Gamtoje visi laikosi savitarpio pagalbos principo, nes tai – geriausias sprendimas norint išlaikyti egzistuojančią rūšių įvairovę ir pusiausvyrą. Štai visada bendradarbiauja bitės ir augalai: augalai bitėms tiekia nektarą, o bitės augalus apdulkina. Vieni be kitų gyvenimo neįsivaizduoja ir amarai bei skruzdėlės: skruzdėlės saugo amarus, o šie skruzdėlėms atsilygina skanėstais. Ką jau kalbėti apie tokias sėslias būtybes kaip grybeliai ir dumbliai – jiems bendradarbiavimas su kitais yra tiesiog būtinybė! Būtent grybai ir dumbliai sudaro tokį simbiotinį kūną kaip kerpės, kurį dažnai matome ant vaismedžių ir dažnai nežinome, ar tai vaismedžiui į naudą, ar jį reikėtų gelbėti.

Marija Naudžiūnienė

Saldžioji porelė: grybai ir dumbliai

Kerpės – tai grybų karalystės simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai ir dumbliai – tarsi sugyventiniai.

Dumbliai organines medžiagas pasigamina fotosintezės būdu ir gali gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje. Melsvabakterės taip pat gali iš atmosferos pasiimti azotą. Grybai saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir kartais aprūpina juos mineralinėmis medžiagomis. Pagrindiniu smuiku šioje poroje griežia grybai: jie tarsi valdo dumblius, užtikrina jiems gyvenimo bei dauginimosi sąlygas. Dumbliai, savo ląstelėse turintys chlorofilo, gaminasi organines medžiagas fotosintezės būdu ir maitina grybus.

Auga kerpės lėtai: nuo kelių dešimtųjų milimetro atšiauriomis sąlygomis ir iki kelių centimetrų per metus tropikuose. Tačiau gyvena labai ilgai: seniausioms, rastoms Grenlandijoje, – 4500 metų, o seniausioms iškastinėms kerpėms – daugiau kaip 400 milijonų metų. Taigi grybų ir dumblių bendradarbiavimas išties senas ir gerai sustyguotas. Būtent dėl to kerpės gali augti, atrodytų, pačiose neįtikimiausiose vietose: ant akmenų, potvynių ir atoslūgių zonose vandenyje, dirvoje, ant medžių, netgi ant įvairių sintetinių paviršių. Kerpės auga ir sausrų, ir šalčių sąlygomis.

Žinoma, grybų ir dumblių sąjunga sudarant kerpes – gana supaprastintas supratimas. Kerpėse gyvena ir daugybė kitų bakterijų bei mielių grybelių, kurie „aptarnauja“ šias kerpių plantacijas. Taigi kerpės – nepaprastai įdomūs dariniai.

Vis dėlto sodininkus domina gerokai žemiškesni dalykai: kodėl kerpės auga ant vaismedžių ir kaip derėtų jas vertinti – kaip gerą ženklą ar kaip piktadarius?

Kokių kerpių galima rasti ant vaismedžių?

Kerpių yra įvairių ir atrodo jos skirtingai. Tai priklauso nuo to, koks