Vyriausiajai rinkimų komisijai pagaliau pateikus išankstinius Seimo rinkimų rezultatus iš visų 1996 rinkimų apylinkių daugiamandatėje apygardoje pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems tenka 20 parlamentarų mandatų.

Antroje vietoje - Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pretenduojantys į 19 mandatų. Trečioje vietoje - socialdemokratai, kuriems tenka 13 mandatų. Ketvirti - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su 8 mandatais.

Po jų - Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija Tvarka ir teisingumas, turinčios po 5 mandatus.

Kitos partijos ir koalicijos Seimo mandatų dalybose, išankstiniais duomenimis, nedalyvauja. Tam, kad patektų į Seimą, partija turėjo surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicija - 7 proc.

Preliminariais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą nepateko Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partiją), Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos žaliųjų partija, politinė partija "Lietuvos sąrašas", Lietuvos liaudies partija, S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija "Prieš korupciją ir skurdą" (partija "Jaunoji Lietuva", Tautininkų sąjunga), politinė partija "Drąsos kelias".

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Sulaukęs priekaištų dėl vangaus Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas nevengia asmeninės atsakomybės, bet sako, kad šią sekundę atsistatydinti negalėtų, nes reikia pasirūpinti visų rinkimų rezultatų paskelbimu.

"Manyčiau, kad mano kadencija baigėsi, tiesiog manyčiau, kad šią sekundę aš to daryti negalėčiau, nes vis dėlto reikia pasirūpinti, kad būtų pabaigti skelbti visi rezultatai. O po to reikia tą klausimą, be jokios abejonės, spręsti, ir neatidėliojant", - į klausimą, ar neketina atsistatydinti spaudos konferencijoje atsakė Z. Vaigauskas.

Iš Darbo partijos besitraukianti Loreta Graužinienė sako, kad šią politinę jėgą gali išgelbėti tik demokratiškai išrinktas naujas pirmininkas, kurio kandidatūrai turi pritarti partijos dauguma.

Vienmandatėje Ukmergės apygardoje ketvirta likusi L. Graužinienė teigė, kad nesėkmę lėmė darbo su rinkėjais trūkumas, kurį sąlygojo Seimo Pirmininko pareigos.

„Pritrūko tiesioginio kontakto su žmonėmis, kadangi negalėjau tiek daug laiko skirti darbui apygardoje, nes trejus metus reikėjo dirbti valstybei", - Eltai sakė L. Graužinienė.

Anot kadenciją baigiančios Seimo Pirmininkės, aktyvios politinės veiklos ji kol kas neplanuoja, taip pat nesvarsto galimybės stoti į kitą partiją.

„Pirmiausiai noriu tvarkingai užbaigti (Seimo Pirmininkės. - ELTA) darbus, viską tvarkingai perduoti", - kalbėjo L. Graužinienė.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Darbo partija neperžengė 5 proc. barjero ir nepateko į parlamentą, todėl pirmadienį apie pasitraukimą iš partijos pirmininko pareigų pranešė Valentinas Mazuronis. Anot L. Graužinienės, Darbo partija, kaip politinė jėga, gali išlikti tik jei į naujo pirmininko rinkimus bus įtraukti visi partijos nariai.

„Ši kartą, mano nuomone, jeigu partija nori išlikti, tai turi partijos pirmininkus kelti iš apačios, turi vykdyti visą demokratinį procesą", - Eltai teigė Seimo vadovė.

Į bendrą koaliciją per rinkimus į Seimą susibūrę Naglis Puteikis ir Kristupas Krivickas nusprendė stiprinti Centro partiją. K. Krivickas neatmeta galimybės, kad ateityje gali į ją stoti.

„Tai jau yra būsimojo rinkimų ciklo strategijos dalis. Mes priimsime naudingiausią mūsų kovai sprendimą, galbūt, jeigu tam reikės įstoti į Centro partiją, sustiprinti savo tiesioginiu dalyvavimu būnant nariu, neatmetu tokios galimybės, lygiai taip pat - ir dalyvavimo būnant nepriklausomu kandidatu", - sakė K. Krivickas.

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, surinko 6,08 proc. balsų. Jeigu jie būtų dalyvavę rinkimuose kaip partija, tai būtų peržengę penkių procentų barjerą ir patekę į Seimą, bet koalicijoms reikia septynių procentų.

