraukėme diplomatinius santykius su Rusija“, – vaizdo žinutėje teigė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentūra: jau žuvo daugiau kaip 40 ukrainiečių karių ir dar beveik 10 civilių

Per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą valandas jau žuvo daugiau kaip 40 ukrainiečių karių ir dar beveik 10 civilių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento patarėjas.

„Mano žiniomis, žuvo daugiau kaip 40 (ukrainiečių karių), o dar kelios dešimtys sužeista. Esu informuotas apie beveik 10 civilių mirčių“, – reporteriams sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

G. Nausėda: sankcijos turi būti paskelbtos ir Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad griežtas sankcijas būtina skelbti ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai, kurios teritorija naudojasi karinius veiksmus prieš Ukrainą pradėję rusų kariai. Tą šalies vadovas teigia ketinąs siūlyti ketvirtadienio vakarą rengiamoje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Kelsime viso sankcijų paketo reikalingumą ir kelsime ne tik sankcijų Rusijai reikalingumą, bet ir sankcijų Baltarusijai, kadangi iš šitos šalies teritorijos šiandien vykdoma agresija“, – po ketvirtadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios daro ten ką jos nori ir yra pasirengusios ten likti, jei tik norės, visą laiką. O tai yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui“, – argumentavo šalies vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad retorinių priemonių sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nebepakanka, todėl NATO privalu diskutuoti, kaip užtikrinti viso rytinio Aljanso flango saugumą „labai konkrečiomis priemonėmis“.

Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.

Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.

Baltarusijos prezidentas teigia, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Ukrainos puolime

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos vykdomame Ukrainos puolime.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja“, – artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką A. Lukašenką cituoja valstybinė žiniasklaida.

Ukrainos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų šalis prie savo šiaurinės sienos patiria artilerijos ataką.

Minskas pranešė, kad ankstų ketvirtadienį A. Lukašenka sulaukė V. Putino skambučio, kurio metu Baltarusijos prezidentas buvo informuotas, kad Maskva Ukrainoje pradeda karinę operaciją. Pasak A. Lukašenkos, V. Putinas telefonu jam pranešė, kad šios operacijos tikslas yra „užkirsti kelią Donecke ir Luhanske vykdomam žmonių genocidui“.

A. Lukašenka taip pat nurodė „asmeniškai pasiūlęs“ V. Putinui, kad jo šalies pietuose pasiliktų Rusijos kariai, nepaisant to, kad bendros abiejų šalių karinės pratybos eina į pabaigą.

V. Putinas inicijavo ataką ankstų ketvirtadienį po netikėto kreipimosi per televiziją.

Maskva Baltarusijoje dislokavusi dešimtis tūkstančių savo karių.

Prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir Rusijos žmones: vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas yra pradėta

Ketvirtadienį Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir šalies žmones, ragindamas sustabdyti Kremliaus pradėtą agresiją. Jo teigimu, tai mažiausia, ką šią minutę dar būtų galima padaryti.

„Šį rytą prasidėjo brutali, plataus masto, gerai suplanuota agresija prieš Ukrainos valstybę ir Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti greta esančią nepriklausomą europietišką valstybę. Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą ir Rusijos žmones. Vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių, ir tai yra mažiausia, ką būtų galima padaryti šią minutę“, – ketvirtadienį Prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, jei Rusija ir toliau vykdys agresyvią politiką, Lietuva yra pasirengusi ir toliau ginti bei padėti Ukrainai.

„Tačiau, jei taip neatsitiks, Lietuva yra pasirengusi visomis įmanomomis priemonėmis, tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkais ir partneriais, sutelkti visokeriopą pagalbą draugiškai Ukrainos tautai ir, be jokios abejonės, dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pabrėžia, kad, nepaisant visų šalyje esančių vidinių priešpriešų, jis viliasi, kad Lietuva vieningai išspręs visus iššūkius.

„Galbūt Lietuvoje kartais kyla labai daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą ir aš tikrai neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tai padaryti, ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.

Kinija „atidžiai stebi“ padėtį Ukrainoje

Kinija ketvirtadienį pareiškė stebinti situaciją Ukrainoje ir paragino visas puses elgtis „santūriai“, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinę operaciją prieš kaimyninę šalį, tačiau pareiškė, kad karinė operacija neturėtų būti apibūdinta kaip „invazija“.

