Stepono Batoro auksinių monetų replikos

Vilniaus universitete pirmadienį pristatytos Lietuvos monetų kalyklos išleistos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo laikotarpiu (1576-1586) kaldintų auksinių monetų replikos. Šia proga Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos monetų kalykla skelbia Stepono Batoro dienas.

Besidomintys galės ne tik aplankyti monetų ekspoziciją, dalyvauti specialiuose renginiuose, bet ir pamatyti išskirtinį meno kūrinį - 70 cm skersmens monetą. Iš daugiau nei 2 kilogramų „lietuviško aukso" - gintaro - S. Batoro monetą atkūrė menininkė Jolita Vaitkutė.

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko, dauguma lietuvių S. Batorą prisimena kaip Vilniaus universiteto įkūrėją. Tačiau mažai kas žino, jog ši asmenybė buvo garbingas valdovas, sąžiningas karys, o jam valdant buvo gamintos prabangios auksinės monetos (dukatai), kurių šiuo metu pasaulyje išlikusios tik kelios.

S. Batoras buvo antrasis Lietuvos kunigaikštis, kuris kaldino auksines monetas. Pirmasis tai daryti pradėjo Žygimantas Augustas, kurio valdymo laikotarpiu (1544-1572) gamintų auksinių monetų replikos praėjusį rudenį jau buvo pristatytos visuomenei ir sulaukė didelio susidomėjimo.

„Pernai pradėjome unikalų projektą - iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais gamintas auksines monetas. Pirmąsias mūsų kalykloje nukaldintas replikas - Žygimanto Augusto laikų dukatus - šiais metais papildo S. Batoras ir iš gryno aukso gamintų jo 1 ir 10 dukatų replikos. Siekiame supažindinti visuomenę su LDK naudotais auksiniais pinigais, kurie buvo kaldinami tik išskirtinėms progoms ir simbolizavo visos šalies galią", - teigė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Istorikų manymu, S. Batoro 10 dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti ypatingai progai - Polocko atsiėmimui iš Maskvos 1579 metais. Be to, manoma, jog valdovo auksinės monetos buvo dovanojamos ir svečiams ypatingų progų metu, taip pat dalintos užsienio pasiuntiniams.

Riboto tiražo S. Batoro auksinių - 1 ir 10 dukatų - monetų replikos atkartoja originalių monetų vaizdą. Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso. Iš viso į apyvartą išleidžiama 500 S. Batoro auksinių monetų replikų: 300 vienetų 1 dukato ir 200 vienetų 10 dukatų.

Nukaldintą Stepono Batoro auksinės monetos repliką bei žymiai didesnę „lietuviško aukso" - gintaro - monetą galima išvysti Vilniaus universiteto muziejuje, Šv. Jonų bažnyčios varpinės I aukšte. Be išskirtinės monetų ekspozicijos, S. Batoro dienų metu - spalio 13-16 dienomis - vilniečių laukia ir specialūs renginiai.

Antradienį Vilniaus universiteto Senato salėje vyks diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?", kurioje dalyvaus profesoriai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.

Spalio 13-16 dienomis vilniečių ir jų svečių taip pat lauks ir išskirtinės ekskursijos su gidu po Vilniaus universiteto kiemelius, aplankant Pranciškaus Smuglevičiaus salę, Šv. Jonų bažnyčią ir muziejų varpinėje.

* * * * * * *

Lietuvos monetų kalykla spalio 12 dieną išleidžia itin retų Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo laikotarpiu (1576-1586) kaldintų auksinių monetų - dukatų - replikas.

Pasaulyje saugomi vos keli šių monetų originalai, tačiau nė vieno nėra Lietuvos muziejuose. Minėti auksiniai pinigai pratęs praėjusiais metais pradėtą projektą, kurio tikslas - iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksines monetas.

Išleidžiamos dvi auksinių monetų - 1 dukato ir 10 dukatų (dar kitaip vadinamų portugalais) - replikos. Auksinės replikos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI a. naudotiems originalams. Itin riboto tiražo vieno S. Batoro auksinio dukato replikos kaina siekia 230 eurų, 10 dukatų - net 1700 eurų, abiejų monetų replikų komplektas - 1920 eurų.

„Auksinės monetos, kurios Lietuvoje pradėtos kaldinti XVI a., yra įdomi, bet daliai visuomenės dar mažai žinoma mūsų istorijos dalis. Būtent šios išskirtinėmis progomis naudotos monetos reiškė valdovo galią ir simbolizavo visos šalies galybę. Žygimanto Augusto valdymo laikais kaldintų monetų replikų kolekciją papildome S. Batoro auksiniais dukatais. Tikime, kad šiandien jie sudomins ne tik retas monetas kolekcionuojančius žmones, bet ir tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, jos pinigais", - teigia Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Po Žygimanto Augusto Steponas Batoras buvo antrasis LDK kunigaikštis, kaldinęs auksines monetas. Istorikai mano, kad 1580 metais pagaminta 10 dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti Polocko, prarasto Livonijos karo metu, atsiėmimą iš Maskvos 1579 metais.

Manoma, kad auksinės monetos buvo dalinamos ir svečiams per S. Batoro dukterėčios Grizeldos Batoraitės (1569-1590) ir Lenkijos didžiojo etmono, kanclerio bei karaliaus sekretoriaus Jono Zamojskio (1545-1605) vestuves 1583 metais.

Tiek 1 dukato, tiek 10 dukatų replikos tiksliai atkartoja originalių monetų vaizdą. Vienoje pusėje galima matyti valdovo S. Batoro portretą, o kitoje - karališka karūna papuoštą Abiejų Tautų Respublikos keturių laukų herbinį skydą. Jame pavaizduotas Lenkijos erelis ir Lietuvos raitelis, o skydo centre - Batorų giminės herbas - trys vilko iltys.

Pasak Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovo Modesto Katkevičiaus, bus išleista 500 S. Batoro auksinių monetų replikų - 200 vienetų 10 dukatų ir 300 vienetų 1 dukato.

„Monetoms atkurti buvo naudojami itin reti originalai, kurie šiandien išsibarstę po skirtingas pasaulio vietas. 10 dukatų repliką atkūrėme pagal originalą, esantį Valstybiniame Ermitaže Sankt Peterburge. Tokių monetų dar yra tik dviejuose muziejuose - Varšuvoje ir Vienoje. 1 dukato monetos saugomos tuose pačiuose muziejuose, taip pat ir viename Vokietijos muziejuje. Numizmatų skaičiavimais, ne mažiau keturių dukatų yra privačiose kolekcijose. Manoma, kad šiandien originalaus dukato vertė galėtų siekti iki 100 tūkst. eurų", - teigia M. Katkevičius.

Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK auksinių monetų replikų. Be trijų Žygimanto Augusto ir dviejų S. Batoro auksinių monetų replikų unikalią seriją dar sudarys trys Zigmanto III Vazos, viena Vladislovo IV Vazos ir dvi Jono Kazimiero auksinių monetų replikos.

Pagal ELTA inf.