Paklausite, koks čia naujas negirdėtas augalas. Iš tiesų, jūs jį visi puikiai pažįstate. Šis medis ne tik apdainuojamas romansuose, poezijoje, jo garbei pavadintos miestų gatvės ir net kasmet Kulautuvoje vykstantis bardų festivalis.

Egidija JAROŠEVIČIENĖ

Tik nuo seno žmonės šį medį klaidingai vadina akacija. Iš tiesų yra ir toks medis. Tai pačiai pupinių šeimai, bet Mimosaceae pošeimiui priklausanti akacija (Acacia) auga dažniausiai Australijoje, Afrikoje, Meksikoje ir Azijoje. Europoje akacijos paprastai puošia tik oranžerijas. O tie mums gerai pažįstami augaloti baltomis arba rožinėmis kvapniomis žiedų kekėmis pasidabinę medžiai yra ne kas kita kaip pupinių šeimos Fabaceae pošeimiui priklausančios robinijos. Tiesa, tai, ką vadiname geltonžiede akacija, yra karaganų genčiai priklausantis dekoratyvinis vasaržalis krūmas karagana, dar vadinamas žirnmedžiu.

Įvairiaspalvės žiedų kekės

Robinija (Robinia), arba vikmedis, iš Šiaurės Amerikos kilęs daugiametis, dekoratyvinis 15–25 m medis arba krūmas. Jo stiebas stačias, tačiau gana žemai pradeda šakotis ir labai greitai pasislepia po plačia tarsi skėtis laja. Šakas puošia 10–25 cm ilgio kiaušiniškos formos plunksniški lapai su 9 ar net 17 lapelių. Prielapiai virtę dygliais. Robinijos pradeda žydėti sulaukusios 4 metų ir kasmet gegužės–birželio mėnesiais gausiai apsipila labai kvapniomis baltos arba rausvos spalvos lapų pažastyse išaugusiomis žiedų kekėmis, kurios kartais siekia net 20 cm ilgį. Vieno medelio pakanka, kad visa apylinkė kvepėtų medumi. Paprastai robinijos auginamos kaip dekoratyviniai medžiai, tačiau baltažiedžių robinijų (Robinia pseudoacacia) kieta, tvirta, atspari dūlėjimui mediena naudojama miško pramonėje. Lietuvoje dažniausiai auginamos baltažiedės, lipniosios (Robinia viscoza) ir puošniosios (Robinia neomexicana) robinijos. Baltažiedės robinijos daug kur auginamos parkuose, skveruose, bet pavojų kelia pamiškėse, miškuose, ypač pajūrio kopose augantys robinijų medžiai, nes tai yra vienas iš invazinių augalų. Gaisrai palankūs robinijoms daugintis sėklomis ir šaknų atžalomis. Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje gaisravietėje jų užimamas plotas kasmet padidėja maždaug 30 proc., sudaro tankius sąžalynus ir visiškai pakeičia buveines.

Robinijo – atsparus sausrai labai medingas augalas. Tinka apsodinti alėjoms, sodybvietėms. Sodinukus geriausia pirkti pavasarį, kol dar neprasiskleidė lapai. Rinkitės specialiai išaugintus medelius, o ne ką tik iškastą ūglį, kuris nebus suformavęs geros šaknų sistemos. Geriausia, kai sodinukai yra įsodinti į vazonus.

Nors robinija nepasižymi nei išlakumu, nei gražia lapija, o tik nuostabiai kvepiančiais žiedais, bet pagal energijos stiprumą ji rikiuojasi antroji po ąžuolo. Ten, kur auga robinijos, žydėjimo metu tvyro malonus aromatas, o jų skleidžiama bioenergija labai stipri ir veiksminga, tinkanti kiekvienam žmogui, nepaisant jo negalavimų, suteikianti jam žvalumo ir geros nuotaikos. Mokslininkų nuomone, robinijų energija ypač stiprina moterų sveikatą. Poilsis po šių medžių laja padeda atsikratyti streso ir nervinės įtampos, ramina, stiprina organizmą, todėl ypač naudingas tiems, kas mėgina atsigauti po sunkios ligos. Dosniausiai savo energija pasidalija jauni medeliai.

