Tuberozų žiedai nuo seno labai vertinami dėl savo egzotiško, salsvo kvapo. Sakoma, kad jų aromatas mažina nuovargį ir stresą, veikia kaip afrodiziakas, sužadina mūsų juslines galias ir įkvepia meilei.

Kvapiosios tuberozos (Polianthes tuberosa, sin. Agave duplicata, Agave amica ) yra kilusios iš saulėtų miškingų Meksikos vietovių. Iki šių dienų mokslininkai vis keičia savo nuomonę, kokiai šeimai (tai amarilinių, tai smidrinių) jos priklauso ir sutarimo čia dar nėra.

Į Europą ir Aziją šiuos augalus XVI a. pabaigoje atvežė Meksikos užkariautojai. Dėl savo kvapnių žiedų tuberozos iškart tapo populiarios, ypač Ispanijoje. Nuo XVII a. jos pradėtos naudoti parfumerijoje. Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė kvepindavosi tik kvepalais, kurių pagrindas buvo tuberozų aromatas. Kažkada tuberozų labai gausiai gamtoje augo prancūzų kvepalų sostinės Graso apylinkėse, dabar šių gėlių, deja, išvysi tik soduose.

Šiais laikais daugiausiai tuberozų yra auginama Indijoje – jomis puošiami nuotakų sariai, daromos puokštės, augalai naudojami kvepalų pramonėje.

Pamirštos numylėtinės

Šie daugiamečiai žoliniai šilumą mėgstantys augalai žydi labai kvapiais sniego baltumo žiedais, tankiai suaugusiais į varpo pavidalo žiedyną. Žiedai skleidžia tokį stiprų ir malonų aromatą, kad jų ištrauka naudojama parfumerijos pramonėje.

Šie augalas buvo labai populiarūs senovėje, o dabar beveik pamiršti ir retai aptinkami gėlių augintojų augalų kolekcijose. Šį faktą paaiškinti nesunku: vidurinėje juostoje tuberozas auginti sudėtinga, tam reikia specialių įgūdžių ir sąlygų. Dažniausiai tuberozos auginamos kaip kambariniai augalai.

Augalas užauga iki 60–90 cm. Lapai ryškiai žali, siauri. Apatiniai lapai ilgesni už viršutinius (30–45 cm), viršutiniai visiškai kitokios konfigūracijos (apglėbę stiebą) ir tik 4–5 cm ilgio. Gumbas, padengtas rudais lukštais, panašus į svogūną. Vasaros pabaigoje iš gumbo prasikala keletas žiedynkočių ir viena po kito pamažu prasiskleidžia aromatingi žiedai. Žiedai vamzdiški, žiedlapiai prasiskleidžia suformuodami 3–5 cm skersmens žvaigždutę. Nuskinti žiedynai naudojami originalioms puokštėms kurti.

Ilga vegetacija

Tuberozos dauginamos svogūnėliais – vaikučiais, kurie atskiriami pavasarį prieš sodinimą. Pavasarį svogūnėliai atsiskiria lengviau negu rudenį. Po 1–2 metų, tinkamai rūpinantis augalu, iš vaikučių gali susiformuoti stambūs svogūnai, kurie jau gali išleisti žiedynkočius.

Kadangi tuberozos išsiskiria ilga vegetacija, kurios metu joms reikia daug šilumos ir šviesos, reikia nedelsti jas pasodinti. Vasarį pasodintas augalas pražys vasaros viduryje. Tuberozų svogūnus galima sodinti nuo vasario iki balandžio 3 cm gylyje į lengvą, derlingą žemę – komposto, lapų komposto ir smėlio mišinį (3:3:4), galima pridėti pjaustytų kiminų. Į vazono dugną būtinai reikia įdėti drenažo. Vazonus su pasodintais augalais reikia laikyti šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Kol pasirodo daigai, vazonai su gumbais nelaistomi, o po to laistoma gausiai.

Vegetacijos sezonu tręšiama kas dvi savaites kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Taip prižiūrint augalus priauga mažiau vaikų, bet jie paprastai būna stambūs ir pražysta jau kitais metais. Jeigu yra galimybė, ūgtelėjusius augalus, praėjus paskutinių šalnų grėsmei, galima persodinti į lauką. Pasirinkta vieta turi būti saulėta, o gruntas lengvas, derlingas ir laidus vandeniui. Žydinčios tuberozos labai įspūdingos ir džiugina ne tik gražiais žiedais, bet ir nuostabiu, maloniu aromatu. Švelnus sniego baltumo žiedų kvapas dar labiau sustiprėja temstant. Kiekvienas žiedynkotis žydi apie mėnesį. Nupjautos ir pamerktos gėlės pamažu skleidžiasi, o jų grožiu ir aromatu galima mėgautis apie dvi savaites.

Žiemoti turi namuose

Į gruntą pasodintus augalus nužydėjus būtina iškasti nelaukiant šalnų, nupjauti lapus ir stiebą, paliekant nedidelį (2 cm) kelmelį, nuvalyti žemes ir išdžiovinti. Žiemą gumbus reikėtų laikyti sausoje patalpoje 5–10 °C temperatūroje.

Kambaryje arba balkone auginami augalai nužydėję nebelaistomi. Atvėsus orams vazonėlius su tuberozomis reikia sunešti iš balkono į patalpą. Gumbus prieš žiemą galima iškasti ir laikyti vėsiai iki kito sodinimo. Galima iš karto neiškasti, o pageltus lapams stiebus nupjauti ir mėnesį vazoną su gumbais palaikyti sausai ir tuomet laikyti vėsiai, kur laikosi nedidelė teigiama temperatūra – 4–5 °C (galima netgi šaldytuve). Pavasarį gumbus reikia iškasti iš vazono, atskirti vaikus ir, pakeitus substratą, vėl pasodinti, bet tik stambiausius. Jeigu vazonus su tuberozų gumbais paliksite kambario temperatūroje, ūgliai ims augti labai anksti. Dėl šviesos trūkumo jie labai ištįsta, linksta ir praranda visą grožį.

Deja, net ir idealiai prižiūrimi tuberozų gumbai kasmet smulkėja, užaugina daug vaikų ir nustoja žydėti. Matyt, šiems augalams nepatinka ilgalaikis auginimas kambaryje ir balkone. Tačiau, jeigu gumbus sodinsite skirtingu laiku ir pasirūpinsite augalo augimui ir vystymuisi būtina temperatūra bei apšvietimu, tuberozos gali žydėti ir minėtomis sąlygomis faktiškai bet kuriuo metų laiku – jas lengva pražydinti.

Daugiau aktualių straipsnių ir patarimų rasite žurnaluose „Savaitė“ ir „Namie ir Sode“. Juos galite gauti net neišeidami iš namų – prenumeruodami.