Stebint gėles nejučiomis užlieja malonaus jausmo banga ir tarsi nušvinta siela. Gal tuo būtų galima paaiškinti nenumaldomą norą jas matyti, jomis grožėtis ir sodinti. Kaip tik artėja tinkamas metas sukurti naują ar atnaujinti seną gėlyną.

Meilė Taraškevičienė

Rugpjūčio 24 dieną Vilniuje vyks visus augalų mėgėjus sutrauksianti konferencija „Garden Style“, kurios tema šiais metais – „Mažiau priežiūros“. Tačiau dar iki šios konferencijos jos organizatorė Lina Liubertaitė dalijasi naudingais patarimais.

Augalų paieškos neužtruks

Vienmetėms gėlėms saulės spinduliai būtini, o štai daugiamečius gėlynus, sukurtus remiantis populiarėjančio natūralistinio dizaino principais, galima įkurdinti ir pavėsingesnėse sklypo vietose. „Daugiamečiai dekoratyviniai augalai patogūs tuo, jog tarp gausybės galima rasti ir gražių, ir patikimų, – sako Lina. – Kartais nereikia net dirvos gerinti, nors jiems sodinti parinktoje vietoje ji yra ne itin derlinga.

Saulėtoje vietoje ir smėlingoje žemėje kuo puikiausiai jaučiasi kraujažolės, zundos, kiečiai, vadinamieji gojiniai šalavijai, vilnotosios notros. Drėgnai ir pavėsingai vietai užsodinti taip pat galima rasti tinkamų augalų. Tokiose vietose augdamos nemaištaus blakėžudės, japoninės plukės, melsvės, rodžersijos, alūnės, astilbės.“

Daugiamečius augalus galima pritaikyti bet kokiai vietai. „Pažiūrėkite, juk gamtoje nėra tuščios vietos – ten vis tiek kas nors auga, – dėsto pašnekovė. – Selekcininkai išvedė daugybę nereiklių veislių net iš tokių augalų kaip kiečiai.“ Ne veltui sakoma, kad kas ieško, tas ir randa. Taigi labai norint galima rasti augalų naujam gėlynui bet kurioje sklypo kertelėje.

Pasak Linos, sodybų šeimininkai labai dažnai pasirūpina želdynais greta namo ar už jo, tačiau pamiršta apie pirmiausia matomą sklypo dalį. „Planuojant želdinimo darbus iš pradžių reikėtų sklypą suskirstyti į tris zonas, – sako konferencijos organizatorė. – Vos tik įvažiavusius ar įžengusius į sklypą mus turėtų pasitikti jauki reprezentacinė aplinka. Kita svarbi sklypo dalis yra ūkinė. Šioje zonoje auginamos daržovės, vaismedžiai, joje yra šiltnamis, komposto dėžė ar pašiūrė. Būtina numatyti ir atskirą poilsio arba gyvenamąją zoną. Tai dažniausiai vieta, kur yra terasa ar veja vaikams žaisti.“

Be jokios abejonės, suskirsčius sklypą į aiškias dalis, pasidaro kur kas aiškiau, kaip išdėstyti norimus objektus sklype. Tai ypač svarbu naujakuriams. Lina sako pastebėjusi, jog labai dažnai naujakuriai visą sklypą užsėja veja, o paskui skundžiasi, kad jis atrodo nuobodžiai. Naujakuriai klysta pasisodindami augalų tik prie terasos ar sklypo pakraščiuose, pamiršdami reprezentacinę zoną.

„Smagu grįžti į namus, kurie pasitinka ne tik trinkelėmis išklotais takais bei tvora, bet ir nuolat žydinčiais augalais, – tvirtina Lina, net neabejojanti, kad gėlės praskaidrina nuotaiką. – Tik sodinti reikia tokius augalus, kurie yra patikimi ir nereikalauja daug priežiūros. Reprezentacinėje zonoje nesodinkite išskirtinių egzotiškų augalų. Jie paprastai būna lepesni, todėl gali sirgti, juos būtina dengti ar tenka gaišti laiką kitiems priežiūros darbams. Sergantys ar apdengti augalai nesuteiks jūsų „paradinei zonai“ grožio.“

Neliks chaoso

Ir daugiamečiuose gėlynuose po kelerių metų gali įsivyrauti chaosas. Tai natūralu, nes vieni augalai labai išveša, pradeda gožti silpnesnius. Tada nieko kito nelieka, kaip tik imtis darželio atnaujinimo darbų, kad jis būtų gražesnis, šiuolaikiškesnis ir jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ir pastangų. Lina pataria paplanuoti ir augalus sodinti taip, kad gėlynas būtų visiškai užpildytas.

