2021 metais demokratijos standartai visame pasaulyje vėl krito, kilus pandemijai ir didėjant paramai autoritarizmui. Tai lemia, kad tik kiek daugiau nei 45 proc. pasaulio gyventojų gyvena demokratinėje valstybėje, ketvirtadienį pranešė „Economist Intelligence Unit“ (EIU).

Kaip ir 2020 metais, mažiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena demokratinėje valstybėje, tačiau ši tendencija dar pablogėjo, nurodė Londone įsikūrusi analizės grupė.

Jos kasmet skelbiamas demokratijos indeksas „atskleidžia nuolatinius iššūkius demokratijai visame pasaulyje, patiriamus dėl koronaviruso pandemijos ir didėjančios paramos autoritarinėms alternatyvoms“, – teigė grupė.

Kasmetinis indeksas, kuriuo įvertinama demokratijos būklė pasaulyje, užregistravo didžiausią nuosmukį nuo 2010 metų ir pasiekė „dar vieną liūdną rekordą“ – prasčiausią pasaulinį rezultatą nuo 2006 metų, kai indeksas buvo sudarytas pirmą kartą.

Europoje, pvz., Ispanijos (24 vieta) reitingas buvo sumažintas iki „demokratijos su trūkumais“, o tai atspindi pablogėjusį jos įvertinimą dėl teismų nepriklausomybės sumažėjimo.

EIU teigė, kad JK (18 vieta) taip pat nukrito reitinge po ginčų dėl partijų finansavimo ir daugybės skandalų, tačiau vis dėlto išlieka „visiška demokratija“.

Mažiau nei pusė – 45,7 proc. – pasaulio gyventojų dabar gyvena kokio nors lygio demokratijoje, o tai yra reikšmingas nuosmukis, palyginti su 2020 metais, kai šis skaičius siekė 49,4 proc.

Dar mažiau – 6,4 proc. – gyvena „visiškoje demokratijoje“ po to, kai Čilė ir Ispanija buvo nuvertintos iki „demokratijos su trūkumais“.

Daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų gyvena autoritarinio valdymo sąlygomis, didelė jų dalis – Kinijoje. „Praturtėjusi Kinija netapo demokratiškesnė. Priešingai, ji tapo mažiau laisva", - teigė EIU. Reitinge Kinija užima 148 vietą iš 167, t. y. žemiau net už Rusiją, kuri užima 124 vietą.

Pirmąsias tris vietas indekse užima Norvegija, Naujoji Zelandija ir Suomija, o paskutinės trys šalys yra Šiaurės Korėja, Mianmaras ir Afganistanas.

Visos trys Baltijos šalys irgi įvertintos kaip „demokratijos su trūkumais“: Estija užima 27 vietą, Latvija – 38, o Lietuva – 40 vietą.

Trys Rytų Europos valstybės – Moldova (69), Juodkalnija (73) ir Šiaurės Makedonija (74) pagerino savo rodiklius ir iš „hibridinių režimų“ taip pat pateko į „demokratijų su trūkumais“ sąrašą.