Savaitės klausimas

Viešasis sektorius – „amžinos“ partijų tėvonijos?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pastarasis nuskambėjęs skandalas – įvykiai Širvintų rajono savivaldybėje: naujoji valdžia „šluoja“ į gatvę visus nesavus ir sodina į dar šiltas kėdes, aišku, tik savus. Tokių „valymų“ šalies viešajame sektoriuje per pastarąjį ketvirtį amžiaus tikriausiai jau buvo šimtai. Ir tai susiję su tūkstančių, dešimčių tūkstančių, o gal net dar daugiau minėtame sektoriuje dirbančių žmonių gyvenimu...

Ir visai nesvarbu, kad atleidžiamas iš darbo asmuo turi aukštąjį išsilavinimą, reikiamų žinių ir per dešimtmečius įgytą patirtį. Į jo vietą gali ateiti žmogus be patirties, be aukštojo išsilavinimo ir šioms pareigoms būtinų žinių. Svarbu, kad jis yra savas ir ištikimas šią kadenciją savivaldybę, valstybės įmonę ar įstaigą valdančiam asmeniui, kurį patį į šias pareigas paskyrė jo partijos vadovybė ar įtakingi draugai. Pralaimės rinkimus tą ar kitą vadovą paskyrusi partija – prasidės naujas domino lentelių dėliojimo etapas. Vėl į savivaldybę, valstybės įmonę ar įstaigą bus skiriamas nugalėjusios partijos atstovas ir... minėtas procesas prasidės iš naujo.

Taigi visai nenaivus klausimas: kaip bent kiek sušvelninti šių kas kelerius metus atliekamų „valymų“ padarinius? Vadovams tai – nesvarbu: partijos jiems suranda kitas daugiau ar mažiau šiltas vieteles. Tačiau už kokias nuodėmes periodiškai kenčia tūkstančiai niekuo dėtų žmonių?

Europoje – tas pats, tik kultūringiau
Artūras ČERNIAUSKAS, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.

– Jei vertintume mūsų viešąjį sektorių plačiąja prasme, čia triūsia kas antras žmogus iš 1,2 mln. visų dirbančiųjų. Nuo pat 1990 m. šiame sektoriuje periodiškai kartojasi minėti „valymai“. Tik iki 2008-ųjų valdžiusios partijos tai darė gana delikačiai. 2008 m., per krizę, į valdžią atėję konservatoriai nesavus šalino itin brutaliai. Švelnumu nepasižymi ir ši valdančioji koalicija.

Tačiau tokie procesai vyksta visos Europos viešajame sektoriuje. Tik ten stengiamasi prisidengti dviem šūkiais: pirmasis – valdančiosios partijos atstovai dėl didesnio efektyvumo turi valdyti ir valstybės įmones, antrasis – nauja komanda pakels įmonės (įstaigos) valdymą į aukštesnį profesionalumo lygį. Lietuvoje vadovų ir paprastų darbuotojų keitimas viešajame sektoriuje nemaskuojamas jokiais šūkiais.

Neretai pertvarkos – tiesiog būtinos
Lauras BIELINIS, politologas.

– Viešojo sektoriaus problemos – nevienareikšmės. Taip, partijos, tuo metu esančios valdžioje, siekia įtvirtinti savus žmonės daugelyje administracinių postų. Tai suprantama logika, deja, ji – ydinga.

Kita vertus, dažnai reorganizacijos jau seniai yra pribrendusios, pavyzdžiui, dabartinės Seimo administracijos pertvarka. Iš šalies žvelgiant gali atrodyti, kad ardoma struktūra ir šalinami specialistai, tačiau realiai visi specialistai lieka, tik keičiasi jų priklausomybių ir hierarchijų struktūra. Taip siekiama sukurti kokybiškesnio administracijos funkcionavimo sistemą, tik pagerinsiančią paties Seimo darbą.

