Europa susiduria su rimčiausia grėsme savo saugumui nuo šaltojo karo laikų, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, nors ir pabrėžė, kad diplomatinis sprendimas su Rusija dėl Ukrainos tebėra „įmanomas“.

„Mano supratimu, gyvename pačią pavojingiausią Europos saugumui akimirką po šaltojo karo pabaigos“, – per bendrą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu spaudos konferenciją Vašingtone sakė J. Borrellis.

Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl galimai neišvengiamos Rusijos invazijos į Ukrainą, A. Blinkenas paneigė, kad Vašingtono pozicija kelia paniką, sakydamas: „Tai nėra panika. Tai tiesiog faktai“.

„Niekas nesutelkia 140 tūkst. stipriai ginkluotų karių šalies pasienyje“ nekeldamas „didžiulio pavojaus“, sakė J. Borrellis. „140 tūkst. karių sutelkta pasienyje ne tam, kad išgertų arbatėlės“, – pabrėžė jis.

JAV pareigūnai teigia, kad Maskva prie sienos su Ukraina subūrė 110 tūkst. karių ir ketina per kelias savaites sutelkti visapusiškam įsiveržimui pakankamas pajėgas – apie 150 tūkst. karių. Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga grasina atsakyti precedento neturinčiomis ekonominėmis sankcijomis, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės įsiveržimą į kaimyninę Ukrainą.

„Mes netikime, kad prezidentas Putinas priėmė sprendimą, bet jis sutelkė pajėgumus, jei taip nuspręstų, labai greitai veikti prieš Ukrainą ir tokiais būdais, kurie turėtų siaubingų padarinių Ukrainai, Rusijai ir mums visiems“, – sakė A. Blinkenas.

Nepaisant to, tiek A. Blinkenas, tiek J. Borrellis pabrėžė, kad vis dar dedamos visos diplomatinės pastangos, kad būtų taikiai išeita iš aklavietės.

„Tikimės geriausio, bet ruošiamės blogiausiam“, – sakė J. Borrellis.