Gedimino pilies bokšte - tradicinė Lietuvos vėliavos pagerbimo ceremonija

Tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną vilniečiai ir miesto svečiai, visuomeninių organizacijų atstovai, Laisvės kovų dalyviai pagerbė Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą ant Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė.

Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškėlė Lietuvos vėliavą, bokšte plevėsuosiančią naujaisiais metais.

Ceremonijos metu Garbės sargybos kariai nuleido 2015 metais plevėsavusią vėliavą ir, skambant Lietuvos himnui bei aidint trims ginklų salvėms, pakelė naują vėliavą 2016 metams.

Gedimino bokšte plazdėjusi vėliava tradiciškai perduodama vienai Lietuvos mokyklų. 2015-ųjų pilies bokšto vėliava perduota saugoti Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai, pasižymėjusiai pilietinio ir tautinio ugdymo srityje. Šioje gimnazijoje aktyviai veikia Šaulių kuopa, gimnazija išugdė daugiausiai savanorių, kurie patys pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą.

Pasak ceremonijoje dalyvavusios Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, šis reginys siunčia svarbią pilietiškumo ir patriotizmo žinią.

„Visus mus vienija vienas brangiausių mūsų valstybės simbolių - mūsų vėliava. Kai į laisvą Tėvynės dangų kyla kiekvieno lietuvio širdžiai brangi trispalvė, mūsų visų akys kyla kartu su ja. Kyla ir jaudulys krūtinėje. Kyla begalinis pasididžiavimo jausmas. Ir suvokimas, koks reikšmingas yra šis simbolinis veiksmas ir kiek jis turi dvasinių galių!", - teigė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, dėkodama susirinkusiesiems už vienybę ir šiandienį buvimą kartu.

„Mes visi kartu siunčiame svarbią pilietiškumo ir patriotizmo žinią, kad Gedimino kalno legenda apie didžios ir laisvos dvasios tautą ir valstybę tęsiasi. Ją oriai ir garbingai tęsiame mes, ją tęs mūsų vaikai, mūsų vaikų vaikai. Ir taip - karta po kartos", - įsitikinusi parlamento vadovė.

Renginio metu kariškas ir liaudies dainas atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas", renginyje dalyvavo liaudiškų šokių ansamblis „Neris".

Vėliavos pagerbimo tradicija siejama su sostinę gynusio savanorių būrio, kuriam vadovavo karo komendantas Kazys Škirpa, trispalvės iškėlimu Vilniaus Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 dieną.

Pasak to meto liudytojų, dešimt Lietuvos vėliavą iškėlusių savanorių - karininkas K. Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus - pagerbė ją šautuvų salvėmis, sugiedojo Lietuvos himną.

1919 metų sausio 6 dieną į sostinę įsiveržę bolševikai nuo lietuviškos trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Antrąkart Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920-ųjų rugpjūčio 26 dieną, į Vilnių sugrįžus Lietuvos kariuomenei. Tų pačių metų spalio 9 d. želigovskininkai, užgrobę Lietuvos sostinę, lietuvišką trispalvę nuplėšė.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai.

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Prisiminti pirmąjį trispalvės iškėlimą jau tapo tradicija. Kasmet sausio 1-ąją ant Gedimino kalno rengiamos iškilmingos vėliavos pakeitimo ceremonijos.

D. Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal ELTA inf.