Taigi reorganizacijos viešajame sektoriuje kelia aistras, tačiau dažnai tai tėra darbuotojų reakcija į jiems įprastų darbo sąlygų kaitą.

„Draugai“ žlugdo darbą ir pasitikėjimą
Eligijus MASIULIS, Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

– Lankiausi visose Lietuvos savivaldybėse po kelis kartus ir galiu patvirtinti, kad dabartinė situacija Širvintose – labiau išimtis nei norma. Daugelyje valstybės institucijų žmogaus narystė vienoje ar kitoje partijoje neturi jokios įtakos gaunant darbą. Taip, beje, ir turėtų būti normalioje valstybėje.

Savivaldybės vadovas privalo siekti, kad dirbtų specialistai, o ne partijų nariai ar draugai. Tie merai, kurie „apsistato“ savo draugais ar partijų nariais, kenkia patys sau, nes su prasta komanda ilgai neišbūna valdžioje, ką jau kalbėti apie kuriamą naudą rinkėjams.

Šiemet pirmą kartą vyko tiesioginiai merų rinkimai, ir jie sugriovė daugelį vadinamųjų partijų tėvonijų: Kėdainiuose, Tauragėje, Švenčionyse. Tiesa, dar liko Druskininkai ir Pagėgiai. Tačiau apskritai, pasikeitus rinkimų tvarkai, demokratija viešajame sektoriuje tik stiprėja.

Partijos Lietuvoje – šešėlinės darbo biržos
Valdas VASILIAUSKAS, Seimo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys.

– Po rinkimų kadrų kaita ir atsinaujinimas – ne tik neišvengiami, bet ir pageidautini, be to neįmanomas valstybės progresas. Tačiau dar nepasibaigus vadovų postų dalyboms prasideda procesas, neturintis nieko bendra nei su partijos programa, nei su politika. Naujajam ministrui, merui ar kitam vadovui iš karto į akis ima lįsti partijos aktyvistai ir primena savo nuopelnus partijai ir rinkimų rezultatams. Reikalaujama įdarbinti vaikus, marčias, žentus ir t.t.

Visų be išimties partijų deleguotus ministrus, viceministrus ar merus visą kadenciją lydi priekaištai: nepakankamai rūpinatės savais... Partijoms virtus šešėlinėmis darbo biržomis, Lietuvos viešajame sektoriuje nesusiformuoja kompetentinga ir korupcijai atspari administracinė žmonių grupė, Vakaruose žinoma kaip civil service. Be jos neįmanoma efektyviai valdyti valstybės.

Šalį valdo feodalinė nomenklatūra
Agnė BILOTAITĖ, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.

– Deja, tokia realybė: partijos naudojasi viešuoju sektoriumi kaip resursu asmeninei ar partinei naudai gauti. Ir į savivaldybes, ir į valstybės įstaigas valdančiųjų partijų „nuleisti“ asmenys elgiasi kaip feodalai savo tėvonijose: įdarbinami draugai, „reikalingi žmonės“, valstybės turtas naudojamas asmeniniams ar partiniams poreikiams. Ir tai seniai nėra pavieniai atvejai.

Viešai žinoma apie Darbo partijoje sukurtą grupę, kuri stengiasi įdarbinti partijos narius valstybės tarnyboje. Dabar jau žinome ir apie socialdemokratų sudarytą daugiau kaip 150 asmenų, kuriems taip pat reikia rasti darbą valstybės tarnyboje, sąrašą. Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas ne tik to neneigia, bet ir nemato čia nieko bloga. Kaip nieko bloga nemato ir savivaldybės įstaigas partiniams interesams išnaudojanti ir to neslepianti Druskininkų ir kitų savivaldybių valdžia.

Ką visa tai rodo? Taip, visose partijose pasitaiko korumpuotų asmenų, tačiau šiandien Lietuvą valdo partijos, kuriose valstybės išnaudojimas yra tapęs norma ir vykdomas sistemiškai.

Įgarsintas straipsnio įrašas: