Vilniuje tęsiasi Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai. Šeštadienį nuo 22 val. žiūrovai kviečiami į Kalnų parką, kur vyks pats margiausias, judriausias ir paskutinysis šios dainų šventės renginys - Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine".

Į baigiamąjį Lietuvos moksleivių dainų šventės koncertą Kalnų parke susirinks per 5 tūkstančius dalyvių, kurie ir šoks, ir gros, ir dainuos, ir žais. Ansamblių vakaro „Koks gražus tavo veidas, gimtine" metu bus galima išgirsti ir pamatyti daugybę tautosakos stilių ir žanrų, atstovaujančių patiems įvairiausiems Lietuvos kampeliams. Dauguma dainų ir sutartinių bus atliekamos tarmiškai, joms pritars būrys liaudies instrumentais grojančių muzikantų.

Pasak Ansamblių vakaro vadovo Vytauto Buterlevičiaus, moksleiviai surengs tikrą tautinių drabužių ir spalvų paradą.

„Karūnos, sijonai, prijuostės, sermėgos, naginės, klumpės - tik Ansamblių vakare galima pamatyti tokį mūsų protėvių aprangos grožį, tokią autentiką. Tai bus tikras gyvas liaudies meno muziejus po atviru dangumi", - sako V. Buterlevičius.

Liepos 8-ąją "Siemens" arenoje vyko Šokių diena „Mano žemė".

Įvairiose senamiesčio vietose pasirodymus surengė folkloro ansambliai, pučiamųjų orkestrai.

Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose koncertavo akordeonų orkestrai ir chorai.

Gedimino kalno papėdėje visą dieną vyksta jomarkas.

Trečiadienį Vingio parke - didžiausias Moksleivių dainų šventės renginys

Trečiadienio pavakare vilniečius ir miesto svečius į Vingio parką kviečia didžiausias Lietuvos moksleivių dainų šventės renginys - Dainų diena „Tu mums viena". Koncerto metu bus galima išgirsti ir jaunimo pamėgtos muzikos, ir lietuviško folkloro bei chorinės dainos klasikos perlų.

„Ši Dainų diena ypatinga tuo, kad daugiau nei trečdalis jos repertuaro yra kūriniai, specialiai parašyti šiai šventei", - sako Dainų dienos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas.

Pasak vadovo, Vingio parke skambės penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai: „Šių naktį par naktį", „Cykiai cykiai", „Pempel pempel", „Bijūnėlis žalias" ir kitos. Daugiau kaip pusė dainų bus skirta Tėvynei, Lietuvai, gimtinei. Daugelis dainų - plačiai žinomos, tad jas dainuoti galės ir žiūrovai.

Pavyzdžiui, ciklą „Keturių kartų dainos" vienu metu galės dainuoti proseneliai, seneliai, tėvai ir vaikai. Ši keturių dainų kompozicija vadinasi „Palinko liepa šalia kelio". Girdėsime dainų, atliekamų su solistais, populiariomis grupėmis.

Lygiai 21 val. šventinis koncertas bus trumpam stabdomas, kad Dainų šventės choras kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotų Lietuvos himną, Vinco Kudirkos „Tautinę giesmę".

Dainų dienoje dalyvaus 10 tūkst. dalyvių: 8 tūkst. įvairaus amžiaus dainininkų, 1500 dūdų orkestrų muzikantų ir pusšimtis būgnus mušančių šokėjų. Šventėje diriguos 24 dirigentai.

Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai vyks iki liepos 9 d. Ketvirtadienį įvairiose sostinės senamiesčio vietose pasirodymus rengs folkloro ansambliai, pučiamųjų orkestrai, Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose koncertuos akordeonų orkestrai ir chorai. Gedimino kalno papėdėje visą dieną vyks jomarkas.

Penktadienį „Siemens" arenoje vyks dar vienas didelis dainų šventės renginys - Šokių diena „Mano žemė", o šeštadienį žiūrovai kviečiami į Kalnų parką, kur vyks Dainų šventės renginys - Ansamblių vakaras "Koks gražus tavo veidas, gimtine".

Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės atskirai pradėtos rengti nuo 1964 m. Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Dainų diena: moksleivių chorui diriguos net 24 dirigentai

Liepos 6-ąją Vilniuje - Dainų diena, vienas svarbiausių sostinėje vykstančios Lietuvos moksleivių dainų šventės renginių. Šventės renginiai vyks liepos 4-9 dienomis. Didžiausias iš jų - Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena".

Kokia ji bus, „Eltos" korespondentei papasakojo Dainų dienos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas - Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choro „Viva Voce" vadovas.

- Kadangi Dainų diena vadinasi „Tu mums viena", turbūt daugiausia dainų joje skambės apie tėvynę?

- Skambės ir visų penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai. Aišku, dauguma dainų bus apie tėvynę, gimtinę, Lietuvą. Paskaičiavome, kad iš 28 kūrinių, kurie skambės Vingio parke, net 17 bus susieta su tėvyne, gimtine, kuri mums brangi ir viena. Ta prasme šventės pavadinime užakcentuotas ir mūsų patriotiškumas, ir pilietiškumas.

- Jūsų repertuaras - lyg agitacija neemigruoti iš Lietuvos?

- Ne, agitacijos nėra. Manau, reikia didžiuotis savo šalimi, stengtis, kad ji būtų gražesnė ir kad nekiltų noras emigruoti.

- Kiek dainininkų užkops į Vingio parko estradą?

- Dainų dienoje dalyvaus 10 tūkst. dalyvių. Iš jų - 8000 įvairaus amžiaus dainininkų - nuo mažiausiųjų iki gimnazistų. Taip pat bus 1500 dūdų orkestrų muzikantų ir pusšimtis būgnus mušančių šokėjų. Dūdų orkestrai atliks tik keturis kūrinius - papuoš šventę, pakels nuotaiką.

Mums akompanuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras ir LRT grupė, vadovaujama Dainiaus Pulausko.

Chorai iš visos Lietuvos suvažiavo pirmadienį. Vakar ir šiandien Vingio parke vyksta Dainų dienos repeticijos - į parką susirinko minėti 8000 dainuojančių ir 2000 dūduojančių jaunuolių.

- Keli dirigentai jums talkins Dainų dienoje?

- Iš viso šventėje diriguos 24 dirigentai. Kadangi tai - Lietuvos moksleivių dainų šventė, tai ir dirigentai bus iš visos Lietuvos, ne vien iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Dirigentų bus iš Šilutės, Prienų, Pakruojo, Alytaus, taip pat bus dirigentas Kęstutis Daugirdas iš Los Andželo.

21 val. Lietuvos laiku šventinis koncertas bus trumpam pristabdomas, kad Dainų šventės choras kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotų Lietuvos himną - Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę". Ją giedame kiekvienais metais.

- Kokia bus esminė šventės daina?

- Giedriaus Svilainio „Tu mums viena" pagal Jono Strielkūno, Justino Marcinkevičiaus ir liaudies žodžius. Ja Dainų dieną baigsime.

Ačiū už pokalbį.

Moksleivių dainų šventės įžanga - jų kūrybos paroda „Tu mums viena"

Seime įvyko pirmasis Lietuvos moksleivių dainų šventės renginys - pirmadienį pristatyta paroda „Tu mums viena". Pasak parodą atvėrusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, moksleivių kūryba suteikia kasdienybei grožio ir gėrio.

„Ši paroda - tai nuostabi muzikos ir vaizduojamojo meno pynė. Džiugina jaunimo kūrybiškumas, iš kurio gimsta gražiausi meno darbai, - sakė švietimo ir mokslo ministrė. - Turime labai daug talentingų mokinių - piešiančių, šokančių, dainuojančių. Šalia jų visada yra mokytojai, padedantys išryškinti jų talentą, patariantys, drąsinantys savo patirtimi. Dėkoju mokiniams ir jų darbų vadovams. Tikiu, kad augant šiems talentingiems vaikams kartu su jais gražės ir stiprės mūsų tėvynė".

