Penktadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) renginyje į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes buvo palydėti Lietuvos sportininkai.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri, linkėdama sėkmės mūsų sportininkams, nepamiršo ir praėjusią naktį įvykusio skaudaus teroro išpuolio Nicoje (Prancūzija), kurio metu žuvo daugiau nei 80 žmonių. Prezidentė renginių dalyvių paprašė žuvusiuosius pagerbti tylos minute.

„Visos tautos ruošiasi olimpinėms žaidynėms tikėdamos, kad nebevyks karai, kad sportas reiškia taiką, draugystę, garbę ir kiekvienos valstybės orumą. Šią naktį buvo užpulta viena iš valstybių būtent per savo valstybingumo šventę. Visi šiandien galime pareikšti užuojautą". - sakė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė Lietuvos vėliavą perdavė buriuotojai Gintarei Šait (Scheidt), Lietuvos vėliavnešei olimpinėse žaidynėse.

„Kad ir kur bebūtumėte išsilakstę, olimpinių žaidynių metu jūs priartėjate prie Lietuvos ir išdidžiai atstovaujate mūsų šaliai, nešate mūsų vėliavą. Tikiuosi, kad Lietuva išliks išdidi bei parodys, kad ir nedidelė valstybė turi išskirtinių sportininkų", - kalbėjo Lietuvos Prezidentė.

Sportininkams oficialius kvietimus į olimpines žaidynes įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis prizininkas Arvydas Juozaitis.

„Jūs laimėjote šansą parodyti pasauliui tai, ką sugebate, ko esate verti. Nors ant marškinėlių bus užrašyti sportininkų vardai, mums svarbiausias užrašas - Lietuva. Visa Lietuva bus su jumis ir jus palaikys. Galbūt kažkam pasiseks, kažkas nusivils, bet linkiu, kad išsipildytų jūsų olimpinės svajonės", - sakė D. Gudzinevičiūtė.

Kelialapius į olimpines žaidynes iškovojo 68 Lietuvos sportininkai. Dėl užimto grafiko, kvietimus į žaidynes Vilniuje atsiėmė 27 iš jų: Gintarė Šait (Scheidt), Juozas Bernotas (abu - buriavimas), Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Ignas Navakauskas, Henrikas Žustautas (visi - baidarių ir kanojų irklavimas), Mindaugas Griškonis, Lina Šaltytė, Saulius Riteris (Ritter), Donata Vištartaitė, Milda Valčiukaitė, Aurimas Adomavičius, Dominykas Jančionis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius, Žygimantas Gališanskis (visi - irklavimas), Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika), Laura Asadauskaitė, Ieva Serapinaitė, Justinas Kinderis (visi - šiuolaikinė penkiakovė), Rolandas Račinskas (šaudymas), Santa Pakenytė (dziudo), Airinė Palšytė, Diana Lobačevskė (abi - lengvoji atletika), Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Deividas Margevičius (visi - plaukimas). Misijos vadovas - Einius Petkus.

Greta mūsų krepšinio rinktinės didžiausias Lietuvos olimpines komandas sudarė lengvaatlečiai ir irkluotojai. Kartu su sportininkais į olimpiadą vyksta 42 treneriai, 8 teisėjai ir 25 žmonių personalo grupė - gydytojai ir kiti specialistai, olimpinėje misijoje dirbs 9 žmonės.

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 5-21 dienomis.

Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse Lietuva dalyvavo 1924 m., tuomet rinktinėje buvo 13 sportininkų - 11 futbolininkų ir 2 dviratininkai.

Kanojininkas H. Žustautas: stengsiuosi mėgautis olimpinėmis žaidynėmis

Viena didžiausių Lietuvos vilčių Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse kanojininkas Henrikas Žustautas penktadienį Vilniuje kartu su kitais olimpiečiais buvo palydėtas į svarbiausią šių metų sporto įvykį. Sportininkas prisipažino, kad apie konkrečias vietas negalvoja ir sieks mėgautis savo pirmosiomis žaidynėmis.

H. Žustautui šios žaidynės gali būti pirmosios ir paskutinės, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) spręs, ar 200 m distancija ateityje liks olimpinių žaidynių programoje.

„Manau, kad jaudulys bus, nes yra nemaža atsakomybė, tačiau tai yra didelė šventė ir tikiuosi, kad su tuo susitvarkysiu. Stengsiuosi mėgautis tuo, ką darau", - sakė H. Žustautas.

200 m distancijoje startuosiantis lietuvis dar kartą prisiminė didžiausią savo problemą - lėtą startą. Didžiąją vasaros dalį kanojininkas skyrė šios problemos sprendimui.

„Viskas vyksta pagal planą, dirbame sunkiai. Pagrindinė mano problema yra startas, todėl visą šį pasiruošimo ciklą tai akcentuojame. Po truputį rezultatai gerėja. Šį savaitgalį laukia paskutinės varžybose Trakuose prieš olimpines žaidynes, tai pasižiūrėsiu, kaip atrodo mano pirmieji 100 m", - pasakojo H. Žustautas.

