Daugelis ryto neįsivaizduojame be puodelio kavos. Šiuo gėrimu vaišiname svečius, susitikimų „prie kavos“ metu sprendžiami rimčiausi verslo klausimai. Kasdien pasaulyje išgeriama net 2,5 mlrd. puodelių kavos. Tačiau ar visada kava galime vadinti tai, ką geriame?

Vitalijus BALKUS

Tirpiajai kavai – gamybos atliekos

Nepaisant to, kad tikrieji kavos žinovai tirpiosios kavos nelaiko visaverčiu gėrimu, jos suvartojimas auga. Kavos aparatai, greitai paruošiami gėrimai augina tirpiosios kavos vartotojų gretas, o gamintojai vis labiau stengiasi pateikti šį produktą kaip visišką tikros maltos kavos atitikmenį. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

Pažvelkime į tokios kavos gamybos technologiją. Tirpiajai kavai paruošti dažniausiai naudojama prastesnių rūšių kava. Nors etiketėje puikuojasi užrašas „Arabica“, nėra jokios garantijos, kad iš tikro šios rūšies kava ir buvo naudojama. Beje, būtent brangesnės rūšies kavos pakeitimą pigesne ekspertai įvardija kaip dažniausią gamintojų gudravimo būdą.

Turbūt yra tekę girdėti tikrų kavos gurmanų pasakojimų, kaip reikia ruošti kavą ir kaip svarbu ją plikyti nei per ilgai, nei per trumpai. Pramoninės tirpiosios kavos gamybos metu kavos milteliai kelias valandas veikiami aukšto slėgio, susidaręs ekstraktas filtruojamas, ir tada gamintojai jau gali imtis kavos gerinimo procedūrų, tiesiog būtinų norint vartotojams pateikti tikrą kavą primenantį gėrimą.

Priklausomai nuo gamintojo sąžiningumo ir to, į kokius klientus jis taikosi, tirpiojoje kavoje galime aptikti tikrosios kavos gamybos atliekų, maža to, kai kurie gamintojai „pagerina“ kavą nemenka doze sintetinio kofeino. Tad jei nusipirkote itin pigios tirpiosios kavos, kuri vis tiek veikia jus taip, kaip ir turėtų veikti tikra kava, visai tikėtina, kad jaučiatės žvalūs ir energingi būtent dėl sintetinio kofeino. Ko gero, nereikia būti mediku, kad suprastum, jog reguliarus tokios kavos vartojimas sveikatos tikrai nepridės. Todėl, jeigu jau renkatės tirpiąją kavą, gerai pagalvokite prieš pirkdami pigiausią.

Kavos gėrimai – pelningiausi

Net ir geros maltos kavos gamintojai gali tik pasvajoti apie pelnus, kuriuos gauna „3 in 1“ ir panašių kavos gėrimų gamintojai. Pirmiausia priminsime, kad kavos (beje, tirpiosios) šiuose gėrimuose yra vos 10–20 proc. Visa kita sudaro cukrus ir pieno milteliai. Tiesa, net ir pastaruosius kai kurie gamintojai jau išmoko pakeisti augalinių riebalų mišiniu. Nepaisant to, kilogramo tų miltelių, iš kurių ruošiamas kavos gėrimas, kaina siekia iki 10 eurų, o tikrai kokybiškos maltos kavos kaina tėra 13–17 eurų už kilogramą.

Kita kavos gėrimų problema – didelis kalorijų skaičius. Dėl to šie mišiniai dietologų vadinami desertais. Iki 200 kcal viename puodelyje kavos gėrimo – tikrai įspūdingas skaičius. Palyginkite: panašų skaičių kalorijų turi 100 g jautienos. O juk kartais žmonės suvartoja po 2 ar 3 ir daugiau puodelių šio gėrimo per dieną net nesusimąstydami, kad tai tas pats, kas suvalgyti kasdien po antrus pusryčius. Tad net jeigu mėgstate šiuos desertinius gėrimus, pasistenkite jų nevartoti dažniau nei 2 ar 3 kartus per savaitę.

Padirbiniams – jokių kokybės garantijų

Daugėjant lietuvių, važiuojančių apsipirkti į Lenkiją, tenka priminti ir apie dar vieną problemą, kuri kavos rinkoje yra tikrai dažna. Lietuvoje kavos klastočių jau kurį laiką nebuvo aptikta, tačiau Lenkijoje klastočių pramonė ir prekyba jomis egzistuoja. Kartais tokios klastotės patenka ir į mūsų turgavietes.

Pagrindinis požymis, rodantis, kad kava ar jos produktai yra padirbti, – kaina. Jei matote įtartinai pigią gero gamintojo prekę, parduodamą mažoje prekyvietėje ar turgavietėje, yra didelė tikimybė, kad tai bus falsifikatas.

Taip pat nepamirškite, kad padirbinėtojai turi prastesnę pakavimo įrangą nei oficialūs gamintojai. Pagaminimo data, atspausdinta taip, kad nuvaloma drėgnu pirštu, neryškios pakelio spalvos, spaudos brokas, pakuotės formos defektai, kraštai, atrodantys taip, lyg būtų klijuoti rankomis, – visa tai yra rimti požymiai, kad prekė – netikra. Ji sveikatai greičiausiai nepakenks, tačiau skoniu toks produktas tikrai neprilygs originaliam.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 19)