Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą ketvirtadienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Priimtu Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Ievos Simonaitytės gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programą, skirtą socialines, kultūros naujoves pralenkusių garsios asmenybės idėjų tęstinumui įprasminti, visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti, kultūros paveldo istorijai turtinti, kultūriniams ryšiams plėtoti, ir 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Bibliografija

„Pikčiurnienė ir jos seserys" (apysaka; 1925 m.)
„Aukštujų Šimonių likimas" (romanas; 1935 m.)
„Pavasarių audroj" (romanas; 1938 m.)
„Vilius Karalius" (romanas; 1939 m.)
„Be tėvo" (romanas; 1941 m.)
„Apysakos" (apsakymai; 1948 m.)
„Pikčiurnienė" (romanas; 1953 m.)
„O buvo taip" (autobiografinės trilogijos pirma dalis; 1960 m.)
„Ne ta pastogė" (autobiografinės trilogijos antra dalis; 1962 m.)
„Nebaigta knyga" (autobiografinės trilogijos trečia dalis; 1965 m.)
„Gretimos istorijėlės" (memuarai; 1968 m.)
„Paskutinė Kūnelio kelionė" (apysaka; 1971 m.)