Kininis citrinvytis (Schisandra chinensis) – Tolimųjų Rytų vijoklinis augalas, gydomosiomis savybėmis prilyginamas ženšeniui. Citrinvyčių sėklos – senas kinų liaudies medicinos vaistas. Jomis gydomi skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų veiklos sutrikimai, tuberkuliozė, bronchinė astma, bronchitas, mažakraujystė ir kitos organizmą sekinančios ligos.

Šiuos augalus – tikrą vaistinę kiekvieno sode – pristato profesionalus sodininkas Vytautas Kazlauskas, pats ne vienerius metus jų auginantis savo sklype.

Kinų liaudies medicinos gydymas citrinvyčiais nuo dizenterijos patvirtintas ir šiuolaikinės medicinos. Šviežios ir džiovintos citrinvyčių uogos bei sėklos nuo senų senovės vartojamos kaip tonizuojamieji vaistai, nes šalina nuovargį ir suteikia žvalumo. Šie augalai padeda įveikti depresiją, atgauti darbingumą bei gerina regėjimą.

Visose citrinvyčių dalyse – uogose, lapuose, stiebuose ir šaknyse – yra veikliųjų medžiagų, stimuliuojančių centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių veiklą, didinančių arterinį kraujospūdį. Iš visų minėtų dalių gali būti gaminami užpilai, antpilai ir arbatos. Tik reikia atminti, kad citrinvyčių nepatariama vartoti susinervinus, varginant nemigai ir širdies veiklos sutrikimams, padidėjus kraujospūdžiui.

Priežiūros ypatumai

Citrinvyčiai seniai žinomi ir auginami Lietuvoje. Šie Tolimųjų Rytų augalai mūsų krašte pakenčia net 30 ° šaltį, yra atsparūs ligoms ir kenkėjams. Jie – nelepūs, bet reikia žinoti kelis jų auginimo ypatumus ir į juos atsižvelgti.

Vieta

Kininiai citrinvyčiai mėgsta šiltas, šviesias ir nuo vėjų apsaugotas vietas. Pasodinti augalai pirmaisiais metais kenčia nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl reikėtų juos apsaugoti įrengus laikiną pavėsį. Augdamas tokiame nedideliame pavėsyje citrinvyčio sodinukas greičiau išleidžia ūglius ir pradeda derėti, bet dera ne taip gausiai, kaip auginamas šviesioje vietoje. Jam būtinos atramos – augdamas be jų augalas neformuoja žiedų ir gali net sunykti.

Šie augalai gerai dera auginami priesmėlio ir priemolio dirvose. Ypač mėgsta puveningą dirvožemį. Netinka užsemiamos ar labai sausos dirvos. Citrinvyčių šaknys yra paviršinės, pasklidusios 5–15 cm gylyje.

Citrinvyčių krūmai tinka vertikaliajam pavėsinių, verandų, sienų apželdinimui. Kadangi tai vijokliniai augalai (lianos) ir jų stiebų ilgis būna iki 4–8 m, besivydami apie atramas jie gali pasiekti 2–5 m aukštį. Labai svarbu, kad pasodinti citrinvyčiai galėtų vytis vertikaliai.

Sodinimas

Duobės sodinti kasamos 70 cm pločio ir 50 cm gylio. Jei dirva molinga, duobės dugnas užpilamas 10 cm storio skaldos, žvyro ar stambaus smėlio sluoksniu – tai padės apsaugoti augalo šaknis nuo užmirkimo. Citrinvyčiai nemėgsta persodinimo, todėl svarbu, kad šaknys neapdžiūtų. Pasodintus krūmus reikia gerai palaistyti, mulčiuoti ir pavėsinti, kol jie prigis.

Krūmai sodinami pavasarį arba rudenį 1,5–2 m atstumu vienas nuo kito. Gyvatvorėms apželdinti atstumus tarp krūmų galima sumažinti iki 0,5–0,8 m. Pasodintiems krūmams būtinai reikia įrengti 2–3 m atramas. Jei auginama pasienyje, 10 cm atstumu nuo sienos ištempiamos vielos ir pritvirtinamos vertikaliai.

Priežiūra

Vasarą citrinvyčiai laistomi, ravimi, mulčiuojami, atsargiai purenama dirva. Kaip jau minėta, šie augalai atsparūs ligoms, jų nepuola kenkėjai, todėl chemikalai nenaudojami. Peržiemoja neuždengti.

Citrinvyčiai tręšiami organinėmis trąšomis (2–3 kg kvadratiniam metrui). Jas reikia paskleisti kaip mulčią. Kasti aplink krūmus nepatariama, nes galima pažeisti paviršines šaknis. Pavasarį vertėtų patręšti amonio salietra (50 g kvadratiniam metrui), o vasarą – fosforo ir kalio trąšomis (po 30–40 g superfosfato ir kalio druskos kvadratiniam metrui).

Genėti citrinvyčius galima visus metus, išskyrus pavasarį, kai iš žaizdų teka sultys. Derantys krūmai genimi išpjaunant senus, nederančius stiebus. Taip pat išpjaunamos ir naujai iš šaknų želiančios atžalos, jeigu jos nereikalingos krūmui formuoti. Kad krūmas labai nesutankėtų, reikia patrumpinti ir šoninius ūglius (paliekama iki 10 akučių).

Citrinvytis linkęs netolygiai derėti: vienais metais dera menkai, kitais metais duoda gausų derlių. Tai priklauso nuo tais metais susiformavusių žiedų: jei užsimezgė daugiau kuokelinių (vyriškųjų), derlius bus negausus. Jauni krūmai dažniausiai formuoja vyriškuosius žiedus, o vyresni turi daugmaž vienodą skaičių vyriškųjų ir moteriškųjų žiedų. Augalas dera 4–5 metais. Daugiausia veikliųjų medžiagų yra uogose. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje ir nenuskintos ilgai laikosi ant krūmų.

Šių augalų uogos – ryškiai raudonos, apvalios, nedidelės (5–10 mm skersmens), su kauliukais, rūgščios, savito skonio. Kekėse jų būna po 5–20. Uogas galima įvairiai perdirbti: gali būti spaudžiamos sultys, verdamos uogienės. Galima jas tiesiog džiovinti. Produktai iš šių uogų būna gražios spalvos, citrinų skonio ir aromato. Citrinvyčių vaisiuose yra daug cukraus, rūgščių, vitaminų C ir E, karoteno, pektinų, šizandrino.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“