Konkurso tikslas - populiarinti Lietuvos moksleivių dainų švenčių tradicijas ir istoriją, ugdyti mokinių pilietiškumą ir kultūrinę savimonę, puoselėti jų kūrybinius ir meninius gebėjimus. Iš viso konkursui buvo pateikti 675 tapybos, grafikos, piešimo, skulptūros, keramikos, fotografijos ir dizaino darbai. Mokinių kūryboje susipynusi dailė, muzika ir šokis, darbuose atsispindi Lietuvos gamta, istorija, etnografinis paveldas.

Parodoje eksponuojami vertinimo komisijos atrinkti paveikslai ir keramikos darbai. Juos galima pamatyti Seimo I rūmuose liepos 4-5 ir liepos 7-8 dienomis.

Dainų šventės direktorius R. Kondrotas: gerus norus pažaboja pinigų stygius

Nuo pirmadienio iki šeštadienio Vilnius stipriai pajaunės - liepos 4-9 dienomis sostinėje vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena". Šventėje dalyvaus per 22 tūkst. vaikų.

„Man sunku suvokti, bet, matyt, mes taip nemylime savo vaikų, nes lėšos, kurios skiriamos Vaikų dainų šventei, yra tris kartus mažesnės negu suaugusiųjų Dainų šventei", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas.

- Kurie Moksleivių dainų šventės renginiai bus didžiausi?

- Dainų šventės įžanga - moksleivių dailės darbų parodos atidarymas Seime liepos 4-ąją. Vaikai atsiuntė per 800 darbų - piešinių, skulptūrų, lipdinių, iš kurių atrinkome pačius geriausius.

Didžiausi renginiai - liepos 6-ąją Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena", liepos 8-ąją „Siemens" arenoje - Šokių diena „Mano žemė", liepos 9-ąją - Kalnų parke Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine".

Liepos 6-ąją moksleiviai dalyvaus vėliavų parade S. Daukanto aikštėje. Paskui pučiamųjų orkestrai gros Bernardinų sode. Vėliau, kad vaikai būtų užimti prieš didįjį Dainų dienos koncertą Vingio parke, ten pat vyks skraidyklių paradas. Po jo prasidės Dainų diena. 21 val. tradiciškai giedosime Lietuvos himną, prisijungdami prie viso pasaulio lietuvių.

Eisenos į Vingio parką nebus. Ji praranda prasmę - žiūrovų beveik nėra, o vaikai pavargsta, kol nueina tuos kelis kilometrus į parką.

- Kur vyks šventės dalyvių repeticijos?

- Vaikai, išskyrus Ansamblių vakaro dalyvius, repetuoti į Vilnių suvažiuoja pirmadienį, liepos 4-ąją. Ansamblių dienos dalyviai atvažiuos liepos 5 d. Repeticijos vyks stadionuose, uždarose didelėse erdvėse. Generalinės repeticijos vyks ten, kur ir šventės renginiai.

- Kokių naujovių bus šiemetėje šventėje?

- Tradicijos yra tradicijos - jas reikia saugoti, gerbti. O naujovė yra tai, kad Šokių dieną matysime visų žanrų šokius, kurių mokomasi mokyklose: ir pramoginius, ir tautinius, ir gatvės, ir šiuolaikinius šokius, taip pat ir baletą. "Siemens" arenos erdvė dėkinga ta prasme, kad joje bus galima šokti ir baletą, taip pat gatvės šokius. Baleto juk nešoksi stadione ant žolės.

Kalnų parke daugybė folklorinių ansamblių, pagerbdami vieni kitus, dainuos įvairių regionų dainas: dzūkai dainuos žemaitiškai, žemaičiai - aukštaitiškai ir t. t. Tai irgi bus šios šventės naujovė.

- Kokių renginių, be minėtų trijų pagrindinių, dar vyks sostinėje?

- Žanrai, kurie nepakliuvo į Dainų dieną, bus atliekami Vilniaus bažnyčiose. Akordeonininkai liepos 7-ąją gros Šv. Jonų bažnyčioje. Geriausi chorai turės galimybę pasirodyti Šv. Kotrynos bažnyčioje, pučiamųjų ansambliai - Rotušės aikštėje. Tai, kad Dainų šventės dalyviai pasirodys bažnyčiose, - taip pat naujovė.

Gedimino kalno papėdėje vyks jomarkas. Tautodailininkai ir profesinių mokyklų mokiniai demonstruos savo dirbinius, rodys, ką sugeba.