Praėjusiais metais lietuvis sublizgėjo pirmosiose Europos žaidynėse Baku (Azerbaidžane), kur pasidabino aukso medaliu. Olimpietis džiaugiasi, kad yra organizuojamos gražios palydėtuvės į svarbiausius sporto renginius. Tai pakelia žmonių susidomėjimą sportu.

„Tai ne pirma panaši šventė man. Praėjusiais metais dalyvavau palydėtuvėse į Europos žaidynes. Žinoma, olimpinės žaidynės yra sportininkų karjeros viršūnė, tad nuotaikos tikrai smagios. Sportas yra tikrai labai sunkus darbas, todėl smagu, kad vyksta tokios išleistuvės. Jos suteikia pozityvo, geros nuotaikos ir parodo, kad sportas žmonėms yra įdomus", - pabrėžė H. Žustautas.

Šį savaitgalį kanojininkas dalyvaus tarptautinėje „Galvės" regatoje Trakuose.

Sunkiaatletis A. Didžbalis: apie olimpinių žaidynių medalį dar negalvoju

Europos čempionas ir pasaulio pirmenybių prizininkas sunkiaatletis Aurimas Didžbalis po Vilniuje surengtų palydėtuvių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes pripažino, kad stengiasi negalvoti apie aukščiausias vietas.

25-erių metų sportininkui olimpinėse žaidynėse yra prognozuojamos 1-6 vietos.

„Aš apie medalį paprasčiausiai negalvoju, nes jo dar neturiu. Kai jį turėsiu, tada bus galima kalbėti ir džiaugtis tuo. Dabar vyksta sunkus ir atsakingas darbas ir visapusiškai bandome semtis tos žaidynėms reikalingos harmonijos, tvirtybės. Vienodai sunku yra ir tuomet, kai iš tavęs tikimasi daug, ir tuomet, kai tikslai mažesni. Abu šiuos dalykus galima paversti motyvacija. Kaip viskas pavyks, pamatysime rugpjūčio 13 dieną", - mintimis dalinosi A. Didžbalis.

Sunkiaatletis, kuris varžosi svorio kategorijoje iki 94 kg, pridūrė, kad visas pasiruošimas ir formos palaikymas priklauso nuo trenerio Bronislavo Vyšniausko parengto plano.

„Visas darbas vyksta kartu su treneriu. Jis žino, kada ką pradėti ir kada ką baigti. Kol kas treniruotės yra labai intensyvios. Stengsimės, kad geriausią formą įgyčiau varžybų dieną", - teigė A. Didžbalis, kuriam tai bus pirmosios olimpinės žaidynės.

A. Didžbalis 2012 metais iškovojo Europos čempionato sidabro medalį, bet vėliau dėl dopingo vartojimo jo neteko. Dėl tos pačios priežastis jis neteko teisės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Šia tema sunkiaatletis kalbėti nenorėjo: „Neturiu ką apie tai pasakyti. Žiūriu tik į ateitį".

Į Rio de Žaneirą A. Didžbalis išskris rugpjūčio 9 dieną.

Dziudo atstovė S. Pakenytė: labai noriu gerai pasirodyti Rio de Žaneire

Lietuvos dziudo atstovė Santa Pakenytė yra energingai nusiteikusi savo debiutui olimpinėse žaidynėse. 24-erių metų sportininkė tapo pirmąja lietuve, kuri dalyvaus olimpiniame moterų dziudo turnyre.

Anksčiau Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovavo tik dziudo imtynininkai vyrai.

„Man didelė garbė būti pirmąja Lietuvos istorijoje moterimi, dalyvausiančiai olimpinėse dziudo varžybose, bet jaudulio nejaučiu. Labai smagu, kad dalyvausiu žaidynėse ir tikiuosi, kad ten pavyks gerai pasirodyti", - „Eltai" sakė S. Pakenytė.

Pagal pasaulio reitingą į olimpines žaidynes patekusi kovotoja kartu su kitais olimpiečiais penktadienį dalyvavo iškilmingose palydėtuvėse Vilniuje, kur jai buvo įteiktas oficialus kvietimas į žaidynes.

Sunkiausioje svorio kategorijoje (per 78 kg) kovojanti lietuvė džiaugėsi sklandžiu pasiruošimu svarbiausiam karjeros startui.

„Pasiruošimas dar vyksta iki šiol. Forma šiuo metu yra labai gera. Dabar dar vyksime į stovyklą Lenkijoje, kur pažiūrėsime, kaip seksis su kitomis sportininkėmis. Su treneriais nusprendėme, kad į žaidynes vyksime tik prieš pat savo varžybų startą", - pasakojo dziudo kovotoja.

Sportininkei olimpinėse žaidynėse keliamas tikslas užimti 5-8 vietas. Dziudo varžybose daug ką lemia burtai, nes pirmajame rate ištraukus pajėgią varžovę, viltys kovoti dėl aukštų vietų gali greitai išblėsti.

