Po karštų vasaros dienų, pripildytų gėlių kvapų ir paukščių čiulbėjimo, neišvengiamai ateina ruduo, bet tai nereiškia, kad iki pavasario reikia pamiršti sodo spalvų įvairovę. Juk yra galybė augalų, kurie visu grožiu atsiskleidžia būtent rudenį, jie išsiveržia į pirmąjį sodo dekoracijų planą

Dažniausiai rudenį mus supa geltona spalva ir jos atspalviai. Vis dėlto kartais norisi ko nors neįprasto. Tuomet atkreipiame dėmesį į oranžinės, avietinės ar ryškiai raudonos spalvų nutviekstą lapiją. Tokiais rudeniniais atspalviais pasipuošia ir dekoratyviniai medžiai bei krūmai, ir vaismedžiai.

* Liepsnojantys klevai. Neišdildomą įspūdį palieka šaltų atspalvių dangaus fone liepsnojantys klevai – mandžiūriniai ir raudonieji. Šie stambūs medžiai gali tapti tikra didelio sodo puošmena. Tiems, kurių sodai mažesni, galima rekomenduoti ne tokias aukštas iš Tolimųjų Rytų atkeliavusias rūšis – ginalinius (paupinius) ir korėjinius klevus – arba apskritalapius klevus iš Šiaurės Amerikos. Šiuos klevus galima auginti krūmo arba nedidelio medelio formos, jie puikiai atrodys įvairiose sodo kompozicijose. Paprastai rudenį korėjinių klevų lapai tampa ryškiai raudonos spalvos, bet pasitaiko egzempliorių, kurie išsiskiria geltona spalva. Tai jau galima pastebėti ir stebint mažus sodinukus, tad jeigu spalva jums svarbi, medelį įsigykite rudenį, kad išvengtumėte nusivylimo.

* Raudonieji ąžuolai. Tarp aukštaūgių medžių rudenį ryškiai raudonais bei avietiniais lapais išsiskiria raudonieji ąžuolai – liekni, greitai augantys medžiai neįprastos formos lapais (skiautėto lapo plačios skiautės paaštrintais kampais primena ir ąžuolų, ir klevų lapus). Beje, jie pasižymi ir atsparumu ligoms bei kenkėjams. Vis dėlto žavingiausiomis spalvomis žėri tik jauni šie ąžuolai – suaugusių medžių vasarinių lapų žalią spalvą keičia bronzinė ruda.

* Spalvingieji ožekšniai. Vasarą vaikštinėjant pamiške sunku nepastebėti neaukštų krūmų rožiniais lapeliais, pasipuošusių keistais karuliais – oranžinėmis uogomis su juoda akele, pakabintomis ant plono siūlelio, nutįsusio iš ryškiai rožinės dėžutės. Tai įprasti vidurinei juostai miško augalai – karpotieji ožekšniai. Sodo kompozicijoms juos renkamasi nedažnai, ir visai be reikalo. Visus geltonos, raudonos, oranžinės, rožinės, ryškiai raudonos ir net violetinės spalvų atspalvius rudenį galima pamatyti ožekšnio lapuose. Įsitikinkite tuo, susikūrę savo nedidelę kolekciją: verti dėmesio šios turtingos genties atstovai – europinis, sparnuotasis, amūrinis ožekšnis.

* Visada puošnūs raugerškiai. Vieni ryškiausių dekoratyvinių krūmų, kurių galima išvysti beveik kiekviename sode, – raugerškiai. Jų veislių ir rūšių – daugybė. Raugerškiai visada dekoratyvūs, nes krūmai yra gražios formos, smulkiais lapeliais, geltonais žiedais ir ryškiaspalviais vaisiais. Šiuos augalus galima panaudoti kuriant gyvatvores, tinka juos sodinti pavienius arba grupinėse kompozicijose. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad geltonlapių rūšių spalva rudenį beveik nesikeičia, o kitos gali įgyti įvairių gelsvai oranžinių ir purpurinių raudonų atspalvių. Raugerškiai – visiškai neįnoringi, tik nepakenčia užsistovėjusios drėgmės. Yra dar vienas niuansas – margalapių rūšių, pasodintų tamsioje vietoje, neįprasta lapijos spalva gali išnykti.

