Augalai sudaro 80 proc. maisto, kurį valgome, ir pagamina 98 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame. Taigi, galima sakyti, augalai teikia Žemei ir jos gyventojams gyvybę. Natūralu, kad visi mes esame atsakingi už augalų sveikatą. Tačiau šiais laikais augalai patiria nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę dėl plintančių kenkėjų ir ligų. Todėl Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2020-uosius Tarptautiniais augalų sveikatos metais. Pagrindinė šios iniciatyvos idėja – sustabdyti kenkėjų ir ligų plitimą, kuris sukelia didžiulius ekonominius nuostolius, griauna ekosistemą ir blogina žmonių gyvenimo lygį, o kartais turi pražūtingą poveikį ištisų tautų likimui.

Rima Marcinkevičienė

Neišmoktos pamokos

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) duomenimis, iki 40 proc. maistinių kultūrų, užauginamų pasaulyje, yra prarandama dėl kenkėjų ir augalų ligų. MŽŪO (specialusis Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, vadovaujantis tarptautinėms pastangoms bado problemai išspręsti) teigia, kad dėl tokio maistinių kultūrų praradimo kiekvienais metais patiriamas net 220 milijardų dolerių nuostolis. Dėl to milijonai žmonių visame pasaulyje, o ypač neturtinguose žemės ūkio kraštuose, susiduria su bado problema. Pavyzdžiui, Afrikoje 2019 m. daugiau nei dvidešimt valstybių smarkiai nukentėjo nuo tropinių drugių, kurie sunaikino pasėlius. O štai Portugalijoje ir Ispanijoje nuo kenkėjų nyksta ištisi miškai.

Gaila, bet žmonija gana vangiai mokosi iš liūdnų praeities pamokų. Viena juodžiausių Europos patirčių – tai XIX a. Didysis badas (Bulvių badas) Airijoje. Jį sukėlė bulves užpuolęs maras, arba bulvinė fitoftora. Dėl šios ligos penkerius metus iš eilės supuvo beveik visas bulvių derlius. Kadangi tuo metu bulvės buvo pagrindinis airių maisto produktas, prarasti bulvių pasėliai sukėlė visuotinį badą, kurio metu nuo maisto trūkumo ar jo sukeltų ligų mirė 1,5 milijono Airijos gyventojų. Dar milijonas žmonių, ieškodami geresnio gyvenimo, buvo priversti bėgti iš šalies į Didžiąją Britaniją, Jungtines Valstijas ir kitur, nes Airijoje negalėjo prasimaitinti.

Šiandien klimato kaitos bei kitų nepalankių sąlygų auka tampa bananų plantacijos. Neįtikėtina, bet prognozuojama, kad greitai šie visame pasaulyje populiarūs vaisiai gali tapti brangia ir daugeliui sunkiai pasiekiama retenybe! Negana to, kad dėl neįprastų oro sąlygų derlius jau kelerius metus mažesnis, nei tikėtasi, atsirado nauja grėsmė – po plantacijas plinta vaisius naikinanti Panamos liga! Fuzariozinis vytulys (Fusarium oxysporum), vadinamas Panamos liga, – tai mirtinas augalų užkratas, kurį sukelia dirvoje besiveisiantis grybas. Ligai įsimetus į plantaciją, dirvoje jos užkratas gali išlikti dešimtmečius. Panašiai jau buvo nutikę XX a. viduryje. Tuomet iki 6-ojo dešimtmečio dominavusią bananų veislę ‘Gros Michel’ faktiškai visiškai sunaikino Panamos ligos atmaina „Race 1“. Dabar nauja agresyvi grybelio, sukeliančio Panamos ligą, atmaina grasina bananų ūkiams visame pasaulyje: atsiranda vis daugiau šalių, į kurių ūkius įsisuka šis virusas.

Sveiki augalai – visos žmonijos rūpestis

Taigi 2020-ieji – Tarptautiniai augalų sveikatos metai – turėtų padėti atkreipti viso pasaulio dėmesį į didėjančią ekologinę grėsmę ir imtis visų galimų priemonių kovojant su augalų kenkėjais bei ligomis.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, paskelbusi 2020-uosius metus Tarptautiniais augalų sveikatos metais, siekia pagrindinio tikslo: visiems mums, Žemės gyventojams, suteikti kuo daugiau informacijos, kaip augalų apsauga gali padėti kovoti su bado problema pasaulyje, mažinti skurdą, saugoti mus supančią aplinką ir spartinti ekonomikos vystymąsi.

Kaip teigiama Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimuose, net valstybinio lygio sprendimus priimantys žmonės dažnai nenutuokia, kas yra augalų sveikata ir kokia ji svarbi. Todėl geresnis visuomenės informuotumas turėtų padėti priimti tik teisingus ir gerai apgalvotus sprendimus, susijusius su aplinkos apsauga, žemės ūkiu bei augalų sveikatos problemomis.

Pasaulio valstybės raginamos plėsti nacionalinių augalų sveikatos problemomis užsiimančių organizacijų veiklą ir aktyviau dalytis gerąja patirtimi saugant augalus ir mus supančią aplinką. Į šią veiklą turėtų įsitraukti ne tik vyriausybinės organizacijos, bet ir akademinės bendruomenės, tyrėjai, privatus sektorius bei visa visuomenė.

Be to, būtina mąstyti apie tai, kad augalų, kaip ir žmonių, sveikatos profilaktika yra daug paprastesnis ir pigesnis būdas išlaikyti sveikatą, nei gydyti jau susirgus. Kenkėjams bei ligoms įsismarkavus dažnai būna nebeįmanoma jų atsikratyti be didelių investicijų ir laiko sąnaudų. O sveiki augalai ne tik duoda puikų derlių, bet ir gali padėti žmonėms kovoti su klimato kaita, vandens stygiumi bei dirvos erozija.

Kuo daugiau žinių ir informacijos turėsime, tuo paprasčiau bus ieškoti priimtinų sprendimų iškilus naujoms netikėtoms problemoms. Juk klimato kaitos ir sparčiai besiplečiančios tarptautinės prekybos akivaizdoje pasaulyje susidaro vis palankesnės sąlygos plisti kenksmingiems organizmams, turintiems pražūtingą įtaką augalų sveikatai. Savo ruožtu augalų sveikata glaudžiai susijusi su globaliais klausimais: bado, maisto produktų saugumo, ekologinių grėsmių ir ekonomikos vystymosi.

Todėl 2020 m. raginama ypač daug dėmesio skirti augalų ligų profilaktikai ir apsaugai nuo kenkėjų, skleisti informaciją apie augalų sveikatos svarbą ir iki 2030 m. sustabdyti daugelio kenkėjų ir ligų plitimą pasaulyje.

Daugiau aktualių ir naudingų temų bei patarimų apie sodininkystę ar daržininkystę rasite žurnale „Namie ir Sode“. Jį galite prenumeruoti.