Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą į Rytus. Rusijai iš Vakarų gynybinio aljanso reikia „stiprių, patikimų ir ilgalaikių saugumo garantijų“, sakė jis trečiadienį Kremliuje susitikęs su užsienio šalių ambasadoriais.

„Dialoge su JAV ir jų sąjungininkėmis reikalausime, kad būtų parengti konkretūs susitarimai, kurie užkirstų kelią bet kokiam tolesniam NATO žengimui į Rytus ir grėsmę keliančių ginklų sistemų dislokavimui prie pat Rusijos Federacijos teritorijos“, - kalbėjo V. Putinas.

Garantijos turi būti teisiškai įpareigojančios, reikalavo Kremliaus vadovas. Ankstesnių žodinių pažadų, kad NATO nesiplės į Rytus, Vakarų partneriai esą nesilaikė.

Kartu V. Putinas kritikavo, jog Vakarai daro viską, kad sutrukdytų Rusijos vystymuisi, pavyzdžiui, taikydami sankcijas ir prie šalies sienų kurstydami įtampą. „Grėsmė prie mūsų vakarinių sienų iš tiestų didėja“, - sakė Rusijos prezidentas.

Maskva esą labai rimtai vertina tai, kad NATO savo karinę infrastruktūrą perkėlė labai arti Rusijos sienos. Todėl šalis, anot V. Putino, turi imtis karinių ir techninių žingsnių.

NATO pastaruoju metu kaltino Rusiją Ukrainos pasienyje sutelkus gausias pajėgas. Kijevas kalba apie 115 000 rusų karių.

J. Stoltenbergas: Aljansui nepriimtina net ir mintis, kad Rusija gali turėti savo įtakos sferą

NATO laiko nepriimtina netgi mintį, kad Rusija gali turėti savo įtakos sferą, nes visos jos kaimynės – suverenios valstybės. Tai trečiadienį Rygoje per spaudos konferenciją pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatus.

„Pats klausimo kėlimas atspindi teiginį, dėl kurio turėtume nerimauti ir kuris yra nepriimtinas. Tai teiginys, kad Rusija turi interesų sferą“, - sakė J. Stoltenbergas, paklaustas, ar galimas Ukrainos priėmimas į NATO taps Aljanso plėtra į istorinę Rusijos interesų sferą ir ar tai neduos pradžios naujam įtampos didėjimo Europoje etapui.

„Tai reiškia faktinį pripažinimą, kad Rusija gali kontroliuoti, ką daro ar ko nedaro jos kaimynės. Į tą pasaulį mes nenorime grįžti. Tame pasaulyje didelės šalys galėjo nustatyti ribas, ką suverenios nepriklausomos tautos galėjo daryti. Aš pats esu iš mažos šalies, besiribojančios su Rusija, ir aš labai džiaugiuosi, kad mūsų sąjungininkai iš NATO niekada nepaisė neva Rusijos turimos teisės nustatyti savo įtakos sferą šiaurėje ir nurodyti, ką Norvegija kaip maža nepriklausoma šalis turi ar neturi daryti“, - pabrėžė jis.

„Ir tą patį galima pasakyti apie Ukrainą“, - pareiškė J. Stoltenbergas. „Ukraina – nepriklausoma suvereni šalis su tarptautinės bendrijos pripažintomis sienomis, kurias garantuoja ir Rusijos Federacija. Šios sienos turi būti gerbiamos, įskaitant Donbasą ir Krymą kaip Ukrainos dalis. Todėl pati mintis, kad NATO parama nepriklausomai šaliai – tai provokacija (prieš Rusiją), yra tiesiog neteisinga. NATO tik atsižvelgia į ukrainiečių tautos valią“, - konstatavo Aljanso vadovas.

„NATO gerbė suverenių šalių, tokių kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, nuomonę, kai jos nusprendė prisijungti prie Aljanso. Mes taip pat gerbiame Ukrainos, kuri tikisi narystės Aljanse, sprendimą, mes jau pareiškėme (2008 metais Bukarešte), kad ateityje ji galės tapti NATO nare, bet čia jau mes, NATO šalys, spręsime, kada ji bus pasirengusi narystei ir atitiks Aljanso standartus. Mes jai padedame šiame kelyje“, - pridūrė J. Stoltenbergas.

„Rusija neturi veto teisės ar balso teisės šiuo klausimu, ji taip pat negali mėginti nustatyti savo interesų sferą“, - pabrėžė NATO vadovas.