„Jeigu gėlyne paliksite tuščius tarpus, juose netrukus priaugs piktžolių, be to, ilgai į juodą skylę darželyje ir nesinorės žiūrėti, – dėsto pašnekovė. – Taigi geriau iškart planuoti pasodinti augalus taip, kad vėlesniais metais gėlės išsiplėstų ir antroje metų pusėje užpildytų visą plotą. Tada piktžolės neturės kur įsiterpti. Būtent tokia turėtų būti siekiamybė.“

Atnaujinant darželį yra puiki proga iškasti ir nebesodinti augalų, kurių nuoširdžiai nenorite, o patinkančius ir patikimus padalyti ir atkartoti keliose vietose. „Atnaujintas gėlynas patiks, nes širdį glostys padauginti mėgstami augalai,“ – sako Lina ir pabrėžia, jog ne mažiau svarbus gėlyno vientisumas, kuris sukuriamas dėl tvarkingai atsikartojančių augalų. Taigi, chaoso jūsų darželyje neliks nė kvapo.

Jeigu norite įsileisti naujų augalų į gėlyną ir abejojate, ar jie derės tarpusavyje, konferencijoje „Garden Style“ kraštovaizdžio architektas Kasianas Šmidtas pristatys konkrečias strategijas, kaipgi tuos sėkmingus derinius sukurti. Jo vadovaujamas sodas „Hermannshof“ Vokietijoje, Vainheime, pelnė pasaulinį pripažinimą ne dėl naujų apželdinimo tendencijų, o dėl jų praktinio pritaikymo. Vieni augalai agresyvūs, kiti toleruoja stresą, dar kiti vadinami pionieriais – žinodami, kokiai grupei priskiriami augalai, aiškiai suprasite, kaip juos suderinti.

Svarbus spalvų žaismas

Kokios spalvos turėtų dominuoti darželyje ir kaip jas derinti tarpusavyje? Pasak pašnekovės, pirmiausia reikėtų atsakyti į vieną klausimą, ko norime – kontrasto ar subtilumo. Jeigu pageidaujama spalvų niuansų, patariama rinktis artimas spalvas, pavyzdžiui, rausvą, alyvinę, violetinę. „Kai renkamės tik minėtų spalvų gamą, žinome, kad gėlynas bus tikrai „subalansuotas“ ir atrodys puikiai, – teigia Lina. – Tokiu atveju visi raudonai, geltonai ar mėlynai žydintys augalai perkeliami į kitą darželį ar dovanojami kaimynui.“

Kitas būdas – sodinti kontrastinių spalvų gėles. Lina pataria internete susirasti vadinamąjį spalvų ratą, kuris padės sukurti geriausią kontrastą, pavyzdžiui, derinant violetiniais ir geltonais žiedais žydinčias gėles. Itin geras kontrastas išgaunamas pasodinus mėlynus ir oranžinius žiedus skleidžiančius augalus.

Lina taip pat siūlo atkreipti dėmesį ne tik į žiedus, bet ir į augalų lapus, nes jie taip pat gali būti šaltesnių atspalvių, labiau salotiniai arba pilki, vyšniniai. Ji taip pat siūlo pamatyti ne tik patį gėlyną, bet platesnį paveikslą, apimantį visą aplinką. „Jeigu jūsų gėlynas yra prie namo, greičiausiai jo fasadas irgi turi spalvą, prie kurio reikia derinti gėlių spalvas“, – aiškina pašnekovė ir pataria, pavyzdžiui, prie švelniai gelsvo fasado sodinti augalus, kurių žiedai būtų nuo oranžinių ir geltonų spalvų. Toks būtų harmoningas niuansinis spalvų derinys. Arba galima išryškinti gėlyną. Tada tiks mėlyni ir violetiniai žiedai, kurių spalva bus priešingybė fonui.“