- Rengti tokius didelius renginius - sudėtinga ir atsakinga. Koks tos šventės tikslas?

- Ji rengiama vardan vaikų. Jeigu nebus Vaikų dainų švenčių, nebus ir suaugusiųjų švenčių. O šių Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Nedainuojantys vaikai reiškia, kad nedainuoja ir suaugę. Tada bus nedainuojanti tauta.

Vaikų dainų šventės gal net svarbesnės ir dėl to, kad dainuojantis žmogus - geresnis ir tauresnis, nedarys nusikaltimų. Kaimų, miestelių vaikai nedažnai atvažiuoja į Vilnių. Mes sudarome galimybę nemokamai lankyti muziejus tarp repeticijų. Tikimės, kad jiems tai paliks įspūdį.

- Svarbu ne tik meninė programa, bet ir vaikų apgyvendinimas, maitinimas, saugumas, sveikata.

- Vaikai gyvens per 60-yje Vilniaus mokyklų - beveik visose. Nepriima tik viena kita, kuriose vyksta renovacija arba egzaminai. Sieksime, kad kiekvienoje būtų šilto vandens, kad dirbtų valytojos. Kita vertus, kiekvienam vadovui turėtų rūpėti jo mokyklos įvaizdis, prestižas.

Pusryčius ir vakarienę vaikai valgys tose mokyklose, kuriose gyvens. Pietaus repeticijų vietose, išskyrus pačius mažiausius, kurie bus parvežami pietauti į mokyklą. Į repeticijų vietas karšti pietūs bus pristatomi termosuose, kadangi nepasiteisino užšaldytas, o paskui atšildytas maistas, koks buvo praėjusioje Dainų šventėje. Maistą tieks konkursą laimėjusi bendrovė „Pontem". Statys palapines, jose - stalus, suolus ir maitins vaikus. Tos palapinės stovės iki Dainų šventės pabaigos.

- Konkursą laimėjo bendrovė, kuri pasiūlė mažiausią kainą?

- Ta „mažiausia" kaina, mūsų nuomone, yra gana didelė - 8 eurai 70 ct dienai vienam asmeniui. Ir tai pavyko ją nuderėti tik po dviejų derybų turų - pirmoji kaina siekė apie 10 eurų.

- Ar jau paskaičiuota, kiek iš viso kainuos ši Dainų šventė?

- Iš Finansų ministerijos šventei gavome 1 mln. 300 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo apie 500 tūkst. eurų. Tų pinigų nelabai pakanka. Tačiau kiek viskas konkrečiai kainuos, paaiškės po Dainų šventės. Už renginių garsą, apšvietimą, vaikų maitinimą mokėsime po šventės.

Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo už dviejų dienų „Siemens" arenos, kur vyks Šokių diena ir jos repeticija, nuomą. Už dar dviejų dienų nuomą moka šventės organizatoriai. Bendra suma už keturias dienas - apie 56 tūkst. eurų.

- „Siemens" arenos savininkai nepanoro vaikų renginio įsileisti veltui?

- Ne. Bet mes mokame ir už stadionus, uždaras erdves, kuriose vyks repeticijos, mokame mokykloms už grindis, už Vingio parką, kuriame vyks Dainų diena. Mokame už viską. Praėjo tie laikai, kai kažkas kažką davė veltui.

Esu dėkingas Kauno profesinėms mokykloms, kurių moksleiviai suremontavo Vingio, Kalnų parkų suolus, juos nudažė. Tam, kad būtų pigiau. Viską reikėjo remontuoti, o tų darbų sąmata buvo didžiulė.

- Kas pasirūpins vaikų saugumu?

- Požiūris į tai - keistas. Pavyzdžiui, važiuoja 4-5 kariškių sunkvežimiai, o juos lydi karo policija. Važiuoja 10-15 mokinių autobusų, o policijos palydos nėra. Tais bjauriais sovietiniais laikais net mintis nekildavo, kad jei važiuoja į šventę delegacija dešimčia autobusų, išleisti juos be policijos palydos. Dabar sako, kad jie grėsmių kaip ir nemato. Viskas - savivaldybių rankose, gal jos tą palydą suorganizuos, o gal - ne.