„Iš pradžių mano vienintelis tikslas buvo patekti į olimpines žaidynes, bet dabar naujas tikslas yra ir labai gerai sustartuoti. Taip, mūsų varžybose daug ką lemia burtai, bet, kad ir kokie jie bebūtų, labai noriu gerai pasirodyti", - pridūrė S. Pakenytė.

Šių metų Lietuvos dziudo delegacijoje olimpinėse žaidynėse nėra vyrų. Ankstesnių olimpinių žaidynių dalyviai Karolis Bauža ir Marius Paškevičius šįkart liko už olimpinių žaidynių borto, todėl S. Pakenytė Lietuvos dziudo garbę gins viena.

„Būtų smagiau, jeigu kartu vyktų ir kolegos, kuriems labai mažai pritrūko iki kelialapių, bet yra taip, kaip yra. Tikiuosi, kad į dar kitas olimpines žaidynes mūsų važiuos daug daugiau", - šypsojosi sportininkė.

Lietuvos vėliavnešė olimpinėse žaidynėse G. Šait: žaidynėms bus pasirengta tinkamai

Iš Lietuvos Respublikos prezidentės Dalius Grybauskaitės Lietuvos vėliavą gavusi buriuotoja Gintarė Šait (Scheidt) bus Lietuvos delegacijos vėliavnešė Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Pasak G. Šait, šios pareigos - didelė atsakomybė.

„Ačiū už man suteiktą garbę ir didelę atsakomybę. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio kelio Olimpo link. Rio de Žaneire esu buvusi ne kartą ir galiu pasakyti kad tai yra unikalus miestas su nuoširdžiais žmonėmis, kurie visų laukia atviromis rankomis. Nors girdime daug neigiamų atsiliepimų, linkiu važiuoti į žaidynes su teigiamomis emocijomis ir mėgautis šia akimirka. Linkiu visiems sąžiningos kovos ir pagarbos vieni kitiems", - sakė G. Šait.

Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoja ir 2012 metų pasaulio čempionė G. Šait yra ištekėjusi už brazilo buriuotojo Roberto Šaito (Robert Scheidt). Pastarasis yra vienas garsiausių Brazilijos sportininkų, Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. Tai viena iš priežasčių, kodėl teisę nešti Lietuvos vėliavą žaidynių atidarymo ceremonijos metu gavo G. Šait. Manoma, kad Lietuvos delegacija susilauks didesnio šeimininkų brazilų dėmesio.

„Turiu Brazilijoje labai daug pažįstamų, visa brazilų komanda mane labai palaiko. Gerbiu juos už tai", - pabrėžė G. Šait.

Nors prieš žaidynes daug kalbama apie sudėtingą brazilų pasiruošimą žaidynėms, užterštus vandens telkinius, Zikos viruso pavojų, G. Šait pripažino, kad realybė ne visada yra tokia, kokia aprašoma.

„Nereikia kreiptis dėmesio į perdėtas kalbas. Visas dėmesys turi būti sutelktas tik į sportą. Esu įsitikinusi, kad organizatoriai pasirūpins viskuo, kad varžybos praeitų sklandžiai", - teigė Lietuvos buriuotoja.

Pati G. Šait nesiryžo spėlioti savo galimo rezultato olimpinėse žaidynėse.

„Rezultatams daug įtakos turės ne tik pasiruošimas, bet ir sėkmės faktorius, psichologija", - pripažino G. Šait.

Lietuvos krepšinio rinktinės palydos - sausakimšoje arenoje su didžiausia vėliava

Pirmadienį Kauno „Žalgirio" arenoje vyksiančiose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės palydose į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 15 tūkst. žiūrovų suformuos milžinišką Lietuvos trispalvę.

Šia akcija siekiama, kad krepšininkai, kai olimpinėse žaidynėse skambės Lietuvos himnas, prisimintų tą vienybės atmosferą ir palaikymą tėvynėje. Todėl sirgaliai ant savo kėdžių „Žalgirio" arenoje ras 14 tūkst. trijų spalvų lapų, kuriuos iškėlę sudarys visą areną juosiančią vėliavą. Be to, aistruoliai prašomi atvykti į areną pasipuošę tautinėmis spalvomis. Ši simbolinė vėliava bus didžiausia kada nors lydėjusi Lietuvos krepšinio rinktinę.

Lietuvos krepšininkams taip pat bus įteikti linkėjimai, kuriuos sirgaliai siuntė du mėnesius per „Sprite" jaunųjų talentų kovas.

Lietuvos rinktinė paskutines draugiškas rungtynes Kaune pirmadienį žais su Europos čempione Ispanijos komanda. Rungtynių pradžia 18.15 val.

Po šio mačo Lietuvos rinktinė išskris į Ispaniją, kur liepos 21 dieną Malagoje dar kartą susitiks su ispanais. Po to lietuviai vyks į Argentiną, kur tęs pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.

Parengta pagal ELTA inf.

G. Savickio (ELTA) bei EPA-ELTA nuotr.