Arbūzų tiesiog neįmanoma nemėgti: jie – saldūs, sultingi, gaivūs. Karštą vasaros dieną jų galima ir pavalgyti, ir atsigerti. Tiesa, nors 90 proc. arbūzo, kaip ir agurko, sudaro vanduo, cukraus jame – net 6 proc. Tad valgyti šio gardėsio visgi reikėtų saikingai.

Žemiškasis arbūzo kelias

Arbūzas – šliaužianti liana, priklausanti vienmečiams žoliniams moliūginių šeimos augalams. Dryžuotieji gražuoliai gimė Pietų Afrikos, o ne Azijos, kaip dažnai manoma, laukuose prieš 1,5 tūkst. metų prieš mūsų erą. Kilmės vieta botanikai laiko Namibiją ir Kalahario pusdykumes, kur ir dabar galima pamatyti prižėlusių laukinių arbūzų.

Prieš maždaug 4 tūkst. metų, kol buvo nesukultūrinti, arbūzai buvo kartaus skonio ir maždaug greipfrutų dydžio vaisiai. Vėliau arbūzus ėmė auginti egiptiečiai. Jie ne tik su malonumu valgė sultingus vaisius, bet ir rūpestingai jų įdėdavo į faraonų laidojimo rūsius – kad gyvenimas po mirties būtų saldesnis. Iš Egipto arbūzai paplito po Siriją, Arabiją, Palestiną ir Persiją. Arabai arbūzus itin vertino ir manė, kad jie, valgomi kasdien prieš valgį, gali išvaryti iš kūno ligas. Taip pat arbūzai buvo žinomi senovės Romoje – jie minimi Vergilijaus eilėse. Romėnai arbūzus valgė šviežius ir sūdytus, virė iš jų medų. Kiek vėliau šiuos vaisius pamėgo ir Kinijoje.

Į Vakarų Europą, pirmiausia – Ispaniją, arbūzai pateko jau viduramžiais, pirmųjų kryžiaus žygių į Palestiną laikais. Per Pietų Europą arbūzai paplito Šiaurės Europoje, bet ten jie dėl atšiauraus ir vėsaus klimato augo prastai.

Į Ameriką arbūzų atvežė europiečių kolonistai ir Afrikos vergai. 1576 metais ispanų naujakuriai arbūzus jau augino Floridoje. Vėliau jie išplito Masačusetso valstijoje, Peru, Brazilijoje ir Panamoje. Amerikoje šie vaisiai – išties labai populiarųs, rugpjūčio 3-iąją ten netgi švenčiama Arbūzų diena.

Pagal užauginamų arbūzų kiekį pirmauja Kinija, o štai įmantriausios jų formos išvestos Japonijoje. Japonų mokslininkai išvedė ir ypatingą kubo formos veislę. Taip padaryta anaiptol ne dėl pramogos, kaip būtų galima pamanyti, o dėl praktinių sumetimų. Tokios formos arbūzus kur kas patogiau transportuoti, sandėliuoti.

Nauda iš kiekvienos ląstelės

Arbūzą galima laikyti dietiniu produktu. Jame itin mažai kalorijų, 90 proc. paties vaisiaus, kaip jau minėta, sudaro vanduo. Švelni ląsteliena stimuliuoja virškinimo sistemos veiklą, natūralus antioksidantas likopenas palankiai veikia visą organizmą.

Dauguma žino ir tai, kad arbūzai skatina šlapimo susidarymą, taigi jie padeda išvalyti iš organizmo susikaupusius toksinus. Sultingas arbūzų minkštimas naudingas inkstams, ypač varginant uždegiminiams procesams. Dėl magnio ir vitamino B9 gausos arbūzai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, normalizuoja kraujospūdį ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Gydomosiomis savybėmis pasižymi ir arbūzų sėklos. Jos žinomos kaip kirmėles varanti priemonė. Naudoti galima ir arbūzų žieves. Iš jų paruošiama naudingų ir skanių cukatų žiemai, o džiovintų arbūzų žievių nuoviras palengvins sergančiųjų reumatu ir podagra kančias. Tačiau vargu ar tokiais receptais reikėtų itin žavėtis, nes būtent šioje arbūzų dalyje kaupiasi daugiausia nitratų. Tad, jei arbūzų neauginate patys, žieves geriau išmeskite.

Šaukštelis nitratų statinėje medaus

Beje, vis dažniau kalbama, kad nitratų gali būti gausu ir arbūzų minkštime. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai arbūzai jais gausiai tręšiami, kad greičiau prinoktų. Tad sezono pradžioje pirktas arbūzas ne tik nebus toks skanus, kokio tikitės, bet ir gali turėti nemažą kiekį nitratų.

Išmintingiausia būtų arbūzų nepirkti iki rugpjūčio vidurio, nes sezono pradžioje juos tręšia aktyviau. Kas gali išduoti didelį nitratų kiekį? Nenatūraliai raudona spalva su violetiniu atspalviu, taip pat šiurkštūs geltoni plaušai, einantys nuo arbūzo vidurio žievės link. Patikimiausias būdas sužinoti, arbūze yra daug nitratų, – įmesti gabalėlį minkštimo į stiklinę vandens. Jeigu jis susidrums – arbūzas geras, jeigu vanduo taps rausvas – arbūzas ne pačios geriausios kokybės.

