Paradas „Dangės flotilė"

Lietuvos jūrų muziejus ketvirtą kartą Jūros šventės metu rengia tarptautinį istorinių ir tradicinių laivų paradą „Dangės flotilė". Šeštadienį bus pristatyta 16 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Daugiausiai flotilėje bus Kuršių marių tradicinių burvalčių: keturi kurėnai, dvi venterinės valtys ir viena reisinė.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės minimos jau XIV-XV a. kronikose ir Vokiečių ordino valstybės dokumentuose. Kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys pavadinimus gavo nuo žvejybos tinklų. Vienintelis originalus kurėnas, praėjusį šimtmetį dar plaukiojęs Kuršių mariose, yra eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejaus senųjų laivų aikštelėje.

Parade bus galima pamatyti ir seniausią žmonijos naudojamą susisiekimo priemonę - luotą. Lietuvos upėse ir ežeruose luotais naudotasi nuo žilos senovės iki XX a. pradžios, vėliau juos pakeitė valtys. 2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų. Vienas jų ir plauks parade.

Svečiai iš Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade, be kurėno, pristatys ir archaišką, itin egzotišką čiukčių kajaką - Aliaskos, Grenlandijos, Čiukotkos pusiasalio gyventojų valtį. Šis laivas pastatytas pagal istorinius piešinius, gautus iš vieno JAV muziejaus. Korpusas pagamintas iš pušies, aptrauktas oda, palikus ertmę medžiotojui. Irimuisi naudojamas dvigubas irklas. Kajakas dar vadinamas baidare. Baidarėmis Šiaurės aborigenai vadino bet kokius mažus laivelius.

Baltarusiai parade pasirodys su vikingų karo laivo drakaro kopija „Jotvingis". Ji pastatyta pagal Gokstado laivo, rasto 1880 m. pilkapyje Norvegijoje, pavyzdį.

Taip pat parade plauks burinė valtis „Fiord" iš Lenkijos, Ukmergės skautų valtis „Laumė", irklinė-burinė valtis „Kapitonas Gikas", motorinė jachta „Lillian".

Komentuos paradą etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, padedant Klaipėdos krašto kapelai „Martvežiai".

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Pagal ELTA inf.