„Kinija atidžiai stebi naujausią situaciją ir mes raginame visas šalis išlaikyti santūrumą ir neleisti situacijai tapti nekontroliuojamai“, – per įprastinę spaudos konferenciją, kurioje buvo ne kartą paklausta, ar Pekinas smerkia Rusijos veiksmus, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Pekinas laikėsi atsargios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, kai Maskva prie sienų ėmė telkti tūkstančius karių, ir kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų, kai Rusija įvedė karius į rytinius Ukrainos regionus, kuriuos dabar pripažįsta kaip nepriklausomus.

Hua ketvirtadienį atsisakė vadinti karinius veiksmus „invazija“, pavadindama šį terminą „išankstiniu nusistatymu“ ir vengė klausimų, ar Kinija palaiko ryšius su Rusijos ir Ukrainos lyderiais.

„Ukrainos klausimas turi labai sudėtingą istorinį foną“ ir yra „įvairių veiksnių“ rezultatas“, – žurnalistams sakė Hua.

Kinija pastarosiomis savaitėmis kaltino JAV ir jų Vakarų sąjungininkes dėl krizės „reklamavimo“, o trečiadienio spaudos konferencijoje Hua teigė, kad JAV „pila žibalo į ugnį“.

Kinijos ambasada Ukrainoje ketvirtadienį perspėjo savo piliečius būti budrius dėl „rimtų neramumų“ ir, jei tik įmanoma, likti namuose.

EVT ir EK vadovų pareiškimas

Kuo griežčiausiai smerkiantys precedento neturinčią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Savo neišprovokuotais ir nepagrįstais kariniais veiksmais Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui. Apgailestaujame dėl žūčių ir žmonių kančių.

Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karo veiksmus, išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos ir visapusiškai gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Tokio jėgos ir prievartos naudojimo XXI amžiuje neturi būti. ES tvirtai palaiko Ukrainą ir jos žmones, jiems susiduriant su šia beprecedente krize“, – sakoma Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje išplatintame pareiškime.

Ketvirtadienį susitiks ES vadovai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis skubiai sušaukė neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tai turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl jos veiksmų. Pirmininkė U. von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis J. Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais. ES Taryba greitai jas priims.

ES toliau teiks tvirtą politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms, pabrėžiama pareiškime.

Maskvos ir Sankt Peterburgo akcijų biržos teigia stabdančios prekybą

Maskvos akcijų birža ketvirtadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija pradėjo Ukrainos puolimą, pranešė stabdanti prekybą.

„Prekyba visose rinkose buvo sustabdyta. Apie atnaujinimą bus pranešta vėliau“, – sakoma biržos internetinėje svetainėje paskelbtame pranešime.

Apie analogišką sprendimą vėliau pranešė ir Sankt Peterburgo akcijų birža.

„Birža praneša apie draudimą teikti užsakymus ir sudaryti sutartis visais prekybos būdais“, – pranešė birža ir pridūrė, kad atitinkamas sprendimas įsigalios 8 val. 10 min. Maskvos (7 val. 10 min. Lietuvos) laiku.

B. Johnsonas „pasibaisėjęs“ Rusijos vykdomu Ukrainos puolimu

Britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė esąs sukrėstas dėl Rusijos pradėto Ukrainos puolimo. „Esu pasibaisėjęs siaubingais įvykiais Ukrainoje“, - rašė jis ketvirtadienį tviteryje. B. Johnsonas teigė kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptaręs tolesnius žingsnius.

„Šiuo neišprovokuotu Ukrainos puolimu prezidentas V. Putinas apsisprendė eiti kraujo liejimo ir naikinimo keliu, - teigė B. Johnsonas. – Jungtinė Karalystė ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą pavadino akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu. „Jis niekaip nepateisinamas“, - pareiškė jis ketvirtadienį. Rusija esą privalo nedelsiant nutraukti karinę operaciją.

Kanada „griežčiausiai“ pasmerkė Rusijos veiksmus ir pagrasino rimtomis sankcijomis. „Rusijos veiksmai turės rimtų padarinių“, - pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Jis teigė ketvirtadienį susitiksiąs su G7 partneriais, „ir mes toliau glaudžiai bendradarbiausime su NATO ir mūsų sąjungininkais, kad kartu reaguotume į šiuos beatodairiškus ir pavojingus veiksmus“. Kanada, be to, imsis papildomų priemonių prieš Maskvą.

V. Putinas anksti ryte paskambino A. Lukašenkai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį anksti ryte paskambino savo kolegai į Baltarusiją ir informavo, kad Maskva pradeda karinę operaciją Ukrainoje, pranešė Aleksandro Lukašenkos biuras.

