Savaitės klausimas

Ar netapome vėl pernelyg išlaidūs?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Vyriausybė ir valdančioji dauguma dabar primena panelę sūpuoklėse. Viena vertus, reikia išnaudoti paskutinius metus ir visaip maloninti rinkėjus, nes kitų metų rudenį paaiškės, kas atsidurs valdžioje, o kas net ketverius metus trins opozicijos suolus. Todėl esantieji valdžioje jau nutarė nuo sausio 1 d. didinti ir minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), ir pensijas.

Kita vertus, mūsų kuratorius Vakaruose jau ima dirginti pernelyg didelis Lietuvos išlaidavimas. Mat 2012 m. valdžioje atsidūrę socialdemokratai su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ pamažu atsipalaidavo ir pajuto malonumą skirstyti vis naujus milijonus. Tiesa, 2008–2012 m. buvo vykdoma taupymo politika, bet politikai to beveik nepajuto: jų algų sumažinimas buvo niekai, palyginti su tuo, ką patyrė daugiau kaip milijonas dirbančių žmonių. Tas milijonas – nurėžtomis algomis, apkarpytais etatais – ir dirbantys pensininkai, gaudami sumažintas pensijas, ir išnešė šalies ekonomiką ant savo pečių.

Politikai visa tai pajuto pirmieji ir ėmėsi „maloninti“ visuomenę jos sumokamais mokesčiais. Kol koja treptelėjo Briuselis: pirmą kartą per ketverius metus išaugęs šalies biudžeto deficitas primena 2008-uosius prieš paskolų burbulo sprogimą, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) krito net 15 proc. Žodžiu, pernelyg išlaidaujame, jokių atsargų juodai dienai nekaupiame ir net nebandome subalansuoti biudžeto. Toliau gyvename sūpuoklėse. Deja, visi.

Gali tekti brangiau skolintis
Andrius KUBILIUS, Seimo opozicijos lyderis.

– Naujienų agentūros „Bloomberg“ perspėjimas reiškia, kad Lietuva praranda reputaciją šalies, kuri tinkamai ir drausmingai tvarkosi su savo finansais. Kai Premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius nutarė nekreipti dėmesio į Europos Komisijos perspėjimą, kad Lietuva turi mažinti 2016 m. deficitą, „Bloomberg“ tai įvertino kritiškai ir pašaipiai. Priminė mums 2008-uosius, kai tas pats R. Šadžius irgi nekreipė dėmesio į Europos perspėjimus. Kuo tai vėliau baigėsi, savo piniginėmis pamena visi.

Tad viešas „Bloomberg“ perspėjimas Lietuvai reiškia tik viena: praradus reputaciją, už tai reikia papildomai susimokėti skolinantis tarptautinėse rinkose.

Nacionalinio masto politinė korupcija
Stasys JAKELIŪNAS, finansų analitikas.

– Praėjusią savaitę valdančioji dauguma Seime patvirtino kitų metų biudžetą. Jis – ir vėl deficitinis. Kaip, beje, visus 25 metus. Tokį biudžetą pagrįstai kritikavo Valstybės kontrolė ir Europos Komisija. Į šių institucijų pastabas ir rekomendacijas valdantieji numojo ranka: neva žino, ką daro.

Žinojo jie ir 2005–2008 m., o mes pamatėme, kuo tai baigėsi 2009-aisiais. Dabar tokio elgesio priežastys – politinės atsakomybės stoka ir siekis pirkti rinkėjų balsus per kitų metų Seimo rinkimus. Ir tai – ne kokia „smulki“ prekyba kalinių ar girtuoklių balsais. Toks biudžetas – nacionalinio masto politinės korupcijos pavyzdys. Juolab kad kitąmet biudžeto deficitas bus netgi didesnis, nei planuojama šiemet. Nors pati Vyriausybė prognozuoja, kad ekonomikos plėtra spartės net... beveik du kartus. Tai tik dar kartą įrodo, kad 2016-ųjų biudžetas – akivaizdžiai „rinkiminis“, t. y. korupcinis.

Vidaus vartojimas – ekonomikos variklis
Kęstutis DAUKŠYS, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

– Galime rinktis – arba didinti piliečių pajamas ir parodyti, kad ekonominę naudą jie gauna ir Lietuvoje, arba leisti kurti finansinę naudą kitoms šalims. Todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA kils iki 350 eurų, nuo liepos 1 d. – iki 380 eurų. Ir labai norėtųsi, kad MMA kiltų dar labiau. Reikia kelti atlyginimus kultūros ir meno, socialiniams darbuotojams, pedagogams. Deja, kitąmet dar negalime jų darbo užmokesčio didinti tiek, kiek reikia iš tikrųjų. O pensininkai? Jiems reikia ne tik grąžinti apkarpytas pensijas, bet ir jas gerokai padidinti – daugiau nei 3 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir stiprių Europos Sąjungos valstybių praktika rodo: išlaidauti valstybei reikia, jei nori „užvesti“ ekonomiką. Nes MMA teuždirbantys žmonės pinigus leidžia tik šalies viduje. Taip valstybės skirti pinigai kelti algoms per vartojimą į šalies biudžetą grįžta su kaupu.

Nereikia taip dramatizuoti
Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

– Man atrodo, 2016 m. biudžeto deficito kritikai kiek dramatizuoja. Nes ekonomikos padėtis labai skiriasi nuo 2008-ųjų. Nėra nekilnojamojo turto ir vartojimo burbulo, vadinasi, biudžete nėra „laikinų“ pajamų, kurios akimirksniu subliūkštų, kilus krizei. Be to, gyventojų ir įmonių skolos yra gerokai mažesnės, o įmonių pelningumo ir likvidumo rodikliai taip pat rodo kur kas didesnį atsparumą galimiems šokams.

Lietuvos ekonomikos pusiausvyrą rodo ir subalansuota užsienio prekyba; juk 2008 m. užsienio prekybos deficitas buvo sunkiai suvokiamas, jis viršijo 10 proc. BVP. Papildomos išlaidos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, mažesnė dirbančiųjų mokestinė našta, didesnis krašto apsaugos finansavimas – visa tai suteiks teigiamą impulsą augti ekonomikai ir mažėti nedarbui.

Ilgalaikių prioritetų ir toliau nėra
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko vyriausiasis analitikas.

– Valdantieji pabrėžia vartojimo skatinimą šalies viduje, tačiau jis ir taip šiemet yra ekonomikos varomoji galia. Deja, tai nepadės Lietuvai didinti konkurencingumo tarptautinėse rinkose, nes ilgalaikė mūsų šalies ekonomikos plėtra turi būti siejama su didelę pridėtinę naudą duodančiomis kapitalo investicijomis ir žmogiškųjų kompetencijų augimu. Jei biudžeto deficitas ir atsirastų dėl minėtų investicijų, tai nekeltų nerimo ekonomistams.

Be to, daug kartų jau buvo teigta, kad reikia valdžiai susidėlioti ilgalaikius prioritetus ir nesiekti būti gerai visiems, nes tai neskatina paties valdžios sektoriaus efektyvumo. O tai, kad dabar biudžetas yra skirtas vartoti, o ne investicijoms ar taupyti, reiškia tik viena: visiškai nesirengiama būsimoms krizėms. Turėti kur kas didesnį rezervų fondą blogiems laikams galima ne tik taupant, bet ir pardavus dalį valstybės įmonių akcijų ir iš jų nuolat reikalaujant dividendų. Tad ir vėl akivaizdu: toks taupymas yra paliekamas jau kitos valdžios atsakomybei – taip pat, kaip ir 2008 m.

Įgarsintas straipsnio įrašas: