Rugsėjo viduryje pražydę sodo augalai kiek suglumino sodininkus, o pastaruoju metu dar didesnį nerimą širdyje pasėjo pernelyg švelnūs gruodžio ir sausio pradžios orai: ar po šilumos atslinkę šalčiai nepakenks uogakrūmiams, vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams? Savo įžvalgomis šiuo klausimu dalijasi specialistai.

Rita Bielskė

Pajuto pavasarį

Pasak sodininkės dr. Loretos Buskienės, rugsėjį, pasibaigus vasaros sausrai, stojus gana šiltiems orams ir gausiai palijus, soduose, daržuose ir gėlynuose augalai pajuto pavasario dvelksmą, todėl ėmė augti ir žydėti. Svogūnai, užuot pradėję bręsti, išleido šakneles ir pradėjo auginti antžeminę dalį, pakartotinai pražydo kai kurios rožių, rododendrų, magnolijų, jazminų, sidabražolių, kaštonų, veigelių veislės, soduose pavienius žiedus skleidė obelaitės, vyšnios, trešnės, slyvos, kriaušės, braškės ir net šilauogės. Tačiau sodininkė visus ramina teigdama, kad nei kitų metų derliui, nei augalams tai jokios įtakos neturės. Pavyzdžiui, obelaitės pražysta tada, kai turi energijos perteklių. Panašiai rugsėjį nutinka ir kitiems augalais. Vietoj dabar pražydusių žiedų vaismedžiai ir vaiskrūmiai pavasarį išskleis miegančius pumpurus ir vėl sulauksime žydėjimo.

Soduose

Ar sumedėję augalai pasiruošę žiemai?

Dr. L. Buskienė teigia, kad poilsio laikotarpis vaismedžiams, vaiskrūmiams ir dekoratyviems sumedėjusiems augalams prasideda tada, kai orai atvėsta ir vidutinė dirvos temperatūra šaknų zonoje būna žemesnė nei 5 °C šilumos. Jie ima ruoštis žiemai, kai nustoja augti ūgliai, bręsta audiniai, didesnė maisto medžiagų dalis pereina į šaknis, baigiasi vegetacija – nukrinta lapai. Pasak sodininkės, jų poilsis skirstomas į tris fazes: parengtinę, giliąją ir priverstinę. Kiekvienu laikotarpiu vaismedžiai ir vaiskrūmiai skirtingai reaguoja į žiemos negandas.

Pavyzdžiui, vėlai rudenį ir žiemos pradžioje sodo augalai, kol dar yra parengtinės ramybės būklės, labiau bijo šalčio. Artimiausiu metu spustelėję didesni šalčiai labiausiai pakenktų pumpurams, ypač žiediniams, ir nesubrendusiems ūgliams. Tačiau, jei atšals pamažu ir nebus didelių speigų, sodo ir dekoratyviniai augalai visai nenukentės.

Dr. L. Buskienė sako, kad labiau gali nukentėti žemaūgės obelaitės, trešnės bei kiti kaulavaisiniai vaismedžiai, jei tokie gana šilti orai laikysis iki sausio vidurio ir po to staiga smarkiai atšals. Jei taip neatsitiks, pasak sodininkės, vėliau augalai pereis į giliąją ramybės fazę, kai meristeminės ląstelės nebesidalija, o medžiagų apykaita labai sulėtėja. Tuo laikotarpiu augalai nevegetuoja, net jei gana šilta, ir pakitusias orų sąlygas ištveria geriausiai. Tačiau žiemos antroje pusėje, kai augalai nugrimzdę į priverstinę ramybę, po šaltų orų dažni atodrėkiai ypač žalingi, kai kaskart po jų grįžta ilgalaikiai šalčiai.

Įsidėmėkite! Nors sodo augalų pasiruošimas žiemoti yra natūralus procesas, jis labai priklauso nuo vietos sode, jų priežiūros vegetacijos metu – tręšimo, apsaugos, derliaus normavimo, genėjimo ir kitų veiksnių. Vasaros antrąją pusę azotu pertręšti sodo augalai nespėja pasiruošti žiemai, todėl gali nušalti jų ūgliai, šakos, pumpurai. Jeigu dirvožemis sausas, perdžiūvęs ir trūksta drėgmės, šaltis prasiskverbia gilyn į dirvą, todėl rudenį, jei trūksta lietaus, vaismedžius ir vaiskrūmius patariama laistyti.

Kokie augalai jautresni šalčiui?

Iš vaisinių augalų atspariausios obelys, aronijos ir vaiskrūmiai. Obelų šakos ištveria iki 30–35 °C šaltį, šaknys nukenčia, kai temperatūra šaknų zonoje nukrinta žemiau –16 °C. Kriaušės ne tokios atsparios šaltoms žiemoms nei obelys.

Besniegę žiemą gali nukentėti vaismedžiai su lepiais poskiepiais, pavyzdžiui, obelys, skiepytos į M 9 poskiepį, kriaušės – į cidonijas. Lepesnės obelų veislės: ‘Jonagold‘, ‘Eliza‘, ‘Champion‘.

Jautriausiai į žiemos šalčius reaguoja braškės, sodinės šilauogės, kaulavaisiai. Lepiausi iš kaulavaisių – persikai, abrikosai, trešnės, slyvos (po gausaus derėjimo), atspariausios – vyšnios. Labai svarbu, kokia veislių kilmė.

Avietės jautrios šalčiui ir temperatūrų svyravimui antroje žiemos pusėje. Šaltą žiemą gali pašalti jų stiebai, o jei nėra sniego – ir šaknys.

Braškės besniegę žiemą, esant 10–14 °C šalčio, apšąla, o kai temperatūra nukrinta žemiau –15 ºC, gali ir žūti. Tad užklupus tokiems šalčiams braškes būtina pridengti šiaudais ar specialia danga. Dauguma naujausių veislių ne tokios atsparios šalčiui. Jei žiema snieginga, braškės peržiemoja gerai.

Pomedžių ir kamienų apsauga nuo šalčio

Sniegas – geriausia augalų apsauga nuo šalčio, mat jis blogas šilumos laidininkas. Ji sulaiko šilumą dirvoje ir apsaugo vaismedžius bei vaiskrūmius nuo nušalimo. Po sniegu temperatūra gali būti net 15 °C aukštesnė negu plikos dirvos.

Jeigu sniego nėra, lepesnius augalus būtina mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis, drožlėmis, pridengti eglišakėmis. Mulčiuojama, kai dirva jau būna šiek tiek įšalusi, iki 10 cm storio sluoksniu 50–100 cm spinduliu aplink kamieną (nelygu vaismedžio dydis). Kad vaismedžių kamienai nenušaltų, rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje (esant 0–5 ºC) juos patariama nubaltinti vandens emulsiniais dažais su fungicidais, o jeigu sodas neaptvertas – prieš žiemą aprišti šviesiu popieriumi, kad atspindėtų saulės spindulius, gelbėtų nuo žvarbaus vėjo ir kiškių daromos žalos.

Patarimai

Pasak sodininko Romo Vrublevskio, dabar sodo ir dekoratyviniai augalai ruošiasi žiemos ramybei, tačiau, kol dar neatšalo orai ir neįšalo žemė, neskubėkite jų šiltinti, kad neiššustų. Reikia laukti, kol kelias dienas nusistovės minusinė temperatūra.

Dabar, kol dar smarkiai nepašalo, mažesnė tikimybė, kad kiškiai ar kiti graužikai pagrauš vaismedžius. Šiuo metu galima būtų aprišti medelius, užtaisyti tvoras.
Sodininkas pataria prisipjauti sode šilkmedžių ir graikinių riešutmedžių skiepūglių žiemos ar pavasario skiepijimui, mat jų šakelės jautrios pašalimui. Juos sudėkite drėgname ir vėsiame rūsyje į drėgnas samanas.

Dabar pats tinkamiausias laikas dauginti vynmedžius, juos įšaknydinti patalpoje. Dauginti skirtos šakelės turi būti apie 30 cm ilgio ir turėti ne mažiau kaip 3 pumpurus. Apatinį pjūvį pjaukite skersai (kad būtų didesnis įsišaknijimo paviršius), o viršutinį – statmenai. Susodinkite paruoštus ūglius į drėgnas durpes polietileniniuose maišuose. Jei yra sąlygos, apatinę ūglio dalį, kuri turi išleisti šakneles, laikykite šiltoje vietoje, geriausia – prie radiatoriaus (jei patalpa vėsoka). Taip pat galite pasidauginti aktinidijų, tik pasižymėkite veisles ir būtinai vyriškus bei moteriškus augalus.

Gėlynuose

Pasak Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vedėjos dr. Gitanos Štukėnienės, daugumoje gėlynų jau pražydo heleborai, vadinami sniego rožėmis, o sodybose ir parkuose ryškiais žiedais puošiasi hamameliai –vieninteliai medžiai, Lietuvoje žydintys žiemą (tai įprastas reiškinys šiems augalams).

Dėl šiltesnių, nei įprasta, orų pavienius žiedelius išskleidė pavasarį žydinčios kvapiosios našlaitės, žibuoklės, darželinės saulutės, pavasarinės raktažolės bei kitos daugiametės gėlės, dar vis po naują žiedą dovanoja ramybės niekaip nesulaukiančios rožės. O svogūninės gėlės – tulpės, narcizai, hiacintai – kiek vešlesnės nei įprastais metais. Dr. G. Štukėnienė sako, kad nereikia nuogąstauti dėl šio užsitęsusio kai kurių augalėlių žydėjimo ar tįstelėjusių svogūninių gėlių. Pavasarį gėlės nudžiugins žydėjimu, jei laiku pamulčiuosite, o rožes, plačialapes hortenzijas, raganes apdengsite eglišakėmis.

Visžalius alpinariumų augalus: buksmedžius, lauralapes vyšnias, mahonijas, rododendrus – apsaugokite nuo šalčio ir nuo saulės – kad neapdegtų, uždenkite agroplėvele.
Purus sniegas – geriausias augalų sargas žiemą. Tačiau jei prisnigs labai gausiai, nupurtykite sniegą nuo spygliuočių bei kitų augalų, kad neaplaužytų šakelių.

Daugiau aktualių straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.