NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sutinka, kad Rusijos veiksmai Ukrainos pasienyje kelia susirūpinimą. Pasak jo, būtent Maskva turėtų imtis veiksmų mažinant įtampą pasienyje su Ukraina, kur šiuo metu, pasak NATO vadovo, yra telkiami dideli kariniai pajėgumai.

„Raginame Rusiją deeskaluoti situaciją, būti skaidriai, nes didėjantys Rusijos karinių pajėgų skaičiai prie Ukrainos iš tiesų kelia nerimą dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, tai yra nepaaiškinami veiksmai.

Mes matome, kad yra telkiamos pajėgos, sunkioji ginkluotė, šarvuotos transporto priemonės, dronai, elektroninės karybos sistemos. Matome dešimtis tūkstančių kovoti pasirengusių kovinių grupių karių.

Taigi, Rusija turėtų mažinti įtampą deeskaluodama situaciją ir skaidriai deklaruodama savo tikslus“, - sekmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas akcentavo, kad jeigu Rusija vis tik nuspręstų panaudoti jėgą Ukrainoje, ji neabejotinai sulauktų Vakarų atsako, kaip kad sulaukdavo anksčiau.

„Jeigu Rusija nuspręstų panaudoti jėgą, neabejotinai ji sulauktų atoveiksmio ir pasekmių. Mes rodytume savo valią ir pajėgumus. Ir tos pasekmės būtų tokios, kokios jos buvo ir anksčiau, po to, kai buvo aneksuotas Krymas 2014 metais, NATO sąjungininkai ir Europos Sąjunga įvedė griežtas finansines ir ekonomines sankcijas Rusijai. Mes taip pat nuo to laiko įgyvendinome ir griežčiausias nuo Šaltojo karo laikų kolektyvinės gynybos nuostatas“,- tikino J. Stoltenbergas.

Sekmadienį Lietuvoje lankosi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė su NATO ir Europos Komisijos vadovais aptarė saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.

Vakarų šalys šį mėnesį ėmė nerimauti dėl pranešimų apie Rusijos kariuomenės judėjimą prie Ukrainos sienų. Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržimui, ir savo ruožtu pažėrė kritikos NATO dėl tariamų Aljanso provokacijų.

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo Rusiją, kad ši „brangiai sumokės“, jei imsis puolimo.

Ukraina kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis taip pat kaltina Rusiją, kad ši remia separatistus Ukrainos rytuose, tačiau Maskva tai neigia.

Kijevo kariai nuo 2014 metų įgijo kovinės patirties ir iš Vakarų šalių, ypač JAV, sulaukė ginkluotės bei kitos įrangos.

Konfliktas Ukrainos rytuose iki šiol pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.