Tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių - nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. pirmą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių metu bus skleidžiamos žinios apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkiamos užsienio lietuvių bendruomenės, stiprinama lietuvių kalbos mokymosi motyvacija ir didinamas lietuvių kalbos prestižas. Lietuvių kalbos dienas dar pernai inicijavo Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK), tam pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK).

Pasak parlamentaro, Seimo ŠMKK nario Valentino Stundžio, pasirinktas Lietuvių kalbos dienų laikas tarp dviejų šalies valstybingumo datų simboliškas, juo labiau vasario 21-ąją minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

„Visuomenė globalizacijos sąlygomis yra pribrendusi kalbėti ir apie lietuvių kalbos reikalus, lietuvių valstybinės kalbos išsaugojimo dalyką ir, ko gero, netgi apie valstybinės lietuvių kalbos politikus tikslus ir siekius", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo narys.

Beveik mėnesį truksiančių Lietuvių kalbos dienų programoje - daugybė lietuvių kalbos puoselėjimui skirtų renginių, su kuriais plačiau susipažinti galima VLKK interneto svetainėje. Renginiai vyks ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose, užsienyje. Lietuvių kalbos dienų plane numatytos parodos, paskaitos, seminarai, išvažiuojamosios sesijos, gražiausių įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojų apdovanojimas, apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą įteikimas ir pan. Renginiai organizuojami bendradarbiaujant su bibliotekomis, vaikų ir senelių namais, kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Į renginių planą įtraukti ir jau tradiciniais tapę renginiai tokie kaip, pavyzdžiui, jau devintą kartą šiais metais vykstantis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba - švari galva", pirmasis Nacionalinio diktanto etapas ar dailyraščio konkursas. Lietuvių kalbos dienos turi savo logotipą.

Pasak VLKK pirmininkės Daivos Vaišnienės, idėja rengti tokias dienas - ne naujiena.

„Mums buvo svarbu, kad šios dienos taptų kuo gausesnės, kad jose dalyvautų kuo daugiau čia, Lietuvoje, ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Dienų renginių planas tikrai yra didelis ir kiekvieną dieną vis gausėja. Šiuo metu yra beveik 800 renginių ir tikrai kai kuriems žmonėms, dalyvaujantiems šiuose renginiuose, lietuvių kalbos dienos yra kiekviena metų diena. Renginiuose dalyvauja mokyklos, atminties institucijos", - vardijo VLKK vadovė.

Anot D. Vaišnienės, per Lietuvių kalbos dienas bus kalbama apie gimtosios kalbos problemas, tautines šventes.

„Svarbiausia, kad Lietuvių kalbos dienos būtų laikas, kai kalbame tikrus dalykus apie lietuvių kalbą, tikrus dalykus, kurie reiškia dalykinę kompetenciją, kurie reiškia supratimą, kas mums yra kalba, apie tikrąsias grėsmes ir tikruosius laimėjimus. Norėčiau, kad Lietuvių kalbos dienos būtų išnaudotos kaip tik šioms reikmėms", - vylėsi ji.

Parlamentarė Rima Baškienė pabrėžė būtinybę išsaugoti ir puoselėti, anot jos, pačią svarbiausią vertybę - lietuvių kalbą. Anot jos, maža lietuvių kalba yra Europos kultūros dalis, kamienas, iš kurios išaugo daugybė Europos kalbų.

„Tauta prasideda nuo žodžio, žodis yra tautos dvasia, o Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuvių abėcėlės raidė. Tad patys savo rankomis negalime trinti to, kas padaryta", - Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarę, Anykščių mokytoją Ireną Andriukaitienę citavo R. Baškienė. Ji akcentavo visų atsakingų institucijų atsakomybę ir ragino švęsti Lietuvių kalbos dienas.

Iniciatyva pirmą kartą rengti tokias kalbos dienas ypač džiugina lituanistų bendruomenę, teigė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Martynas Januška. Pasak jo, tokios iniciatyvos ženkliai prisidės prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje.

„Žavi renginių spektras, turinio formos, jų įvairovė. Renginiai netradiciniai, skirti įvairaus amžiaus žmonėms, džiugu, kad į visas šitas iniciatyvas geranoriškai žiūri savivaldybės", - kalbėjo pedagogas.

ELTA nuotr.
Pagal ELTA inf.