Pietums išvirėte gardžios sriubos ir dar kepsnių pričirškinote. Tik gerokai per daug. Šeima tiek neįveiks. Kur laikyti maisto likučius? Ir kaip maistą pašildyti?

Birutė JANČIENĖ

Kiek laikyti šaldytuve?

Pasak mitybos specialistės Dainoros Linkienės, namuose gamintus patiekalus patariama vartoti ne ilgiau kaip tris dienas. Be abejo, maistą reikia laikyti šaldytuve. Įvairius mėsos (kiaulienos, jautienos, paukštienos ir t. t.), taip pat žuvų patiekalus, troškinius, mišraines šaldytuve laikyti reikėtų ne ilgiau kaip dvi dienas. Beje, kiekvieną produktą reikėtų sudėti į atskirą sandarų indą. Apskritai visi šaldytuve laikomi produktai turėtų būti sudėti į atskiras dėžutes, įvynioti į foliją ar maistinę plėvelę, nesiliesti vienas su kitu.

Juk šaldytuve dažniausiai būna įvairaus maisto – saldaus, sūraus, rūgštaus ir t. t. Tad jeigu produktai nebus uždengti, jie „pasigaus“ vienas kito kvapo. Pirktus kulinarijos gaminius (įvairius mėsos ir žuvų kepsnius, užkandėles ir pan.) būtina vartoti ne ilgiau kaip 48 valandas.

Ar galima kelias dienas valgyti tą pačią sriubą? Mitybos specialistė sako, jog per dvi ar tris dienas šaldytuve laikomam, o prieš vartojimą pašildytam patiekalui greičiausiai nieko bloga nenutiks. Tik klausimas, kiek tokiame maiste liks naudingų maistinių medžiagų. Beje, vakarykštį maistą, juolab ilgai buvusį kambario temperatūroje, būtina apie 10 minučių pakaitinti maždaug 70 laipsnių temperatūroje, kad žūtų pavojingos bakterijos.

Kiek galima laikyti šaldytuve pieno produktus, šviežią mėsą ir pan.? Šviežią maltą mėsą patariama laikyti ne ilgiau kaip parą. Atidarytą pakuotę kefyro šaldytuve galite laikyti dvi dienas, pieno – tris keturias dienas. Atsipjovę gabalėlį minkštojo ar kietojo sūrio, sandariai suvyniokite likusį, tarkime, į foliją. Taip suvyniotas minkštasis sūris išsilaiko apie dvi savaites, kietasis – iki trijų. Pastebėję ant produkto pelėsių, šiukštu nepulkite jų grandyti ir toliau valgyti to sūrio. Produkto nebevartokite. Sviestas, sudėtas į sviestinę, išsilaiko ilgiau. Kartokas prieskonis išduoda, kad gaminys pasenęs ir netinkamas vartoti.

Nepagiriamasis žodis mikrobangų krosnelei?

Šis prietaisas veikia paprastu principu – mikrobangos priverčia virpėti maiste esančias riebalų, vandens, cukraus molekules, šios išjudina kitas, ir taip pasklinda energija (šiluma). Apie mikrobangų krosnelėje ruošiamą ar šildomą maistą yra įvairių nuomonių. Vieni mokslininkai tvirtina, jog tai, kad mikrobangų krosnelėje gaminamuose patiekaluose ar šildomuose produktuose susidaro laisvųjų radikalų, – tik mitas! Esą mikrobangų krosnelė nesukelia riebalų oksidacijos, joje nesuyra ir mineralinės medžiagos, išskyrus nuo mažakraujystės saugantį vitaminą B12.

Kiti mokslininkai kategoriškai teigia, kad mikrobangų krosnelėje pagamintas ar pašildytas maistas kenkia žmogaus sveikatai. Pasak jų, mikrobangų krosnelėje vyksta ne tik šildymo, bet ir nemažai kitų procesų. Pavyzdžiui, didelis kiekis energijos (veikiančios šildomą maistą) suskaido baltymų molekules. Taip sukuriamos naujos, organizmui nepažįstamos ir toksiškos (galbūt net kancerogeniškos), molekulės.

Taigi toks maisto šildymo ar ruošimo būdas, nors patogus ir greitas, vis dėlto yra nenaudingas. Teigiama, jog mikrobangų krosnelėje paruoštas maistas netenka net apie 90 procentų maistinės vertės, tačiau kalorijų jame lieka tiek pat.

Mitybos specialistė sako, kad elektrinė krosnelė – geras pasirinkimas norint darbe pasišildyti, tarkime, kepsnį. Tokia krosnelė – panašaus dydžio kaip ir mikrobangų, tik veikimo principas panašus į orkaitės. Tiesa, maistas čia sušyla gerokai greičiau nei orkaitėje – kone per penkias minutes. Namuose D. Linkienė pataria maistą šildyti konvekcinėje krosnelėje. Žinoma, jeigu tokią turite.

Vis dėlto geriausia ir sveikiausia šildyti maistą – su vandeniu. Koks gi tai šildymo būdas? Tereikia įpilti šiek tiek vandens į puodą ar keptuvę (vietoj riebalų), sudėti maisto likučius, pastatyti indą ant viryklės ir ją įjungti. Beje, keptuvę ar puodą reikia uždengti dangčiu – patiekalas pašils vos per kelias minutes.
Taip pat šildyti maistą galima garuose.

Tereikia sudėti jį į metalinį sietelį, pastarąjį uždėti ant verdančio vandens puodo ir uždengti dangčiu. Taip šildomas produktas praranda vos apie 10 procentų naudingųjų medžiagių. Beje, kuo trumpiau šildysite, tuo sveikesnis išliks patiekalas. Vis dėlto, kiekvienąkart šildant maistą, jo maistinė vertė mažėja. Tad, užuot virę sklidinus puodus ar kepę pilnas keptuves, verčiau gaminkite nedidelėmis porcijomis, kad maistą suvalgytumėte vienu kartu.

Naudingi patarimai

* Kaip pašildyti troškinį? Kad šis patiekalas neperdžiūtų ir neprarastų skonio, šildykite jį orkaitėje. Į karščiui atsparų indą įpilkite šiek tiek vandens (jis išlaikys drėgmę, kad šildomas troškinys neperdžiūtų) ir sudėkite troškinį. Indą uždenkite folija ir pašaukite į iki 160 oC įkaitintą orkaitę. Išimkite tuomet, kai troškinys bus sušilęs.
* Traški vištiena. Jeigu norite, kad šis patiekalas neprarastų traškumo, šiukštu nešildykite jo mikrobangų krosnelėje. Vėlgi rinkitės orkaitę. Skardą išklokite kepimo popieriumi, sudėkite vištieną, uždenkite ją folija ir 10 minučių pašaukite į iki 190 oC įkaitintą orkaitę. Paskui foliją nuimkite ir mėsytę dar 2–3 minutes pakepkite orkaitėje – ji visiškai sušils ir apskrus.
* Vakarykštis kepsnys. Kad jis netaptų tarsi guminis, šildykite vidutiniškai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Beje, kepsnį šildykite ne visą, o supjaustę lygiais gabalėliais.
* Norite pašildyti virtą mėsą? Pirmiausia apšlakstykite ją šaltu vandeniu, tuomet dėkite į keptuvę ir kaitinkite ant mažos ugnies.