Virginija Pranaitienė

Tręškite anksti

Pirmą kartą po žiemos patręšti svogūninius augalus naudinga dar nenutirpus sniegui. Polaidžio vanduo, skverbdamasis į dirvą, įtrauks su savimi ir trąšas. Kartu tai skatins tulpes, narcizus ir kitus augalus nubusti. Šiuo metu šioms gėlėms reikia azoto, kuris padės sparčiai augti, todėl anksti pavasarį verta prisiminti karbamidą, amonio salietrą ir kitas azoto trąšas. Kiekvienam kvadratiniam metrui pakaks po saujelę šių trąšų.

Apsaugokite nuo pelių

Anksti pavasarį būtinai apsilankykite sode, jeigu jame yra pasodinta svogūninių augalų. Kovo pabaigoje maisto pelėms išvis nelieka, todėl labai didelė tikimybė, kad jos įsisuks į jūsų tulpes ir kitus svogūninius augalus. Kad taip nenutiktų, ant padėkliukų (pavyzdžiui, tų, ant kurių parduotuvėse fasuojama mėsa) išdėliokite nuodus ir iš viršaus uždenkite – šunys ir katinai vargu ar susidomės šiuo ,,skanėstu“, o štai paukšteliai gali jį ir sulesti.

Sunku prasibrauti pro lapus

Daugelis sodininkų rudenį palieka nukritusius lapus gėlyne, nesugrėbia jų. Ir gerai daro, nes nukritę lapai atneša daug naudos. Tačiau ką daryti, jei gėlyne auga smulkiasvogūninės gėlės, kurios pradeda kaltis iš žemės anksti pavasarį, kai pernykščiai lapai dar nespėjo sutrūnyti ir tiesiog trukdo stiebtis snieguolėms, scylėms ir kitoms pavasario „šauklėms“? Rudų lapų „plutos“ fone pavasario žiedeliai neatrodo labai įspūdingai, tačiau lapų nereikėtų nurinkti, nes galima lengvai pažeisti gležnus augaliukus. Vienintelė išeitis – iš rudens nurinkti lapus tose vietose, kur yra pasodintos smulkiasvogūninės gėlės.