Kuo važinėsime rytoj? Vidaus degimo varikliais varomi automobiliai jau nebetenkina žmonijos: pabodo kvėpuoti išmetamosiomis dujomis ar kaskart jaudintis dėl degalų kainų. Šią problemą bando spręsti entuziastingi mokslininkai, kuoktelėję perėjūnai ar pragmatiški automobilių gamintojai.

Gintaras VAIŠNORAS

Tai kuris pirmesnis?

Automobiliai – dar naujas žmonijos išradimas, tad lengva atsekti jo pradžią. Klystate, jeigu manote, jog elektromobilis, šiuo metu laikomas perspektyviausia alternatyva transporto priemonei su vidaus degimo varikliu, yra šių dienų išradimas. Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, transporto priemonė, varoma elektra, atsirado anksčiau nei automobilis, varomas naftos produktais.

Taigi pirmasis elektromobilio patentas buvo išduotas neatmenamais 1799 metais, tačiau pirmasis elektromobilio prototipas buvo sukurtas tik 1830-aisiais. Pirmasis elektromobilis, galėjęs vežti keleivius ir krovinius, sukonstruotas 1842 metais. Elektra varomas omnibusas, išriedėjęs į Londono gatves 1888-aisiais, buvo vykęs komercinis pasiūlymas.

1899 metais elektromobiliai galų gale viršijo 100 kilometrų per valandą greitį. Tie pora dešimtmečių – elektromobilių aukso amžius. Pirmasis serijiniu būdu pagamintas elektromobilis išriedėjo 1907-aisiais. Jungtinių Amerikos Valstijų Detroito mieste įsikūrusios kompanijos „Detroit Electric“ inžinieriai sukonstravo mašiną, kuri pasiekdavo 32 kilometrų per valandą greitį, o įkrauto akumuliatoriaus užtekdavo net 130–140 kilometrų. 1911-aisiais Čikagoje išbandytas hibridinis automobilis, varomas elektra ir benzinu. Tačiau visas elektromobilių konstruktorių ir gamintojų kortas sumaišė kitas amerikietis, verslininkas Henris Fordas, 1908 metais pristatęs pasauliui pigų, bet kokybišką automobilį su vidaus degimo varikliu „Ford T“. Elektromobiliai buvo gaminami iki 1939-ųjų, paskui juos visi pamiršo...

Kodėl gręžiamės atgal?

Tad kas gi pasikeitė šiais laikais, kad pasauliui teko pripažinti sau pačiam, jog kažkas ne taip, ir gaivinti lyg ir seniai palaidotą idėją? Pagrindinė priežastis – mums vis labiau rūpi ekologija, aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, mylime ir ilsimės. Čia, savo Lietuvėlėje, kvėpuojame santykinai švariu oru, tačiau didžiuosiuose užsienio megapoliuose, kur gyvena po kelis ar net keliolika milijonų žmonių, oro tarša tokia, kad gatvėse žmonės priversti dėvėti respiratorius ar kitaip gelbėtis nuo smogo, dulkių, sudegusių degalų tvaiko. Todėl dažna vyriausybė subsidijuoja „žaliųjų“ stotelių įrengimą, visi didieji automobilių gamintojai vienuose cechuose vis dar tobulina vidaus degimo variklius, o kituose kuria ekologiškus automobilius.

Antroji priežastis, verčianti žmoniją kurti kuo taupesnius automobilius, – rūpinimasis rytdiena. Nors nafta tebekainuoja santykinai nedaug, pigi ji nebus amžinai, be to, nafta ir kitas iškastinis kuras ant medžių kasmet neuždera. Vieną negražią dieną naftos atsargos baigsis, taigi tam metui reikia rengtis jau dabar. Inžinieriams dar nelabai sekasi konstruoti automobilius, kuriuos į priekį varys vandenilio varikliai ar saulės baterijos, – sukurti tik prototipai, ir prabėgs ne vienas dešimtmetis, kol šios technologijos taps saugios ir tokie automobiliai bus gaminami konvejeriniu būdu. Telieka elektra.