Į antrąjį turą vienmandatėje apygardoje iš koalicijos pateko tik N. Puteikis.

„Pasiekėme, mūsų galva, labai gerą rezultatą, esame penkti, aplenkėme Darbo partiją, Tvarką ir teisingumą, Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Artūro Zuoko partiją, kitus politinius darinius. Galėčiau padėkoti mūsų rinkėjams, (...) kad rinkimų dieną mes jau sudavėme realų smūgį politinei korupcijai Lietuvoje. Nors neperžengėme septynių procentų barjero, peržengėme Darbo partiją, esame tikri, kad ženkliai prisidėjome prie to, kad ji nepatektų į Seimą, taip pat reikšmingai sumažinome Tvarkos ir teisingumo atstovų Seime", - sakė K. Krivickas.

Po Seimo rinkimų iš Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko pareigų traukiasi Rolandas Paksas.

Šią informaciją spaudos konferencijos metu pranešė partijos atsakingas sekretorius Almantas Petkus.

Iš Darbo partijos pirmininko pareigų po nesėkmingų Seimo rinkimų rezultatų atsistatydina Valentinas Mazuronis.

„Neabejotinai Darbo partijos rezultatai - prasti. Tikėjomės žymiai geresnių rezultatų. Kaip Darbo partijos narys vertinu rinkimų rezultatus kaip prastus.

Mano nuomone, labai daug įvairių aplinkybių, kurios susidėstė į vieną krūvą (...), aš manau, ir jūs, ir mes partijoje ieškosime atsakymų. Visada laikiausi pozicijos ir manau, kad vadovas turi visada prisiimti atsakomybę už jo vadovaujamos institucijos galutinius rezultatus, darbus, todėl, vertindamas rinkimų rezultatus, šiandien ryte parašiau pareiškimą, kad aš atsistatydinu iš Darbo partijos pirmininkų pareigų", - teigė partijos nariu liekantis V. Mazuronis.

Pagal Darbo partijos statutą, iki suvažiavimo partijai tokiu atveju vadovauja partijos pirmasis pavaduotojas. Šiuo atveju tai - Vytautas Gapšys.

Dabartiniai lyderiai neprognozuoja galimo Viktoro Uspaskicho sugrįžimo į politiką.

„Viktoras Uspaskichas šiuo metu yra tikrai pasitraukęs iš politinės veiklos, ir aš asmeniškai jokių kontaktų po rinkimų neturėjau", - sakė V. Mazuronis.

V. Gapšys teigė bendravęs su V. Uspaskichu dieną prieš rinkimus, ir šis yra užsiėmęs psichologinio centro kūrimu Rusijoje.

Darbo partijai nepavyko peržengti penkių procento barjero, kurio reikia patekti į Seimą.

Iš pareigų besitraukiančio partijos pirmininko nuomone, tą lėmė keletas priežasčių.

„Priežasčių gali būti ir yra labai daug. Neabejotinai, ir partijos pirmininko pasitraukimas buvo išbandymas, kurį, mano nuomone, partija ganėtinai sėkmingai išlaikė. Tai buvo ir neigiamos nuomonės labai stiprus kūrimas apie partiją, į kurią mes, matyt, nesugebėjome tinkamai atsikirsti. Mūsų partija padarė klaidų, tarp jų ir gramatinių, bet jos buvo išpūstos iki begalybės", - vardijo V. Mazuronis.

V. Gapšys teigė, kad artimiausiu metu bus stengiamasi suteikti visą reikiamą pagalbą penkiems mandatininkams, kurie pateko į antrąjį rinkimų turą.

Iš partijos lyderio pareigų besitraukiantis V. Mazuronis nemano, kad "darbiečiams" reikėtų skubėti jungtis su kita partija.

„Aš manau, kad kai mes kalbame, kad partija analizuos praėjusių rinkimų teisingus ir neteisingus žingsnius, tai bus įvairūs variantai svarstomi. Jokių kažkokių ketinimų su kažkuo jungtis šiandien nėra. Aš manau, pirmiausia reikia išsiaiškinti savyje, padaryti tam tikras pertvarkas partijos viduje ir tvirtai eiti į ateinančius rinkimus", - sakė V. Mazuronis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis, jau pirmajame Seimo rinkimų ture laimėjo 5 parlamentarų mandatų vienmandatėse rinkimų apygardose siekę kandidatai.

