Darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, pirmąją mokslo metų dieną suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Tai artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Ši Darbo kodekse numatyta garantija sietina su mokslo metų pradžios švente, kuria turi teisę pasinaudoti tėvai, norintys pirmą mokslo metų dieną palydėti vaikus į mokyklą. Ši lengvata yra nustatyta atsižvelgiant į normalią 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę, todėl darbuotojui priklauso ne mažiau kaip 4 valandos laisvo nuo darbo laiko pirmąją mokslų metų dieną.

Pažymėtina, kad darbuotojas pasinaudojęs šia garantija, atidirbti už tai neprivalo. Svarbu paminėti, kad ši garantija taikytina tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams, jau turintiems teisę į vadinamąjį mamadienį ar tėvadienį (auginantiems du vaikus iki 12 metų), ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbdavio atsisakymas suteikti tėvams priklausantį laisvą laiką ar už jį mokėti yra darbo įstatymų pažeidimas - dėl jo galima kreiptis į VDI.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija Seime ketvirtadienį surengė metinę konferenciją su regionų švietimo bendruomenėmis „2016–2017 mokslo metai: pamokos kitaip".

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, kalbėdama apie ryškėjančius skirtumus tarp mokyklų ir net atskirų savivaldybių, ministrė dar kartą pasisakė griežtai nepritarianti mokinių segregacijai, formuojamoms atskiroms mokyklos ir klasėms, skirtoms tik iš kaimo mokyklų surinktiems, tik gabiems ar dar pagal kokius kitus kriterijus atrinktiems vaikams.

„Man skaudu, kad reitingų viršūnėse dažnai matome segreguotas mokyklas ir tik joms nepelnytai priskiriame mokinių pasiekimų nuopelnus. Šiandienos iššūkis - mokytojo gebėjimas dirbti su skirtingų gabumų ir poreikių mokiniais", - sakė ministrė Seime Švietimo ir mokslo ministerijos surengtoje kasmetinėje švietimo bendruomenėms skirtoje konferencijoje.

Ministrė pabrėžė, kad svarbiausi šių mokslo metų akcentai yra individuali kiekvieno mokinio pažanga; skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų; praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas.

Ministrė akcentavo ir tai, kad dar nėra iki galo užtikrinamas kokybiškas pamokų pavadavimas, lankomumas, mokymosi pagalbos mokiniui suteikimas. Tyrimų duomenimis, pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienus ar net dvejus metus.

„Pamokų lankomumas Europos Sąjungos šalių mokyklose laikomas didžiule vertybe, o mokinio nušalinimas nuo pamokų - didžiausia bausme", - sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Naujais mokslo metais per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto.

2017-2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti, kurių negalima patikrinti egzamino formatu. 2018 metų geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo.

Numatyta pertvarkyti egzaminų sistemą. Priimti sprendimai koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, stiprinti atsakomybę.

Nuo rugsėjo 1 d. didės pedagogų algų koeficientai. Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų, ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje pranešė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą", - sako švietimo ir mokslo ministrė.

Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams.

Skaičiuojama, kad algos iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Kita svarbi po savaitės prasidėsiančių mokslo metų naujovė - privalomas vienų metų trukmės priešmokyklinis ugdymas. Jo tikslas - padėti pasirengti mokyklai, nes tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, labai priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Planuojama, kad į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti kiek daugiau kaip 30 tūkst. vaikų, puse šimto daugiau nei pernai. Jau ir anksčiau priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių.

Nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, tvirtiems raštingumo įgūdžiams suformuoti - į mokyklas grąžinamas diktantas, atpasakojimas. Į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.

„Šiais mokslo metais kokybė bus pagrindinis prioritetas: mokinių pasiekimų gerinimas per visas ugdymo pakopas, visose mokyklose, kokybinio atotrūkio tarp mokyklų mažinimas", - sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Tam numatyta tikslinė parama mokykloms. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo projektą „Iniciatyva savivaldybėms". Jo tikslas - profesionali pagalba mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemesni. Taip pat numatoma skelbti Pažangos skatinimo projektų konkursą, kuriame galės dalyvauti savivaldybės ir jų mokyklos ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti.

„Siūlome savivaldybėms sudaryti sutartis su mokyklomis kiekvienai iš šalių įsipareigojant ir prisiimant atsakomybę, kad savivaldybė mokyklose sudarytų tinkamas sąlygas mokytis mokiniams, o mokyklos pasiektų konkrečios mokinių mokymosi pažangos. Savivaldybių administratoriai turi kelti ambicingus tikslus mokyklų vadovams, kad jau per vienerius metus būtų žymus mokyklos pokytis gerinant mokinių pasiekimus", - sakė ministrė.

Šiemet atnaujinami 209 švietimo įstaigų pastatai ir 11 švietimo įstaigų sporto aikštynai, numatytas 1 mln. eurų profesinių mokyklų bendrabučiams atnaujinti. Ministerija, reaguodama į tėvų prašymus, ką tik atidarė dar vieną darželį, jau penktą, Vilniaus rajone. Kaune baigiamas statyti vaikams su elgesio ir emociniais sutrikimais skirtas centras. Skirta daugiau kaip 0,5 mln. eurų mokytojų darbo vietoms kompiuterizuoti.

Švietimo ir mokslo ministerija ir rugpjūčio 31 d. savivaldybėms įteiks nupirko dvigubai daugiau nei paprastai geltonųjų autobusų - 82.

D. Labučio, G. Savickio, M. Ambrazo (ELTA) nuotr.
Parengta pagal ELTA inf.