Koks jis yra?

Elektromobilis – automobilis, varomas vienu ar daugiau elektrinių variklių. Elektromobilio variklio konstrukcija daug paprastesnė nei vidaus degimo: svarbiausia – baterijų blokas, kur sutelkta elektros energija. Visa kita – kaip įprastuose automobiliuose: kėbulas, pakaba ir ratai. Savaime aišku, kad elektromobilyje nėra degalų bako, siurblių, dujų išmetimo sistemos, nėra transmisijos, taigi mažesnės remonto ir priežiūros išlaidos, nes iš pirmo žvilgsnio ir gesti jame nėra kam. „Kuro“ sąnaudos – iš viso juokingos: elektromobilis 100 kilometrų sunaudoja elektros už varganus 2 eurus!

Baimintis, kad elektromobilio akumuliatorius gali sprogti, šiais laikais neverta – tie keli mobilieji telefonai, kurie sudegė ir su kuriais susijusius incidentus išskalambijo žiniasklaida, buvo brokuoti. Litis užsiliepsnoja tik sąveikaudamas su deguonimi, o visi akumuliatoriai gaminami hermetiški.

Pirmieji elektromobiliai buvo nedidukai – stengtasi gaminti kuo lengvesnius kėbulus, kad jų nereikėtų įsirėžus tempti ir kad liktų vietos kuo didesniam akumuliatoriui. Dabar baterijų talpa didėja, jos pačios mažėja, ir elektromobiliai yra tokie pat erdvūs ir prabangūs kaip benzininiai ar dyzeliniai jų pusbroliai. Amerikiečių bendrovė „Tesla“ gamina puikius ir nepaprastai komfortiškus sedanus „Model S“, „Chevrolet“ elektromobiliuose „Volt“ jūs taip pat jausitės labai erdviai ir smagiai. Kiek mažesni yra „Mitsubishi i-MiEV“ ar „Nissan Leaf“, bet ir šie vidutinio dydžio automobiliai gaminami keturių durų, taigi yra visaverčiai vežėjai, galintys pavežti daugiau nei tik vairuotoją.

Elektromobiliai kainuoja vis dar nemažai. Naujutėlaitis penkiaduris hečbekas „Nissan Leaf“ kainuoja nuo 34 050 eurų, tokio 2013 metais pagaminto automobilio kaina – 13 000 eurų, 2012 metais – 12 000 eurų.

Problemos ir iššūkiai

Konstruktoriai suka galvas, kokie turėtų būti akumuliatoriai, nes dabartiniai – per menkos talpos. Net atsisakius rūgštinių švino akumuliatorių ir pakeitus juos ličio jonų, elektromobiliu su tokiu akumuliatoriumi nuvažiuosite apie 150–300 kilometrų, o tada jau reikės akumuliatorių krauti arba keisti. Be to, akumuliatoriai kas 60 000 kilometrų praranda apie 20 procentų savo talpos, ir juos keisti kol kas labai brangu. Taip pat dar nesugalvota, kurgi dėti atitarnavusius akumuliatorius – jų būtų kalnai...

Elektromobiliai, kaip ir visi elektriniai prietaisai, bijo žemos temperatūros, nors kai kurios automobilių kompanijos išsprendė šią problemą – po akumuliatoriais įrengė šildymo elementus. Kita problemėlė – paprasto automobilio degalų baką mes pripilame per kelias minutes, o štai elektromobilio savininkas ar vairuotojas netgi prie greitojo kroviklio priverstas sugaišti ne mažiau kaip 20 minučių, kol gali važiuoti toliau. Jeigu gudrausite ir bandysite sutaupyti laiko namuose, perspėjame – iš buitinio tinklo elektromobilį visiškai įkrausite ne greičiau nei per 8 valandas.

