Ilgasis žiemos laikotarpis ir karantinas įkalino mus namuose, kuriuose, be įprastų mūsų augintinių, neblogai jaučiasi ir kampuose įsitaisę vorai. Juos išduoda nuregzti akis šeimininkėms badantys apsileidimo ir netvarkos simboliu laikomi tinklai. Daugelis žmonių voragyvių nemėgsta, netgi jų bijo, todėl jiems sunaikinti naudojamas visas arsenalas priemonių, nepaisant prietaro, jog užmušęs vorą prisišauksi nelaimę.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Vorų rūšių, kurių atstovai gyvena tik žmogaus būstuose, mažai. Didžioji jų dalis – daugiau kaip 400 rūšių – aptinkami gamtoje. Vis dėlto kai kurie vorai ilgainiui prisitaikė gyventi tik patalpose. Nemažai žmonių bijo šių nariuotakojų, bet yra ir tokių, kurie vorus pasirenka kaip naminius gyvūnus. Beje, vorų rūšys, randamos gyvenamosiose patalpose, yra kur kas mažiau pavojingos nei egzotiški dekoratyviniai nariuotakojai, atvežti iš šilto klimato regionų.

Ar kelia grėsmę sveikatai?

Nemažai žmonių, pamatę bet kokį vorą, jaučia baimę ir diskomfortą, nors ir nežino, ar jie kandžiojasi ir gali būti pavojingi. Tiesą sakant, dauguma nariuotakojų rūšių, apsigyvenančių mūsų būstuose, – neagresyvūs: vos tik pamatę artėjantį žmogų skuba pasislėpti saugioje vietoje. Vorams patinka tamsios vietos, pavyzdžiui, plyšiai, kampai, oro ventiliacijos angos ir užuolaidų karnizai.

Dauguma namuose gyvenančių vorų mūsų sveikatai grėsmės nekelia, o nuodus jie paprastai naudoja tik medžiodami savo aukas. Be to, mažai tikėtina, kad jie įstengs mums perkąsti odą. Bijoti vorų Lietuvoje nereikia – tokių, kurių įkandimai pavojingi žmogui, nėra. „Vorų įkandimai labai reti, būtų galima pajusti nebent vapsvavorio, voro kryžiuočio ir dar kelių rūšių vorų įkandimą, tačiau minėti vorai negyvena žmonių būstuose, o įgelti šie vorai gali nebent tada, kai jie šiurkščiai imami į rankas, – aiškina „Dezinfos“ paslaugų vadovas, biologas Liutauras Grigaliūnas. – Kai kurių Lietuvoje gyvenančių vorų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau dažniausiai pasireiškia odos įdrėskimu, paraudimu, kartais patinimu, maudimu. Po keleto dienų nemalonūs pojūčiai išnyksta.“

Vorai į namus dažniausiai užklysta rudenį, kai ieško šilto būsto peržiemoti. Kai jų namuose apsigyvena daug ir įvairių, spręsti, ar tai gerai, ar blogai, – gana sudėtinga. Paprastai butuose gyvenantys vorai yra plėšrūnai, medžiojantys kitus vabzdžius – muses, tarakonus, kandis ir kitus kenkėjus. Taigi šiuo požiūriu šie įnamiai mums yra naudingi.

Be to, nereikia jaudintis, kad šių nariuotakojų greitai prisidaugins. Kiek laiko vorai gyvena, priklauso nuo jų aplinkoje esančių maisto išteklių ir jų rūšies. Vorai – skirtalyčiai. Apvaisintos patelės maždaug po 2–6 savaičių pradeda dėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita miniatiūriniai suaugėliai. Voragyviai dauginasi gana lėtai, o didesnė dalis jauniklių, kol užauga, žūsta, todėl daugelį paniškai bijančiųjų vorų ši žinia turėtų bent šiek tiek nuraminti.

Kaip vorai patenka į namus ir patarimai, kaip juos naikinti – tai rasite 2021 m. antrajame „Namie ir Sode“ numeryje.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.