Nustatyti, ar vaisius pakankamai prinokęs, padės keletas gudrybių. Paplekšnokite per arbūzą – prinokęs rezonuos ir švelniai vibruos. Garsas iš vaisiaus turi sklisti skambus ir švarus. Jeigu sunokusį arbūzą spustelėsite dviem rankomis, jis šiek tiek įlinks ir vidus sutraškės. Skanus prinokęs arbūzas – didelis, bet ne pernelyg stambus ir tikrai nelabai sunkus. Nudžiūvusi uodegėlė, šviesiai geltonos dėmės ant žievės ir aiškios kontrastingos juostos taip pat liudija, kad arbūzas – prinokęs.

Gardi vasaros dovana

Arbūzą dažniausiai valgome kaip atskirą patiekalą, taip pat naudojame įvairiems desertams, kokteiliams ruošti. Tačiau arbūzai gali tikti ir kitiems patiekalams gaminti – pavyzdžiui, pikantiškoms salotoms. Originalių receptų mėgėjams patiks šalta arbūzų sriuba. Tiesa, ją reikia suvalgyti tą pačią dieną. Vis dėlto labiausiai šie vaisiai tinka desertams. Iš jų galima pasigaminti neįprastų naminių ledų. Tereikia elektriniu trintuvu gerai sutrinti 500 g arbūzų minkštimo, įpilti 150 ml šviežių apelsinų sulčių ir viską gerai išmaišyti. Gautą masę supilkite į formeles, uždenkite folija ir per ją įsmeikite medinius pagaliukus. Jeigu norite, vaisinius ledus galite nesunkiai paversti glaistytais: ištirpinkite plytelę baltojo šokolado, atvėsinkite jį iki kambario temperatūros ir konditeriniu teptuku aptepkite sustingusius ledus lygiu sluoksniu šokolado. Mažieji gurmanai bus priblokšti!
Sultingas prinokęs arbūzas – viena iš nuostabiausių vasaros dovanų. Svarbiausia – sulaukti sezono piko.

Gaivūs gardėsiai iš arbūzų

Keptų arbūzų salotos su krevetėmis

Nedidelis (iki 1,5 kg) arbūzas, ½ raudonojo svogūno, šviežias agurkas, 400 g išlukštentų krevečių, 500 g salotų mišinio, 150 g fetos, ½ citrinos, sauja moliūgų sėklų, druskos, alyvuogių aliejaus, balzaminio acto.

Krevetes kelias minutes pavirkite sūdytame vandenyje. Vandenį nupilkite, sukrėskite krevetes į dubenį, apšlakstykite citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą. Arbūzą nuplaukite ir supjaustykite 1,5–2 cm pločio griežinėliais. Pašalinkite sėklas. Įkaitinkite keptuvę ir pakepkite arbūzų gabalėlius po 3–4 min. iš kiekvienos pusės. Kol arbūzai kepa, paruoškite kitus salotų ingredientus. Salotų mišinį nuplaukite ir gerai nusausinkite. Svogūną nulupkite ir smulkiai supjaustykite (jeigu svogūnas – mažas, galima pjaustyti plonais žiedeliais). Agurką nulupkite ir supjaustykite kubeliais, taip pat supjaustykite sūrį (beje, šioms salotoms ruošti galima naudoti ir mocarelą). Salotas gaminkite porcijomis. Į kiekvieną lėkštę pirmiausia dėkite apskrudintą arbūzo griežinėlį, ant jo – salotų mišinio, tada krevečių, fetos, agurkų ir svogūnų. Papuoškite moliūgų sėklomis, šiek tiek pasūdykite, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu.

Arbūzų ir melionų gaspačas

1 kg arbūzų minkštimo be sėklų, 2 stiklinės kubeliais pjaustytų agurkų, melionas, po ¼ stiklinės smulkintų šviežių bazilikų, mėtų ir petražolių, 2 šaukštai pjaustytų svogūnėlių, 3 šaukštai raudonojo vyno acto, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, ¾ šaukštelio druskos.

Melioną nulupkite ir pašalinkite sėklas. Arbūzo ir meliono minkštimą supjaustykite kubeliais. Elektriniu trintuvu susmulkinkite arbūzus, agurkus, melionus, bazilikus, svogūnus, mėtas ir petražoles. Tyrę supilkite į puodą, ten pat – vyno actą, alyvuogių aliejų, įberkite druskos ir viską gerai išmaišykite. Patiekite dubenėliuose.

Arbūzų salotos su kumpiu

Arbūzų minkštimo, kumpio, kedrinių pinijų, šviežių bazilikų, alyvuogių aliejaus.