„Šiandien apie 5 val. (2.00 GMT) įvyko Baltarusijos ir Rusijos prezidentų pokalbis telefonu, – pranešė A. Lukašenkos biuras. – Skambučio metu Vladimiras Putinas informavo savo kolegą Baltarusijoje apie situaciją pasienyje su Ukraina ir Donbase“.

Kremlius apie šį skambutį nieko nepranešė.

V. Putinas puolimą pradėjo ankstyvomis ketvirtadienio valandomis po netikėto kreipimosi per televiziją.

Ukrainos pasieniečiai ketvirtadienį ryte pranešė, kad šalis atakuojama iš artilerijos palei šiaurinę sieną su Rusija ir Baltarusija.

Rusija dešimtis tūkstančių savo karių yra dislokavusi Baltarusijoje, kur rengė karines pratybas.

Ukraina teigia numušusi 5 Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnį

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė numušusi penkis Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnį šalies rytuose, netoli separatistų kontroliuojamo anklavo.

„Jungtinių pajėgų vadovybės duomenimis, šiandien, vasario 24 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone buvo numušti penki agresoriaus lėktuvai ir sraigtasparnis“, – pranešė kariuomenės generalinis štabas.

Užsienio reikalų ministerija ragina Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos sausumos keliais

Dėl prasidėjusios plataus masto Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais.

Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus.

URM primena, kad galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją, o šalyje esantiems Lietuvos piliečiams rekomenduojama išvykti.

Ukrainoje esančių Lietuvos piliečių, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašoma nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Taip pat primenama, kad Lietuvos piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje. iOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx. Bendra nuoroda: http://onelink.to/epmjp5.

NATO vadovas pasmerkė „neišprovokuotą“ puolimą prieš Ukrainą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „beatodairišką ir neišprovokuotą išpuolį“ prieš Ukrainą ir perspėjo, kad dėl to kyla pavojus „daugybei“ žmonių gyvybių.

Jis sakė, kad NATO sąjungininkės „susirinks spręsti agresyvių Rusijos veiksmų pasekmes“.

„Griežtai smerkiu beatodairišką ir neišprovokuotą Rusijos puolimą prieš Ukrainą, kuris kelia pavojų daugybei civilių gyvybių“, – sakoma J. Stoltenbergo pareiškime.

„Nepaisant mūsų nuolatinių perspėjimų ir nenuilstamų diplomatinių pastangų, Rusija ir vėl pasirinko agresijos kelią prieš suverenią ir nepriklausomą šalį“, – sakoma J. Stoltenbergo pranešime.

„Tai šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu mes esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kas įmanoma, kad apsaugotų ir apgintų visus sąjungininkus“.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinę operaciją Ukrainoje, o sprogimai pasigirdo daugelyje šalies vietų.

A. Guterresas: prezidente V. Putinai, grąžinkite savo dalinius atgal į Rusiją

Rusijai paskelbus apie karinę operaciją Ukrainoje, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Prezidente V. Putinai, vardan žmogiškumo: grąžinkite savo dalinius atgal į Rusiją“, - sakė jis trečiadienio vakarą.

„Šitas konfliktas turi baigtis dabar“, - pabrėžė A. Guterresas. Jis kalbėjo apie galimai didžiausią konfliktą Europoje per pastaruosius dešimtmečius ir „liūdniausią dieną“, jam būnant JT vadovo poste.

Padariniai pasaulio ekonomikai esą nenuspėjami. „Man yra aišku, kad šis karas neturi prasmės. Jis pažeidžia (JT) chartijos pagrindinius principus“, - sakė A. Guterresas.

NATO šaukia krizinį posėdį

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą, 30 NATO šalių atstovai renkasi į krizinį susitikimą. Šiaurės Atlantos Tarybos konsultacijos Briuselyje turėtų prasidėti 9.30 val. Lietuvos laiku, ketvirtadienio rytą pranešė Didžiosios Britanijos atstovė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas prieš tai pasmerkė Rusijos „beatodairišką ir neišprovokuotą išpuolį“ prieš Ukrainą ir perspėjo, kad dėl to kyla pavojus „daugybei“ žmonių gyvybių.

Jis sakė, kad NATO sąjungininkės „susirinks spręsti agresyvių Rusijos veiksmų pasekmes“.

ES vadovai smerkia Rusijos veiksmus ir žada antrą sankcijų paketą

ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charlesas Michelis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainą ir paskelbė, kad už tai „atsakinga“ bus Maskva.

„Griežtai smerkiame nepateisinamą Rusijos ataką prieš Ukrainą. Šiomis tamsiomis valandomis mūsų mintys yra su Ukraina ir nekaltomis moterimis, vyrais bei vaikais, kurie susiduria su šiuo neišprovokuotu puolimu ir baiminasi dėl savo gyvybės, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė ir Europos Vadovų Tarybos prezidentas. – Mes laikysime, kad tai yra Kremliaus atsakomybė“.

ES lyderiai ketvirtadienį vakare surengs skubų viršūnių susitikimą, sušauktą prieš naktinius Rusijos oro smūgius Ukrainos miestams.

Jie jau susitarė dėl pradinio sankcijų paketo Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino pripažinimo separatistų kontroliuojamas Ukrainos dalis nepriklausomomis respublikomis.

Ketvirtadienio viršūnių susitikime, kuriam pirmininkaus Ch. Michelis, turėtų būti žengta į priekį ir priimtas antras, daug griežtesnis sankcijų paketas.

G. Nausėdos kreipimasis: privalome būti vieningi, solidarūs ir pasirengę duoti atkirtį

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.

„Šiandien mes tapome nusikalstamų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą liudininkais. Negalime likti abejingi šiai neišprovokuotai karinei agresijai, kuri stumia į pavojų milijonus nekaltų žmonių ir griauna tarptautinės tvarkos pamatus.

Šią nerimo valandą mano ir, tikiu, kiekvieno iš Jūsų mintys yra su broliška ukrainiečių tauta. Siautėjančio blogio akivaizdoje privalome būti vieningi, solidarūs ir pasirengę duoti atkirtį“, – sako prezidentas.

„Ukraina neliks nei viena, nei vieniša. Ji gali ir toliau kliautis visokeriopa Lietuvos parama. Agresijos Ukrainoje akivaizdoje didiname ir savo kovinį pasirengimą. Kaip tai užtikrinti, spręs mano sušaukta Valstybės gynimo taryba.

Sustabdyti Rusiją gali tik vieninga ir griežta demokratinių Vakarų reakcija. Todėl jau pradėjau aktyvias konsultacijas dėl tolesnių veiksmų su NATO sąjungininkais ir Europos Sąjungos partneriais. Veiksmai turės apimti tiek aktyvią paramą Ukrainai, tiek ir sunkias sankcijas Rusijai.

Nuo to, kaip reaguosime artimiausiomis valandomis ir dienomis, gali priklausyti visos Europos ateitis. Todėl kviečiu Lietuvos žmones laikytis rimties, o valstybės institucijas – būti ypač budrias ir užtikrinti aukščiausią parengtį. Nors tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybės stabilumui nėra, privalome tinkamai vertinti susiklosčiusią situaciją ir veikti atsakingai bei solidariai.

Niekada anksčiau nebuvome tokie stiprūs ir taip gerai pasirengę kartu su sąjungininkais atremti išorės iššūkius.

Atėjo metas parodyti, kas mes esame – ir ko mes esame verti“, – pabrėžia šalies vadovas.

Rusija pradėjo invaciją į Ukrainą

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją, ketvirtadienį prieš auštant nugriaudėjo sprogimai Ukrainos sostinėje Kijeve, keliuose miestuose prie fronto linijos, taip pat šalies pajūryje.

AFP žurnalistai taip pat girdėjo sprogimus Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, o policijos ir greitosios medicinos pagalbos sirenos buvo girdėti visoje Ukrainos sostinėje.

Sprogimai taip pat buvo girdėti Charkove – dideliame mieste, esančiame už 35 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.

Keturi garsūs sprogimai nugriaudėjo Kramatorske – pafrontės mieste, kuris veikia kaip Ukrainos vyriausybės sostinė rytinėje karo zonoje, o dar daugiau jų pasigirdo rytiniame Mariupolyje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams lėktuvams, o užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ tinkle paskelbė, kad jo šalyje prasidėjo „plataus masto invazija“.

Ukrainos prezidentas skelbia karo padėtį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visoje šalyje paskelbė karo padėtį. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vaizdo žinutėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš tai nurodė pradėti karinę operaciją prieš kaimyninę šalį.

Ukrainos vyriausybė rekomendavo gyventojams likti namuose, tviteryje pranešė keli žurnalistai.

Reaguodama į karinę operaciją, Ukraina uždarė visą savo oro erdvę, ketvirtadienio rytą informavo valstybinis transliuotojas.

Rusija pranešė besitaikanti į Ukrainos karinę infrastruktūrą

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad didelio tikslumo ginklais taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją prieš šalį.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai ir aviacija išvedami iš rikiuotės didelio tikslumo ginklais“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.