Pastaraisiais metais ne vienam sodininkui teko grumtis su vaismedžius apnikusia viena pavojingiausių sodo ligų – vėžiu. Kas šią ligą sukelia, kokie jos požymiai ir gelbėjimo priemonės?

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Bet koks augalą užklupęs vėžys yra piktybinis. Šią ligą sukelia kai kurie parazitiniai, dažniausiai Nectria genties, grybai ar bakterijos. Sodo augalams vienas pavojingiausių užkratų yra sodinis raudonspuogis grybas (Nectria galligena). Susirgus vienam medžiui liga greitai išplinta visame sode. Pažeistos šakos, o vėliau ir patys medžiai žūsta. Kai kurie sodininkai šią ligą tiesiog išdegina liepsna, tačiau iš tikrųjų augalus galima gelbėti ir kitomis priemonėmis.

Mūsų klimato sąlygomis vėžys dažniausiai užpuola obelis ir kaulavaisinius vaismedžius, rečiau – kriaušes. Šia baisia liga susirgti gali ir sumedėję daugiamečiai krūmai, bukai, tuopos, šermukšniai, šilkmedžiai, gudobelės, liepos. Grybų sporos ar kiti sukėlėjai į augalus patenka per atviras žievės žaizdas. Žiemą žievė įtrūksta dėl šalčių. Žaizdos atsiranda ir po gūsingų vėjų, kuris prilaužo šakų arba didina jų tarpusavio trintį, taip pat po genėjimo. Obelys vėžiu dažniausiai užsikrečia rudenį per šakelių randus, atsiradusius nukritus lapams.

Mokslininkai pagal vėžio sukėlėjus išskiria 4 jo rūšis:

• Paprastasis vėžys. Ant užsikrėtusių šios ligos sukėlėjais augalo šakų ar kamieno žievės plyšeliuose būna raudonų karpučių – stromų. Jos būna kreminės spalvos, dulkingos. Taip pat atsiranda gilių įtrūkių – žaizdų, kartais pasiekiančių medžio šerdį. Gali pradėti pūti obuoliai. Rudų puvinio dėmių paviršiuje būna raudonų karpučių. Ligą sukeliantis Nectria genčiai priklausantis grybas nereiklus šilumai – jis gali vystytis esant temperatūrai nuo 2 °C iki 30 °C. Dažniausiai šis grybas pažeidžia obelis, kurių ne visos veislės vienodai atsparios paprastajam vėžiui. Negydomas vaismedis gali gyvuoti iki 30 metų.

• Juodasis vėžys. Obelų juodąjį vėžį sukelia grybšių (Deuteromycetes) klasės grybas – obelinis spuogagrybis (Sphaeropsis malorum). Liga pažeidžia kamieno ir šakų žievę. Ji pasidaro nelygi, pradeda džiūti, atsiranda plikų vietų. Išskirtinis šio tipo vėžio požymis – juodi spuogeliai – piknidžiai. Vaismedžio pažeistos vietos atrodo tarsi būtų apdegintos ir dėl to pajuodosios. Vaisiai pūva sausu juodu puviniu, kurio paviršiuje labai daug juodų piknidžių. Lietuvoje obelų juodasis vėžys šiek tiek paplitęs ant obelų žievės, o ant vaisių pasitaiko labai retai. Nesiimant gydymo priemonių, pavyzdžiui, šaka nunyks per 5 metus.

• Bakterinis vėžys, arba bakterinė žievės nekrozė. Šios vėžio formos požymiai labai panašūs į degligės. Pavasarį jaunų ūglių viršūnių žiedai ir lapai labai greitai paruduoja ir džiūsta, o vėliau – ir ūgliai. Be to, šią ligą išduoda ant jaunų šakelių, kamienų atsiradę įtrūkiai. Jie dažniausiai atsiranda vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Vėžio sukėlėjai – pseudomonos ir morsprunorum bakterijos – peržiemoja medžio plyšiuose, pumpuruose, augalų liekanose ir kai kuriuose augaluose, sėklose arba ant jų. Bakterijos aktyviausios būna pavasarį, todėl per įtrūkusią žievę gausiai sunkiasi sakai. Jei iš jų išsiskiria mažai sakų arba jų visai neišsiskiria, tose vietose po žieve audiniai minkštesni, drėgnesni, šiek tiek įdubę ir gali skleisti rūgštoką kvapą. Bakterinis vėžys dažniau pasireiškia ant kriaušių ir kaulavaisinių vaismedžių. Sergantis medis sunyksta per 3–4 metus.

• Šaknies vėžys, arba šaknų gumbas. Šis vėžys nuo anksčiau minėtų skiriasi tuo, kad pažeidžia šaknis, bet ne antžeminę augalų dalį. Ant šaknų susidaro daug ataugų. Sukėlėjos – agrobacterium tumefaciens bakterijos, kurios dirvožemyje gali išsilaikyti daug metų ramybės būsenos. Jo pabudimą išprovokuoja mechaniniai šaknų pažeidimai, drėgmės trūkumas, dirvožemio rūgštingumas – neutrali ar šiek tiek šarminė aplinka prisideda prie ligos vystymosi, o rūgšti ją silpnina. Ties bakteriniu šaknų vėžiu apsikrėtusių krūmų šaknies kakleliu atsiranda mazgų pavidalo sustorėjimų.
Kodėl atsiranda infekcija ir kaip užkirsti jai kelią, rasite pirmajame 2021 m. „Namie ir Sode“ numeryje.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.