Tiesa, šiuo metu siūloma keisti išsikrovusį akumuliatorių į pakrautą, bet reikia, kad įkrovimo stotis turėtų visų elektromobilių modelių akumuliatorių, arba būtina išprašyti, jog visi gamintų vienodo standarto baterijas. Tačiau šitai sunku įsivaizduoti – kol kas kiekvienas gamintojas kuria savus standartus.

Elektromobiliai – dar egzotiška naujovė, tad jiems reikiamos infrastruktūros dar nėra. Problemos – aiškios, ir jos yra sprendžiamos – pavyzdžiui, Švedijoje vien šalies vyriausybės pastangomis įrengta 1 000 elektromobilių įkrovimo stotelių, ir švedai dar daugiau jų rengs visoje šalyje, visose užkaboriuose. Šveicarijoje tokių stotelių jau yra prie dažno prekybos centro.

Nors elektromobiliai kainuoja ne tiek ir mažai, gaunanti pelno iš elektromobilių gamybos kol kas skelbia tik „Tesla“, tiesi, ši bendrovė iš pat pradžių orientavosi į turtingesnius vartotojus. Kitos kompanijos dieną naktį triūsia stengdamosi sukonstruoti ir pristatyti rinkai kuo pigesnius elektromobilius, bet pigių tokių automobilių dar teks palaukti.

Pasidairykime po Lietuvą

Pasigirti kol kas nelabai yra kuo. Po Lietuvą važinėja kiek daugiau nei pusantro šimto elektromobilių. Jau yra įrengtos kelios dešimtys įkrovimo stotelių, bet visos jos – sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose. Tad sumanę elektromobiliu nukakti iš Vilniaus į, pavyzdžiui, Rokiškį ar Telšius atgaliniame kelyje minsite pedalus. Gerai yra tai, kad viešosios greitojo įkrovimo stotelės – nemokamos! Na, ne visai... Jei elektromobilį krausite trumpiau nei 20 minučių, mokėti nereikės. Pinigus teks mokėti, jeigu tai darysite ilgiau nei 20 minučių.

Elektromobilius galima nemokamai įkrauti sostinėje, Šiaurės miestelyje, Lakūnų g. 24, Naujamiestyje, Kauno ir Švitrigailos gatvių sankryžoje, Lelevelio g. 8 ir Savanorių pr. 139A. Kaune įkrovimo stoteles rasite Jonavos g. 220, Kuršių g. 7 ir Islandijos pl. 32, Klaipėdoje – Šilutės pl. 52A (šalia „Regitros“) ir Taikos g. 64, Šiauliuose – Pramonės g. 15E, Panevėžyje – S. Kerbedžio 12A, Mažeikiuose – Alyvų take 4. Tai ne visos įrengtos stotelės, nes yra keletas bendrovių, kurios teikia įkrovimo paslaugas, ir vos ne kiekvieną dieną atidaroma vis naujų įkrovimo stotelių. Vilniuje elektromobilius leidžiama nemokamai statyti visame mieste, be to, jiems skirta speciali juosta judriose gatvėse, kad elektromobilių vairuotojai nevargtų transporto spūstyse.

Epilogas

Nors verslininkai daug ir nuoširdžiai triūsia tobulindami elektromobilius ir yra teikiamos lengvatos jų savininkams, vargu ar elektromobiliai greitai išstums įprastus automobilius. Kol kas sutarta dėl kompromiso – pasaulyje populiarėja hibridiniai automobiliai. Net Lietuvoje jų užregistruota beveik 2 000, ir juos renkasi vis daugiau žmonių. Tie, kurie daug važinėja tik mieste, daug sutaupo, tokie automobiliai – ekologiškesni. Gali būti, jog raida bus tokia: pasaulis iš pradžių persės prie hibridinių automobilių vairo ir gamintojams suteiks laiko bei lėšų elektromobilių technologijoms tobulinti.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 11)