Knygos anatomija: I-XVI a. knygų įrišų (re)konstrukcijų paroda

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) atidaryta knygų restauratoriaus Sigito Tamulio istorinių knygos įrišų (re)konstrukcijų paroda. Šalia re(konstrukcijų) eksponuojamos senosios knygos iš Vrublevskių bibliotekos fondų. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas, kalbėjo menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė ir parodos autorius S. Tamulis.

Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau, nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga - mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišų pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra, todėl ši paroda - puiki proga pamatyti, kokios seniau buvo knygos, kaip kito jų forma, lankų siuvimo ir viršelių tvirtinimo būdai, kokios buvo naudojamos medžiagos, metalo apkalai ir segtuvai, kaip ir kodėl buvo naudojamos knygas saugančios grandinės.

Parodoje galima pamatyti ne tik (re)konstrukcijas, bet ir kelias knygas, saugomas LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose, tarp jų - ir XVIII a. nuostabiomis graviūromis puoštą knygrišystės amato vadovėlį, taip pat fotografijas, iliustruojančias darbo eigą, bei įrankius, kurie buvo naudojami viršeliams puošti.

Parodoje eksponuojama po du kiekvieno įrišo tipo egzempliorius: vienas demonstruoja atvirą, neuždengtą vidaus struktūrą, jos elementus ir tvirtinimus, o kitas - baigtą rišti knygą, kurios viršelis aptrauktas oda ir dekoruotas. Rišdamas šias knygas, S. Tamulis rėmėsi garsiąja J. A. Širmai (J. A. Szirmai) monografija „The archaeology of medieval bookbinding", taip pat kitais ikonografiniais šaltiniais. Peržiūrėjo VU inkunabulų fondą (apie 300 knygų), Žygimanto Augusto knygų rinkinį, dalį paleotipų fondo. Siekdamas autentiškumo, naudojo istoriniu senoviniu būdu rankomis išdirbtas odas iš užsienio - Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, JAV.

Istorinė knygrišystė jungia keletą amatų, todėl šio projekto konsultantai ir bendradarbiai yra odos išdirbėjas Virginijus Jakubauskas, odininkas Martynas Švedas, peiliadirbys Vykintas Motuza ir apkalų bei segtuvų meistras Marius Žuramskas.

D. Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal ELTA inf.