* BALTAŽIEDĖ ROBINIJA užauga iki 12–20 m arba net iki 20–30 m aukščio. Kamieno skersmuo paprastai būna apie 80 cm. Laja reta, senesnių medžių skėtiška. Lapai melsvi, plunksniški, 10–25 cm ilgio su 9–19 lapelių. Žiedai kvapūs, balti, susitelkę į vešlias, 8–20 cm ilgio kekes. Vaisius – 5–10 cm ilgio ankštis su 4–10 sėklų. Augalas greitai augantis, šviesiamėgis, ataparus šalčiui. Šaltesnio klimato srityse augalas šaltomis žiemomis gali apšalti.

Lietuvoje patariama auginti šias baltažiedės robinijos rūšis:

‘Bessoniana’ – iki 9 m aukščio medis, tankia, pusiau rutuliška ar ovalia tankių šakų laja.

‘Pendula’ – medelis su svyruoklės formos laja – plonos šakos nusvirusios iki žemės.

‘Purpurea’ – šių medelių jauni lapai purpuriškai rausvi, vidurvasarį nusidažo rudai žalsva spalva.

‘Pyramidalis’ – iki 10 m aukščio medžiai su siaura piramidiškos formos laja. Žiedai balti, kvapnūs, kekės 10–25 cm ilgio. Beje, ši veislė neturi spyglių.

‘Frisia’ auga iki 6 metrų aukščio, lapai įprastos formos, geltoni, rudenį nusispalvina iki vario raudonumo, šakos su raudonais dygliukais, žiedai balti.

‘Inermis’ – šakos visai be dygliukų.

‘Twisty Baby’ – nykštukinė veislė. Mėgsta saulėtą, pusiau saulėtą vietą, lengvo priesmėlio, laidaus priemolio dirvožemį. Pasipuošusi žaliais lapais. Beveik nežydi.

* LIPNIOJI ROBINIJA – iki 13 m aukščio užaugantis dirvai ir drėgmei nereiklus medis. Nuo gegužės iki birželio (kartais pakartotinai rugpjūtį) žydi rausvais žiedais, susitelkusiais į 5–10 cm kekes. Rugpjūtį subrandina 5,5–9 cm ankštis su sėklomis.

* PUOŠNIOJI ROBINIJA kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakarių bei šiaurės Meksikos. Užauga iki 5–10 m (retai iki 15 m) aukščio. Laja reta, senesnių medžių skėtiška. Lapai plunksniški, 10–15 cm ilgio, su 7–15 lapelių. Žiedai kvapūs, balti ar rausvi, susitelkę į vešlias, 5–10 cm ilgio kekes. Augalas auga greitai, šviesomėgis, atsparus šalčiui. Lietuvoje puošniosios robinijos auginamos retai, yra senų medžių Kaune ir Vilniuje.

* PLAUKUOTOJI ROBINIJA (Robinia hispida) – apie 3 m aukščio platus krūmas, jauni ūgliai, ankštys ir žiedkočiai apaugę plaukeliais, lapai ilgi, sudėlioti iš beveik apskritų lapelių, jų viršutinė pusė ryškiai žalia. Žiedai ryškiai rausvi ar alyviniai, nekvepia. Pradeda žydėti penktais augimo metais. ‘Macrophylla’ užauga iki 2–3 m aukščio ir 3 m pločio, žiedai sodriai rožiniai, susitelkę į 5–8 žiedelių kekes. Žydi gegužės pabaigoje ir birželį.

* * * * * * *

Įvairių robinijų ir karaganų rūšių žiedus galima valgyti, jais galima išradingai papuošti šventinius patiekalus. Tačiau robinijų žievė, jauni lapai, ankštys ir sėklos gali apnuodyti. Ypač reikia saugoti vaikus, nes mažylis, suvalgęs dvi sėklas, gali stipriai apsinuodyti.