Negana to, kad šventės dalyvius lydėdavo policijos ekipažas, visada ten, kur vaikai gyvendavo, būdavo ir medikas. Kiekviena delegacija atsiveždavo savo mediką ir policijos pareigūną. Vaikai rytą išeis į repeticijas, o grįš vėlai vakare. Jų daiktų apsauga - beveik nulinė. Ką reiškia vienas budėtojas senukas, o gal ir jo nebus? Turime liūdnų patirčių.

- Visi norai ir planai priklauso nuo pinigų?

- Ir nuo požiūrio. Man sunku suvokti, bet, matyt, mes taip nemylime savo vaikų, nes lėšos, kurios skiriamos Vaikų dainų šventei, yra tris kartus mažesnės, negu suaugusiųjų Dainų šventei.

2012 m. latvių moksleivių Dainų šventė kainavo 12, mūsų šventė su tokiu pat skaičiumi dalyvių ir tokia pat trukme - 6 milijonus litų. Kai pasakėme latvių sumą, visiems čia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus - baisiai brangu.

Sena mano svajonė - kad šventės metu dainininkai galėtų nueiti į Šokių dieną, šokėjai - į Dainų dieną, Ansamblių vakarą. Iš tos pačios mokyklos vieni dainuoja, kiti šoka, treti groja Ansamblių vakare, o net nepamato savo draugų pasirodymų. Kaip darbo įrankiai - atidirbo, į autobusą ir namo. Kad tik pigiau. Juk reikėtų juos ir vėl maitinti, apnakvydinti, o tai - milžiniškos lėšos.

Manau, kad visa Dainų šventės savaitė turėtų būti skirta Lietuvos vaikams. Kad jie galėtų pasižvalgyti po sostinę ir muziejus, pamatyti vieni kitų renginius.

- Dėkui už pokalbį.

Ruošiantis Lietuvos moksleivių dainų šventei „Tu mums viena", Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins visas viešojo maitinimo įmones, kuriose bus gaminamas ar tiekiamas maistas šventės dalyviams. Dėl galimų pažeidimų, susijusiu su maisto sauga, šventės metu gyventojai galės kreiptis telefonu 865907458 (darbo valandomis 8-17 val.) arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403.

„Tikimasi, kad šventė sulauks didelio svečių ir dalyvių antplūdžio, todėl privaloma skirti ypatingą dėmesį maisto saugai ir kokybei, laikytis higienos reikalavimų. Viešojo maitinimo srityje dirbantys turėtų būti pilietiški ir nesugadinti šventinės nuotaikos dalyviams bei žiūrovams", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Jurgita Bakasėnienė.

Pasak vedėjos, atsakingi maitinimo įstaigų darbuotojai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su moksleivių delegacijų vadovais, užsiimti švietėjiška veikla, kad vaikai nevalgytų iš namų atsivežto, kambario temperatūroje laikomo ir galimai nesaugaus maisto.

Verslininkai turėtų nepamiršti šaldytuvų termometrų rodmenis tikrinti du kartus per dieną. Taip pat užtikrinti švarą ir tvarką gamybinėse patalpose. Visose maitinimo įstaigose turi būti karšto vandens bei profesionalių plovimo ir dezinfekavimo priemonių. Virtuvės darbuotojai būtinai turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos įgūdžių kursą.

Inspektoriai kasdien tikrins ne tik maisto kokybę, jo ruošimo sąlygas, švarą, bet ir žaliavų likučius, produktų įsigijimo dokumentus. Siekiant sumažinti riziką ir išvengti per maistą plintančių infekcinių susirgimų protrūkių, šventės organizatoriams rekomenduota negaminti padidintos rizikos gaminių - užpiltinių (šaltienos, žuvies drebučiuose), blynų ar bandelių su mėsos, žuvies ar kitais greitai gendančiais įdarais. Išduodant sausus davinius, nenaudoti sviesto ar tepamų sūrelių, rinktis šalto rūkymo gaminius, šviežius vaisius ir daržoves.

M. Ambrazo ir D. Labučio, G. Savickio (ELTA) nuotr.
Pagal ELTA inf.