* Įspūdingieji vijokliai. Dėl vyno raudonumo ir avietinių spalvų lapijos derinio su tamsiai mėlynomis uogomis, augančiomis nedidelėmis puriomis kekėmis, penkialapiai vynvyčiai seniai tapo sodininkų numylėtiniais. Vynvyčiais apsivijusių sienelių, tvorų ir namų sienų dažnai galima išvysti soduose ir poilsiavietėse. Auginant vynvyčius tiek kaip žeme šliaužiančius augalus, tiek ir vertikaliai, reikia nuolatinės priežiūros – būtina reguliuoti itin spartų jų augimą. Jeigu vešliai sužėlę ūgliai nukarpomi rudenį ir pavasarį iki išsiskleidžiant lapams, šių vijoklių priežiūra nėra labai varginanti. Vienas šių augalų trūkumas – jie anksti numeta lapus, tačiau vaisiai lieka išsiraizgiusių grafiškų šakų puošmena iki pat šalčių.

* Džiugina ne tik derliumi. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai taip pat gali džiuginti dekoratyvia rudenine lapija. Aronijos nustebins kontrastingu tamsių uogų ir labai ryškių, rudeninėmis spalvomis išmargintų lapų deriniu. Kriaušių laja rudeniniame sode dažnai išsiskiria avietinių ir oranžinių spalvų lapija (ypač gražios šiuo metų laiku usūrinės kriaušės, bet dėl beveik nevalgomų vaisių jas priskirti vaismedžiams galima tik labai sąlygiškai). Įvairios medlievų, putinų, gudobelių, erškėtuogių veislės greičiausiai trauks žvilgsnį atėjus rudeniui. Tarp šermukšnių galima rasti egzempliorių ryškiaspalviais lapais, nors dažniausiai jų rudeninė spalvų gama ne itin įdomi. Į ryškius rausvai avietinius sodo šilauogių krūmus, ypač augančius spygliuočių apsuptyje, tikriausia atkreipsite dėmesį dar iš tolo.

* Uogos kaip spalvoti karoliukai. Žinoma, nė vienas ruduo nepraeina be derliaus. O derlius ne visuomet turi būti valgomas. Įspūdingi dekoratyviniai vaisiai ryškiame lapijos fone kelia pasigėrėjimą savo vaizdu. Tad kuo ilgiau jie išsilaikys ant šakų, tuo įvairiau bus papuoštas jūsų sodas. Kai kurias uogas ir vaisius nurinksite jūs arba juos mielai sules paukščiai, kai kas liks kaboti ant šakų net iškritus sniegui ir primins praėjusią vasarą... Čia vertėtų paminėti šaltalankius ir dygiąsias slyvas, labai gražiais smulkiais raudonais obuoliukais aplipusias uogines obelis.

Rudenine krūmo lapijos ir vaisių spalva aronijas šiek tiek primenančių kaulenių smulkios juodos spalvos nevalgomos uogos žvilgčioja iš po ryškių lapų. Gulsčiajam kauleniui dekoratyvumo suteikia smulkios raudonos uogos, o besiartinančią žiemą primins baltos meškyčių uogos.

* Neprarandantys žalumos. Atskirai norėtųsi paminėti augalus, kurie beveik iki pat šalčių nenumeta lapų ir nepakeičia vasariškų spalvų. Šią jų ypatybę galima išnaudoti ne patiems patraukliausiems sodo kampeliams dekoruoti. Niekada nekeičia žalios lapų spalvos paprastosios alyvos. Putinalapiai pūsleniai, meškytės, įvairios raganės, kai kurios jazminų ir lanksvų veislės gali išsaugoti lapus ant šakų ir nepakeisti jų spalvos iki pat iškrentant sniegui. Tai toli gražu ne visas augalų, galinčių ilgą laiką priminti mums vasaros dienas, sąrašas.

Įprasta geltona rudeninės lapijos spalva būdinga jazminams, liepoms, lazdynams, kininiam citrinvyčiui ir kitiems augalams. Vieni patraukliausių rudenine aukso spalva nusidažančių medžių sode – europiniai maumedžiai. Žali minkšti spygliukai prieš krentat lapams tolygiai pagelsta, o pats medis, vasarą atrodęs lyg monumentalus gigantas tankia laja, tampa perregimas, tarsi apsigaubęs lengvu šydu. Tą lengvumą dar pabrėžia daugybė tamsių kankorėžių, nusėję horizontaliai išsidėsčiusias šakas.

Dekoratyvinių augalų, kurių lapai nusidažo nuo rožinės iki vyno raudonumo, purpurinės ir violetinės spalvų, asortimentas gana didelis – tai sedulos, paprastieji putinai, lapus numetantys rododendrai, amūriniai vynmedžiai, japoninės ar Vanhuto lanksvos, europiniai pūkeniai.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 20 (2016 m.)