Savaitės klausimas

Pradedame ieškoti vidaus priešų?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Viešojo saugumo tarnyboje (VST) metų metus besikaupusios problemos pagaliau pribrendo ir, kažkam tarsi mostelėjus dirigento lazdele, pasipylė ant visų Lietuvos piliečių galvų. Politikai lenktyniauja tarpusavyje, kas iškapstys dar skandalingesnių faktų, o žiniasklaidos priemonės – kuri kurią aplenks operatyvumu bei sutirštintomis spalvomis.

Be abejo, naujojo minėtos tarnybos vado pradėtos reformos, dabar išgarsintos visoje šalyje, anksčiau ar vėliau bus įgyvendintos. Tik taip ir norisi paklausti: o kas kitas? Kuri tarnyba, žinyba ar organizacija vėl atsidurs dėmesio centre dėl ten viešpataujančios netvarkos? Ir vėl politikai bei žiniasklaida lenktyniaus – kas greičiau, kas „riebiau“? Nors, atrodytų, per pastaruosius 25 metus jau turėjo būti sukurta efektyvi valstybės valdymo institucijų kontrolės sistema, kai signalai apie negeroves greitai pasiekia aukštesnes instancijas, o šios – be nereikalingo triukšmo ir efektyviai – tas negeroves pašalina.

Pasirodo, viešieji ryšiai mūsų politikams yra svarbiau už valstybės gerovę. Juk nepriekaištingas valstybės valdymas – viena iš valstybės gerovės formų ir sąlygų. Ir kas nuo to kenčia? Paprasti piliečiai? Taip. Politikai? Ne. Tad gal valstybės valdymo reformą ir reikia pradėti nuo pastarųjų? Tačiau kas matė ar regėjo, kad tokias „akcijas“ politikai pradėtų nuo savęs?

Daugiau triukšmo – ramiau politikams?
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.

– Ši problema tik parodo, kad pastaruosius 25 metus viso to, kas dabar iškilo į viešumą, niekas iš politikų (turiu omenyje aukščiausius valstybės pareigūnus) nenorėjo matyti. Nors visi puikiai žinojo, kas ir kaip ten vyksta. Be to, Lietuvoje niekas iš politikų ir toliau nesugeba tokių problemų spręsti tyliai. Keliamos visuomenės pasipiktinimo bangos iš kuklumo nutylint, kam yra naudinga ir tikslinga kiršinti žmones. Nebent kai kas iš politikų nori, kad mūsų valstybėje visada būtų neramumų.

Pastaroji versija, kuria aš ir būčiau linkęs tikėti, – kuo didesnė sumaištis vyksta Lietuvoje, tuo geriau mūsų politikams. Juk jei apie tuos nelojalius pareigūnus buvo žinoma, kur buvo Valstybės saugumo departamentas? O gal tai kerštas Vytautui Landsbergiui (nes visi puikiai žinojo, kaip jis gynė ankstesnį VST vadovą)?
Visiems politikams patarčiau patylėti ir tokias problemas spręsti viduje, o ne rodyti, kokie jie nemokšos. Mums užtenka ir išorės priešų, todėl ugnį ir protą nukreipkime ten.

Briuselyje gali kilti nemalonių klausimų
Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys.

– Atsakingos institucijos turi kuo greičiau išsiaiškinti, kaip strateginius šalies objektus saugančioje VST dirba Lietuvai galbūt nelojalūs asmenys, ir imtis deramų priemonių, kad tokios grėsmės nebeliktų. Briuselyje dėl to gali kilti Lietuvai labai nemalonių klausimų. Taip pat svarbu nepradėti raganų medžioklės ir priešų paieškos.

Iškilusi problema ne tik liudija patriotinio ugdymo spragas, bet ir iliustruoja 25 metų valstybės kūrimo nesėkmes. Piliečiai nesijaučia Lietuvos šeimininkai, nesuvokia, kad būtent jie kuria valstybę. Tad vieni emigruoja, kiti ieško nusiraminimo vartodami alkoholį, treti pasiduoda agresyviai revanšinei propagandai. Todėl būtent piliečių ir valstybės santykio problema turi būti mūsų politikų dėmesio centre. Jeigu nesugebėsime sukurti pojūčio, kad mūsų valstybė atitinka res publica reikšmę („bendras reikalas“), bijau, jog net ir neseniai NATO priimta kovos su hibridiniais karais strategija neduos mums didelės naudos.

VST reikia kuo greičiau apsivalyti
Eligijus MASIULIS, Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

– Informacija dėl Lietuvai galbūt nelojalių VST darbuotojų kelia didelį nerimą, ypač turint omenyje pastarųjų metų įvykius Rusijoje ir Ukrainoje. Todėl šioje tarnyboje būtini skubūs ir radikalūs pokyčiai.

Viešojoje erdvėje skaitome informaciją dėl giminaičių įdarbinimo tarnyboje, dėl mūsų valstybei galbūt nelojalių pareigūnų. Tokius žmones reikia nedelsiant šalinti iš pareigų. Argumentai, kad už viešai demonstruojamą meilę Lietuvai nedraugiškai valstybei nėra teisinio pagrindo atleisti pareigūną iš darbo, yra keisti. Tokio lygio struktūrose, kurių darbuotojai saugo strateginius valstybės objektus, dirba su valstybės paslaptimis, negali dirbti asmenys, dėl kurių patikimumo kyla net menkiausių įtarimų.

Nors nelojalių pareigūnų yra vienetai, šis skandalas neabejotinai pakirs visos tarnybos reputaciją. Tai bus didelis smūgis visiems joje dirbantiems pareigūnams. Todėl reikia dar labiau paskatinti tuos pareigūnus, kurie dirba gerai, yra tikri patriotai, lojalūs savo tarnybai ir šaliai. Negalime griauti visos struktūros, nes galbūt būtent to tikisi Lietuvai priešiškos jėgos. Be to, ši tarnyba negali tapti politinių kovų objektu, kaip tai jau atsitiko Valstybės saugumo departamente.

Geopolitiniu požiūriu padėtis – įtempta
Algimantas VAITKAITIS, buvęs Krašto apsaugos departamento pareigūnas, nepriklausomas Europos Sąjungos karo meno ekspertas.

– Kaistant geopolitinei padėčiai Rytų ir Pietų Europoje, kiekviena statutinė tarnyba privalo nepriekaištingai vykdyti savo funkcijas. Juolab kad NATO ką tik patvirtino kovos su hibridiniais karais strategiją. Iš esmės karai visuomet buvo hibridiniai. Tai patvirtina pirmoji rašytinė knyga – kinų generolo Sun Tzu „Karo menas“. Jau prieš 2 500 metų žinota: „Karas – tai apgaulės kelias. Prisiviliok priešininką nauda. Sutrikdyk jį ir nugalėk.“

Dabartinė Rusija ieško progų sugriauti NATO kariniais ir nekariniais būdais. O Europos Sąjunga nesutaria, kiek kam priimti emigrantų ir kaip kovoti su „Islamo valstybe“. Pavojus kyla ne vien Ukrainai, kurioje Rusija tebevykdo agresiją; Siriją Rusija jau pavertė naujos ginkluotės bandymo poligonu. Manau, Rusijos grėsmė nesitraukia, atvirkščiai – ji stiprėja.

Įgarsintas straipsnio įrašas: