Ilgas ir šiltas ruduo sodybose leidžia padaryti ir tuos darbus, kuriuos paprastai atidėdavome pavasariui. Vienas tokių – sodo augalų genėjimas. Daugeliui vis dar kyla klausimų, kada geriausia atlikti genėjimo darbus, kaip kovoti su vaismedžius okupuojančiais vilkūgliais ir genėti jaunus bei senus medžius.

Trijų kartų gali būti mažai

Specialistai pataria vaismedžius genėti mažiausiai 3 kartus per metus. Pasak medelyno savininko dr. Kęstučio Malinausko, anksčiau žiemą vaismedžius buvo patariama genėti po didžiųjų šalčių bangos, kuri paprastai būdavo sausio ar vasario mėnesiais. Pastarosiomis žiemomis šalčiai neužgriuvo, bet negali žinoti, ką gamta iškrės šiemet. Dr. K. Malinauskas įspėja, kad nugenėtiems vaismedžiams pavojų kelia didesni kaip 10 laipsnių šalčiai, nes džiovina žaizdas. Dėl tokio šalčių poveikio medeliai, ypač turintys didesnių pažeidimų, gali pašalti ir žūti.

Prieš darbus sode reikėtų pasidomėti orų prognozėmis mėnesiui į priekį ir, jei tikrai nenumatoma atšalimo, pirmiausia genėti jaunas obelis ir kriaušes. Tai galima pradėti daryti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Pabaigus genėti obelis ir kriaušes, pereinama prie kaulavaisių medelių. Jiems tinkamiausias laikas genėti – balandžio pabaiga, kai orai šiltesni ir mažesnis pavojus per padarytas žaizdas į augalus patekti grybinių ligų užkratui. Kovą pradėtus genėjimo darbus reikėtų baigti augalų žydėjimo pabaigoje. Pasak pašnekovo, pavasario genėjimas laikomas pagrindiniu.

„Antrą kartą genėti vaismedžius reikėtų tada, kai intensyviai auga šakos ir nelemtieji vilkūgliai, tai yra birželio pradžioje ir antroje pusėje, – patarė sodininkas. – Trečias genėjimas yra rugpjūčio mėnesį. Tuo metu dar kartą išgenimi obelų ir kriaušių vainikai, kuriuose vis dar būna daug vilkūglių. Šis genėjimas svarbus, nes jį atliekant atveriama šviesa nokstantiems vaisiams.“

Genėti vaismedžius galima ir dabar. Dr. K. Malinauskas prasitarė, kad jis nesėdi be darbo, dar ir lapkritį sode geni vilkūglius, kitas smulkias šakeles. Rudeninis obelų genėjimas – svarbi agrotechninė procedūra, kai pašalinami sergantys ir nereikalingi ūgliai ir taip sodas paruošiamas artėjančiai žiemai. Vis dėlto didįjį genėjimą, kai šalinamos stambios šakos, sodininkas pataria nukelti vėlesniam laikui. Pašnekovas pabrėžia, kad jis medelius geni ištisus metus nedarydamas pertraukų. „Jeigu mes gyventume piečiau, kur nebūtų šaltojo periodo, vaismedžius tektų genėti ištisai, pavyzdžiui, taip daro anglai, nes jiems tai daryti leidžia meteorologinės sąlygos“, – aiškino pašnekovas.

Genėjimo tikslai

Tinkama vaismedžių priežiūra yra maksimalaus vaisių derlingumo garantas, o laikantis genėjimo rekomendacijų sodo derlių galima padidinti net 2–5 kartus.

Atsižvelgiant į obelų amžių ir būklę rudenį, taip pat ir žiemą, gali būti atliekamas sanitarinis, atjauninamasis ir formuojamasis genėjimas. Sanitarinio genėjimo užduotis – pašalinti sausas, ligotas, kenkėjų pažeistas šakas. Tai padarius, sveiki ūgliai gauna daugiau maistinių medžiagų ir saulės spindulių, sumažėja ligų rizika.

Atjauninamuoju genėjimu pašalinami negyvi ir paskatinami augti derantys ūgliai. Toks genėjimas prailgina obelų aktyvaus augimo ir vystymosi laikotarpį.

Vainiko formavimo darbai leidžia išretinti šakų tankumynus, pašalinti susikertančias, netinkamai augančias šakas, atverti šviesos ir oro prieigą prie nokstančių vaisių.

Vaismedžių neužleiskite, bet genėkite kiekvienais metais, jei reikia – ir po kelis kartus. Tik tada medžiai patirs mažiau streso, be to, nuolat prižiūrimas sodas ir jums patiems kels mažiau rūpesčių.

5 genėjimo taisykles ir patarimus, ką daryti su vilkūgliais, rasite 25 „Namie ir Sode“ numeryje.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.