* * * * * * *

Vaistinis augalas

Jau 1859 m. Rusijos spaudoje paskelbta apie robinijų vaistingumą, o žiedai, žievė, kartais ir lapai buvo naudojami vaistams gaminti. Robinijų žieduose rasta glikozido, robinino, eterinio aliejaus ir kitų naudingų medžiagų. Šių augalų žiedų antpilai ir užpilai naudojami šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio ligoms gydyti.

Žiedų antpilais galima išgydyti išsiplėtusių kojų venų mazgus. Keturis šaukštus žiedų užpilkite puse stiklinės 70 proc. spirito, palaikykite 10 dienų saulėtoje vietoje, nukoškite. Po to gautu antpilu lengvais judesiais įtrinkite mazgus ir paraudusią odą. Šis antpilas tinkamas ir sąnarių ar raumenų skausmui malšinti. Baltažiedžių robinijų žiedų milteliai įeina į vaistų nuo mastopatijos, įvairių auglių, anoreksijos, kai kurių moteriškų ligų sudėtį. Vaistiniai preparatai su šiais žiedais lengvina atsikosėjimą, mažina temperatūrą. Du šaukštelius baltažiedžių akacijų žiedų užpilkite puse stiklinės spirito. Po 14 dienų šio antpilo vartokite skrandžio sulčių rūgštingumui mažinti – po 15–20 lašų įlašinkite į vandenį ir išgerkite.

Baltažiedžių robinijų žiedai turi daug nektaro. Robinijų medaus patariama skanauti žmonėms, besiskundžiantiems inkstų ligomis, šlapimo takų infekcijomis, diabetikams. Šis medus ramina nervų sistemą, gydo nemigą, stiprina imunitetą.

* * * * * * *

Netikra geltonoji akacija

Karagana (Caragana), vadinamoji geltonoji akacija, – dekoratyvinis, daugiametis krūmas, natūraliai augantis Sibire, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje, dabar paplitęs ir Europoje. Auga iki 6 m aukščio. Karaganų lapai poriniai, plunksniški, prielapiai dažniausiai virtę dygliais. Žiedai geltoni, turintys daug nektaro. Dirvai nereiklios, šviesomėgės. Gerai pakenčia karpymą. Tinka auginti parkuose, sodybose, šlaitams bei griovoms sutvirtinti. Paprastųjų karaganų mediena kieta, tinka įvairiems dirbiniams gaminti, vytelės tinka pynimui. Iš žievės ir lapų gaminami dažai.

Lietuvoje populiariausios trys rūšys – krūminė (Caragana frutex), paprastoji (Caragana arborescens Lam.) ir siauralapė (Caragana aurantiaca) karagana.

* KRŪMINĖ KARAGANA – tai daugiametis, dekoratyvinis 2–3 m aukščio krūmas, kilęs iš Kaukazo, Sibiro, Azijos kraštų. Lapai su dviejų lapelių poromis, pailgai kiaušiniški, lapkočio viršūnėje tarpusavyje suartėję. Žiedai geltonos spalvos, po vieną ar tris susitelkę lapų pažastyse. Ankštys nusvirusios. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Tinka auginti sodybvietėse, parkuose.

* SIAURALAPĖ KARAGANA – iki 1 m aukščio užaugantis krūmelis su padrikomis šakomis ir siaurais susisukusiais lapeliais.

* PAPRASTOJI KARAGANA – lapai su 4–8 lapelių poromis, elipsiškos formos. Žiedai geltoni, žydi gegužės–birželio mėnesiais skėtiniais žiedais, sukrautais lapų pažastyse. Krūmo aukštis – 2–5 m. Lietuvoje pasitaiko ir sulaukėjusių krūmų. Tinka auginti parkuose ir kaip gyvatvores, nes labai gerai pakenčia karpymą. Populiariausios paprastosios karaganos rūšys: ‘Lolbergii’, siaurais lapais, svyrančiomis šakomis krūmas, ir ‘Pendula’ – plonomis iki žemės nusvirusiomis šakomis.

Liaudies pastebėjimas: jei šalia karaganų zvimbia daug vabzdžių, bus darganota diena.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 10 (2016 m.)