Pastaruoju metu banko paslaugos grynaisiais brango, gyventojai buvo skatinami atsiskaityti per internetinę bankininkystę, kur pervedimai buvo nemokami. Vis daugiau žmonių atsisakius mokėjimų grynaisiais, ėmė kilti elektroninių pervedimų įkainiai. Tačiau atnaujintas Mokėjimų įstatymas pristabdys šį procesą.

Berta Janušauskienė

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė naują Mokėjimų įstatymo redakciją, ją neseniai priėmė Seimas. Įgyvendinus pakeitimus nuo 2017 m. sausio 1 d. atpigtų bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainiai, gyventojai aktyviau naudotųsi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažėtų atsiskaitymų grynaisiais.

Šiuo įstatymu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos dėl mokėjimo sąskaitų nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.

„Lietuvos gyventojai itin dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Tokio elgesio priežastys – ne vien įpročiai, bet ir, būkime atviri, dideli bankų operacijų įkainiai, tad mūsų tikslas yra šias paslaugas atpiginti. Tai paskatintų žmones aktyviau naudotis jomis, taip pat elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Naujovė – mokėjimo sąskaita

Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita, vadinamasis mokėjimo paslaugų krepšelis. Lietuvos banko siūlymu, jį galėtų sudaryti iki dešimties bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pavyzdžiui, bankomate.

Į krepšelį taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.).

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną krepšelio komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas. Viešai buvo skelbta, kad tokio paslaugų krepšelio kaina galėtų siekti apie 1,5–2 eurus. Tiesa, viršijus krepšelyje numatytą pervedimų skaičių, tektų mokėti pagal standartinius banko paslaugų įkainius.

Nuolaidos nepasiturintiems

Finansų ministras R. Šadžius pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, yra numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Todėl nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai (Lietuvoje tokių asmenų yra apie 130 tūkst.) už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo. Viso dydžio komisinį mokės visi kiti pagrindinės mokėjimo sąskaitos turėtojai.

Nemokamos ataskaitos apie komisinius

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas gyventojas galės turėti vieną pagrindinę mokėjimo sąskaitą bet kurioje pasirinktoje elektroninių pinigų ar kredito įstaigoje.
Numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t. y. perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno paslaugų teikėjo į kitą.
Tam, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma Lietuvos banko interneto svetainėje skelbti visus komisinius atlyginimus už paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaita. (Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami ir dabar galiojantys banko paslaugų įkainiai.)

Taip pat siekiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai teiktų pusmečio ir visų metų ataskaitas apie jų sumokėtus komisinius. Atliekant daug mokėjimų už įvairias paslaugas, pinigai iš sąskaitos dingsta, o galutinė sumokėta suma dažnai lieka neaiški, nors paprastai susidaro gana nemaža.

Pigs tarpbankiniai atsiskaitymai kortele

Mokėjimų įstatymu taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus bankų kortelėmis. Nustatomas 0,2 proc. didžiausias sandorio vertės tarpbankinis mokestis atliekant mokėjimus debeto kortele ir 0,3 proc. kredito kortele. Lietuvoje šio mokesčio dydis buvo nereguliuojamas ir vidutiniškai sudarė 0,94 proc. operacijų vertės debeto kortele ir 1,07 proc. kredito kortele.

Pinigai senka sparčiai

Įstatymui įsigaliojus, komerciniai bankai netektų nemenkos dalies pajamų. Pavyzdžiui, dabar vien už pinigų įskaitymą į sąskaitą jie ima mažiausiai 0,35 euro, o dažnai ir daugiau. Kitaip sakant, mokantysis moka už pervedimą, o gavėjas – dar ir už pinigų įskaitymą. Pagrindinį atlyginimą ir avansą gaunantis žmogus už tai per mėnesį pakloja apie 70 centų. O kur dar 0,29 euro už kiekvieną pervedimą, iki 3,48 euro kasmet už sąskaitos tvarkymą. Pridėjus lėšas, gautas už brangiausias Baltijos šalyse pinigų išgryninimo paslaugas, bankininkai metų pabaigoje surenka nemenką kraitį.

Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalies komercinių bankų pajamos už paslaugas ir komisinius mokesčius sumažėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, ir siekė 112,7 mln. eurų. Išlaidos, priešingai, per metus išaugo 1,8 mln. – iki 29,4 mln. eurų. Tačiau skirtumas tarp išlaidų ir pajamų išliko įspūdingas.

Tiesa, Lietuvos bankų asociacija prašė Prezidentės vetuoti Mokėjimų įstatymo pataisas, nes esą jomis skriaudžiami mažieji bankų rinkos dalyviai ir sudaromos nelygios konkurencijos sąlygos su kitais pervedimais užsiimančiais rinkos subjektais, tačiau, matyt, tai neįvyks. Be to, bankai, tikėtina, sugalvos, kaip kompensuoti negautas pajamas, tad ugnikalnis gali išsiveržti kitoje vietoje.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 28)