Preliminariais duomenimis, Vilniuje, Antakalnio rinkimų apygardoje, laimėjo konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė (53,33 proc.), Kuršėnų-Dainų apygardoje - „valstiečių" atstovė parlamentarė Rima Baškienė (51,58 proc.).

Pirmajame ture laimėjo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoje nugalėjo šios kadencijos parlamentaras Leonardas Talmontas, surinkęs 67,86 proc. balsų ir tapęs daugiausia balsų pirmajame rinkimų ture pelniusiu kandidatu. Medininkų rinkimų apygardoje gerai pasirodė ir kitas šios partijos atstovas Česlavas Olševskis, gavęs 60,19 proc. balsų.

Vakarinėje rinkimų apygardoje dabartinės kadencijos Seimo narys Povilas Urbšys surinko 51,32 proc. balsų ir, preliminariais duomenimis, jau užsitikrino vietą Seime.

Į antrąjį po dviejų savaičių vyksiantį Seimo rinkimų turą daugiausia pateko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų (LVŽS).

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dėl parlamentarų mandatų varžysis 21 TS-LKD, 20 LVŽS atstovų. Patekti į Seimą dar mėgins 10 socialdemokratų, 4 „tvarkiečiai", 3 Liberalų sąjūdžio atstovai, 4 „darbiečiai", 1 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, 1 politinės partijos „Lietuvos sąrašas", 1 Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) atstovai ir 1 save išsikėlęs kandidatas.

Išankstiniais VRK duomenimis, pirmaujantys kandidatai vienmandatėse apygardose yra Žygimantas Pavilionis (44,41 proc.), Mykolas Majauskas (36,62 proc.), Ingrida Šimonytė (53,92 proc.). Aušra Maldeikienė (23,30 proc.),Vytautas Kernagis (31,81 proc.), Audronius Ažubalis (24,79 proc.),Paulius Saudargas (24,70 proc.) Saulius Skvernelis (31,30 proc.), Algis Strelčiūnas (30,83 proc.), Algirdas Paleckis (27,09 proc.), Aistė Gedvilienė (22,10 proc.), Dainius Kreivys (32,31 proc.),Gabrielius Landsbergis (40,44 proc.), Ramūnas Karbauskis (41,36 proc.), Aušra Papirtienė (22,24 proc.), Juozas Pundzius (25,75 proc.), Kazys Starkevičius (29,62 proc.), Tadas Langaitis (27,72 proc.), Mindaugas Puidokas (28,12 proc.), Agnė Bilotaitė (26,94 proc.), Dainius Kepenis (19,79 proc.), Gintaras Vaičekauskas (19,27 proc.), Naglis Puteikis (25,59 proc.), Valerijus Simulikas (30,89 proc.), Stasys Tumėnas (31,36 proc.), Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė (28,39 proc.), Povilas Urbšys (51,32 proc.), Guoda Burokienė, (29,49 proc.), Dainius Gaižauskas (33,94 proc.), Robertas Šarknickas (28,89 proc.), Petras Gražulis (32,02 proc.), Alfredas Stasys Nausėda (26,21 proc.), Remigijus Žemaitaitis (40,49 proc.), Darius Petrošius (37,45 proc.), Jonas Varkalys (25,77 proc.), Antanas Vinkus (28,04 proc.), Gediminas Anužis (23,72 proc.), Kęstutis Bartkevičius, (27,14 proc.), Valius Ąžuolas (27,60 proc.), Valentinas Bukauskas (32,56 proc.), Juozas Rimkus (37,11 proc.), Edmundas Jonyla (19,73 proc.), Virginija Baltraitienė (27,27 proc.), Aurimas Gaidžiūnas (19,24 proc.), Rima Baškienė (51,58 proc.), Vitalijus Gailius (41,87 proc.), Antanas Matulas (28,97 proc.), Aleksandras Zeltinis (20,18 proc.), Greta Kildišienė (26,26 proc.), Vytautas Saulis (21,43 proc.), Edmundas Pupinis (27,32 proc.), Algimantas Dumbrava (39,96 proc.), Gintautas Kindurys (29,54 proc.), Petras Čimbaras (26,94 proc.), Rita Tamašunienė (46,06 proc.), Leonardas Talmontas (67,86 proc.), Česlovas Olševskis (60,19 proc.), Dangutė Mikutienė (15,53 proc.), Laimutė Matkevičienė (26,37 proc.), Rimantas Sinkevičius (43,84 proc.), Agnė Balčiūnienė (20,93 proc.), Daivaras Rybakovas (18,51 proc.), Kęstutis Mažeika (31,84 proc.), Mindaugas Bastys (20,09 proc.), Viktoras Pranckietis (29,83 proc.),Donatas Jankauskas (30,80 proc.), Andrius Palionis (39,66 proc.), Algirdas Butkevičius (39,07 proc.),Laurynas Kasčiūnas (29,36 proc.), Vidas Mikalauskas (26,78 proc.), Zenonas Streikus (23,58 proc.).