Pradžia – nuo patikrintų augalų

Pastaruoju metu daugelis ieško retesnių augalų ir taip siekia išskirtinumo, tačiau ar tikrai apsimoka sodinti egzotiškus, brangius, mūsų klimatui neįprastus augalus? „Kolekcininkams tikrai verta, nes jie žino, ką daro, ir prisiima tam tikrą riziką, suprasdami, kad augalai gali ir žūti, – dėsto Lina. – Jų eksperimentai padeda atrasti naujus augalus, jie patikrina. Naujakuriams gana dažnai norisi išskirtinių augalų, mat kai pirmą kartą kuri savo kiemą, norisi daryti kitaip nei daugelis, todėl dažnai pradedama nuo egzotinių augalų.“

Vis dėlto naujakuriams nereikėtų pradėti nuo išskirtinių ar retų augalų, nes jų priežiūra gali būti sudėtingesnė. Pasak Linos, norint tinkamai juos prižiūrėti, reikia gerai apie juos išmanyti. Labai dažnai jauni žmonės pasisodinę, pavyzdžiui, visterijų ar italinių levandų nusivilia, nes šiems augalams reikia dėmesio, bet jo dėl žinių stokos neskiriama. Netekus šių augalų pradedama galvoti, kad visus juos sunku prižiūrėti. Kita patirtis būtų, jei iš pradžių pasirinktume išbandytus Lietuvos sąlygomis augalus. Sėkminga pradžia paskatintų toliau domėtis augalais, tarp jų – ir įmantresniais.

Mažai priežiūros reikalaujantys augalai

Smailiažiedžiai lendrūnai ‘Karl Foersterʼ populiarūs garsiuose pasaulio gėlynuose, vis dažniau matomi ir Lietuvoje. Šios daugiametės gėlės gėlynuose atlieka gana daug funkcijų. Pirmiausia jie atželia labai anksti pavasarį ir jau pirmoje metų pusėje puikiai atrodo. Tuo jie skiriasi nuo miskantų. Pražysta lendrūnai vasarą, o antroje vasaros pusėje purios jų šluotelės tampa tarsi šiaudinės ir tokią formą išlaiko per žiemą. Jeigu nedaug sniego ir jų neišlaužo vėjas, žiedynai dar ilgai išsilaiko stati. „Vertikali forma sukuria gerą gėlyno struktūrą, todėl tokia augalo savybė labai vertinama, – tvirtina Lina. – Be to, gėlyne atsikartojantys lendrūnai labai gerai atrodo, nenustelbia kitų augalų.“

Rudeniniai astrai. Naujakuriai, rinkdamiesi augalus, dažnai nepagalvoja, kaip atrodys jų aplinka rudenį. Šis metų sezonas – gana ilgas, todėl būtų gaila juo tinkamai nepasinaudoti. Pasak Linos, rudeniniai astrai puikiai auga Lietuvoje. Tai puikūs ir patikimi augalai, žydintys visą rudenį. Astrų veislių yra galybė, todėl galvodami apie savo gėlyno koloritą tikrai išsirinksite tinkamiausią: yra astrų, atrodančių neutraliai, taip pat labai mažais žiedukais ir įvairių spalvų.

Pirmąją vasaros pusę džiugina vadinamieji gojiniai šalavijai. Tai nereiklūs augalai, geresnėmis sąlygomis užaugantys kiek aukštesni. Šie daugiamečiai augalai turi labai gražią vertikalią struktūrą ir dėl to jie patinka tiek klasikinio stiliaus, tiek ir šiuolaikiško natūralistinio stiliaus mėgėjams. Šie šalavijai turi vertikalią struktūrą, kuri gėlynuose labai svarbi. Žydintys augalai dėl žiedų gausos atrodo tarsi belapiai.

Populiariausia veislė – ‘Caradonnaʼ. Šios veislės šalavijai žydi violetiniais žiedynais, kurie itin ryškūs, taip pat yra žydinčių mėlynai, rausvai, baltai. Šios gėlės – geras pasirinkimas natūralistiniuose želdynuose, šalia rožių ir net vazonuose. Jei nepatingėsite ir nukirpsite žiedynus, jie pražys ir antrą kartą.