Arbūzų minkštimą supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Pašalinkite sėklas. Kedrines pinijas pakepkite sausoje keptuvėje, kol gražiai pagels. Pjaustytą kumpį (galite naudoti šoninę) taip pat paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol taps traškus, ir sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad būtų sugertas riebalų perteklius. Norima proporcija sumaišykite šiuos ingredientus, apibarstykite smulkintais bazilikais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.

Keptų arbūzų salotos su brinza

Arbūzų minkštimo, brinzos, šviežių krapų, petražolių, peletrūnų, salierų lapų, šaukštas sojų padažo, šaukštas alyvuogių aliejaus, maltų juodųjų pipirų, migdolų lakštelių, žalioji citrina.

Arbūzų minkštimą supjaustykite gabalėliais (idealūs matmenys – 4 x 4 x 1,5 cm). Pašalinkite sėklas. Įkaitinkite keptuvę, arbūzų gabalėlius nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir kepkite iš abiejų pusių po porą minučių. Migdolus paskrudinkite sausoje keptuvėje. Į lėkštę sudėkite smulkintus žalumynus ir lengvai išmaišykite. Iš žaliosios citrinos sulčių, aliejaus, sojų padažo ir žiupsnelio pipirų paruoškite užpilą. Pusę jo užpilkite ant žalumynų. Tada sudėkite į lėkštę arbūzų gabalėlius ir griežinėliais supjaustytą brinzą. Viską sumaišykite ir užpilkite likusį užpilą. Apibarstykite migdolų lakšteliais.

Arbūzų gabalėliai su tešlos plutele

350 g arbūzų minkštimo be sėklų, 60 g miltų, 50 g kukurūzų krakmolo, 50 g cukraus, 50 g ledukų, kiaušinis, žiupsnelis druskos, karamelinio padažo arba miltelinio cukraus, mėtų lapelių, 150 g aliejaus.

Pagaminkite tešlą iš krakmolo, kiaušinio, cukraus, miltų, druskos ir sutraiškytų ledukų. Arbūzų minkštimą supjaustykite smulkiomis skiltelėmis arba kubeliais ir apibarstykite krakmolu. Po vieną gabalėlį merkite į tešlą, dėkite į įkaitintą aliejų ir kepkite, kol taps auksinės spalvos. Iškepusius arbūzų gabalėlius sudėkite ant popierinio rankšluosčio. Patiekite papuošę mėtų lapeliais ir karameliniu padažu arba milteliniu cukrumi.

Arbūzų gabalėliai su vaniliniu užpilu

Nedidelis arbūzas, vanilės ankštis, 50 g cukraus, 250 g maskarponės, 500 g grietinėlės (33–35 proc.), mėtų lapelių.

Arbūzą nulupkite ir supjaustykite minkštimą gabalėliais. Pašalinkite sėklas. Vanilės ankštį perpjaukite pusiau, sėklas išgremžkite peiliu. Grietinėlę pašildykite su vanilės ankštimi (bet neužvirkite!). Atvėsinkite, ankštį ištraukite. Atvėsintą grietinėlę, maskarponę, vanilės sėklas ir cukrų suplakite. Pusę kremo užpilkite ant arbūzų, atsargiai išmaišykite ir laikykite 20 minučių šaldytuve. Tuo metu likusį kremą taip pat laikykite šaldytuve. Vėliau, prieš valgydami, juo užpilkite arbūzus. Papuoškite mėtų lapeliais.

Arbūziniai ledai

Arbūzų minkštimo, citrinų ir apelsinų sulčių, miltelinio cukraus.

Arbūzų minkštimą supjaustykite gabalėliais. Pašalinkite sėklas. Arbūzų gabalėlius, citrinų ir apelsinų sultis bei miltelinį cukrų sutrinkite elektriniu trintuvu, šiek tiek pašaldykite ir vėl sutrinkite (tai atlikite kelis kartus). Tuomet supilkite į formeles ir sušaldykite.

Pieno ir ledų kokteilis su arbūzais ir mėtomis

400 g arbūzų minkštimo be sėklų, 8 mėtų lapeliai, šaukštas cukraus, 100 ml pieno, 70 g plombyro.

Mėtų lapelius nuplaukite ir apdžiovinkite. Į trintuvo indą sudėkite mėtas, cukrų, arbūzų gabalėlius ir sutrinkite. Leiskite masei 15 minučių pastovėti, kad arbūzų sultys prisigertų mėtų aromato. Tada supilkite pieną ir sudėkite ledus. Viską suplakite.

Arbūzų ir apelsinų kokteilis

300 g arbūzų minkštimo, 2 apelsinai, 1,5 cm ilgio gabalėlis imbiero šaknies, ledukų, mėtų lapelių.

Arbūzų minkštimą supjaustykite nedideliais gabalėliais ir, pašalinę sėklas, sudėkite į trintuvo indą kartu su ledukais. Nulupkite apelsinus ir susmulkinę taip pat sudėkite į trintuvo indą. Ten pat suberkite ir sutarkuotą imbierą. Visus ingredientus gerai sutrinkite. Gautą mišinį supilkite į taures. Papuoškite arbūzų gabaliukais, apelsinų žievelėmis ir mėtų lapeliais.