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus išankstinius Seimo rinkimų rezultatus iš didžiosios daugumos rinkimų apylinkių, daugiamandatėje apygardoje pirmauja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią balsavo beveik 22 proc. rinkėjų. Jiems tenka 20 parlamentarų mandatų.

Antroje vietoje - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su kiek daugiau nei 21 procentu rinkėjų balsų ir pretenduojanti į 19 mandatų. Trečioje vietoje - socialdemokratai. Už juos balsavo apie 15 proc., jiems tenka 13 mandatų. Ketvirti - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su 9 proc. palaikančiųjų ir 8 mandatais.

Po jų - partija Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, turinčios po 5 mandatus.

Kitoms partijoms ir koalicijoms jau gali nebepasisekti peržengti būtinos ribos. Tam, kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Dabartinime kadenciją baigiančiame Seime Socialdemokratų partija turėjo 40 savo atstovų, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 30, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1, Liberalų sąjūdis - 12, partija Tvarka ir teisingumas - 9, Darbo partija - 28, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 8.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis nepraranda vilčių, kad jo vadovaujama partija aplenks Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. „Mes matome, kad kiekvienas (rezultatų,- ELTA) atnaujinimas tą skirtumą mažina. Suprantama kodėl, todėl kad ateina didžiosios apygardos, ir ypač didieji miestai. Mūsų lūkestis yra tas, kad tas skirtumas bus arba minimalus, arba gali pasikeisti ir mūsų naudai", - sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis teigė dar nesulaukęs R. Karbauskio pasveikinimo, o ir pats neskubėjo to daryti.

„Laukiame galutinių rezultatų. Visi laukiame, kaip jie susidėlios", - teigė G. Landsbergis.

TS-LKD partijos vadovas kol kas nekalbėjo apie lyderystę imantis formuoti Vyriausybę.

„Dar per anksti. Mes šiandien ką padarėme - liberalai atvažiavo, mes pradėjome laisvos formos konsultacijas. Ar tai galima pavadinti kokiu nors dariniu - galbūt, tai palieku jums nuspręsti", - sakė G. Landsbergis.

Konsultacijų su valstiečiais naktį į pirmadienį, pasak partijos vadovo, nebuvo. Šios partijos kandidatų konkurenciją vienmandatėse apygardose politikas vertino nevienareikšmiškai.

„Turbūt priklauso nuo vienmandatės, yra ir sudėtingų vienmandačių, kur būtų galima pavadinti nepalankiais arba sudėtingais varžovais, bet žiūrėsime, manau, kad turime šansų laimėti", - sakė pirmadienio naktį G. Landsbergis.

Jis taip pat nepuolė dalinti pasiūlymų, kaip elgtis Algirdui Butkevičiui, kurio vadovaujama Socialdemokratų partija, pagal negalutinius rezultatus, lieka trečia.

„Aš manau, kad žmonės turi prisiimti atsakomybę vienu ar kitu būdu. Paliksiu tą A. Butkevičiui pačiam nuspręsti. Jis retai rodydavo politinės lyderystės pavyzdį būdamas premjeru. Gal dabar bus kitaip", - sakė G. Landsbergis.

G. Savickio (ELTA), M. Ambrazo (ELTA) ir D. Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal ELTA inf.