Nors vasara jau įsibėgėjo, tiems, kurie dar mindžikuoja ir nesiryžta išsirinkti mechanizmų vejų priežiūrai, keletas patarimų gali padėti.

Povilas MAŽEIKA

Pradedantiesiems šienpjoviams, visų pirma, patariama mintyse dar kartą pamatuoti, kokį plotą jie prižiūrės: pievelei iki trijų arų pakaks bet kokios rankinės žoliapjovės, jeigu sklypas didesnis, reikės elektrinio ar benzininio įrankio, jei didžiulis – verta pamąstyti apie sodo traktoriuką. Antra, apsispręskite, kiek turėsite laiko ir kantrybės – žolę pjausite kartą ar du kartus per savaitę, mėnesį ar vasarą? Trečia, sukonkretinkite poreikius – ar jums reikia įrankio tik žolei pjauti, ar jūsų sklypo landšaftas – sudėtingesnis, todėl norėtumėte naudoti peilius, frezą?

Štai tada spręsite, ko jums reikia – mechaninės, elektrinės ar benzinu varomos žoliapjovės, krūmapjovės (dar vadinamos „trimeriu“) ar vejapjovės, o gal sodo traktoriuko.

Žoliapjovės ir krūmapjovės

Mechaninės vejapjovės skirtos patiems mažiausiems plotams, jos kerpa žirklių principu, nereikalauja jokios priežiūros, geresnės – nekontaktinės, jas lengviau stumti, tyliau dirba, yra ilgaamžės. Šį kartą kalbėsime apie žoliapjoves ir krūmapjoves.

Jeigu jūsų sklypas primena šabakštyną, jame kyšo sumedėję žolių stiebai ar persenusių vaiskrūmių kelmeliai, dairykitės krūmapjovės ir gero kirvuko. Kirvį turbūt turite, o krūmapjovę galima nusipirkti ar išsinuomoti. Vienai ar kelioms dienoms krūmapjovės nuoma kainuos apie 25 eurus. Krūmapjovės peiliais nurėšite kelerių metų senumo kuokštus, uždėję diskinį peilį aptvarkysite veją. Tada jau formuosite žolės apklotą. Krūmapjovė pjauna plastikiniu valu, metaliniais dantytais bei diskiniais peiliais.

Tie įrankiai, prie kurių nėra galimybės pritvirtinti peilių, vadinami žoliapjovėmis. Nedideliam sklypui užteks mėgėjiškos žoliapjovės: ją lengva valdyti, prižiūrėti, nešioti, transportuoti (pavyzdžiui, bijote palikti lauke ar sodyboje žiemą).

Jei vejos žolę pjausite retai, rinktinės galingesnį įrankį. Jeigu labai retai – rinkitės galingiausią. Nuo 0,6 iki 1 kW – mėgėjiškos klasės žoliapjovės, pusiau profesionalios – nuo 1,1 iki 1,6 kW, profesionalios – nuo 1,8 kW. Elektrinių žoliapjovių galia yra mažesnė nei variklinių.

Elektra varomos

Elektra varomos žoliapjovės sveria mažiau, dirba itin tyliai – už šį pirkinį kaimynai jums padėkos. Tokia žoliapjovė neteršia gamtos, ją lengva prižiūrėti. Ir kainuoja mažiau. Tačiau turėsite bėdų dėl laido – pjaunant jis visada painiosis po kojomis, trukdys pjauti žolę aplink medžius, krūmus, reikės laikytis saugumo priemonių. Atminkite, kad rekomenduojamas elektrinės žoliapjovės ilgintuvo laidas – ne ilgesnis kaip 50 metrų.

Dar būna žoliapjovių su akumuliatoriais – tokia pjausite pusvalandį, po to akumuliatorius išsikraus. Naujoviški akumuliatoriai įkraunami itin greitai. Kai kurie šeimininkai įsigyja kelis akumuliatorius – išsikrovusį greitai pakeičia įkrautu ir dirba be priverstinių pertraukų.

Benzinas su priedais

Benzininės žoliapjovės – sunkesnės, brangesnės, dirba garsiau, jų priežiūra ir eksploatacija – irgi brangesnė. Tačiau jomis nupjausite didesnius plotus, maža to, pjausite bet kokią žolę – aukštą ar sumedėjusią.

Benzininių variklių būna dviejų tipų – dvitakčių ir keturtakčių. Dvitakčiam varikliui benzinas maišomas su tepalu, keturtakčiame – ne. Benzino ir tepalo proporcija yra 50:1 (5 l benzino ir 100 g tepalo). A95 benziną pirkite tik degalinėse (šiukštu jokio baltarusiško!). Gamintojai grėsmingai įspėja, jog būtina pilti tik jų tepalą, tačiau iš esmės tepalas visur panašus – skiriasi tik dažiklis. Benzino ir tepalo mišinio nelaikykite ilgiau kaip tris mėnesius: benzinas praranda geriausias ypatybes, o tepalas ilgainiui atsiskiria nuo benzino. Todėl mišinio ruoškite tiek, kiek reikia tam kartui. Standartiniam priemiesčio sodui nudailinti 5 litrai benzino – per akis.

Šiuo benzininiu pagalbininku reikės rūpintis. Svarbu kas 10 darbo valandų valyti oro filtrą. Jis gali būti plaunamas arba keičiamas. Taip pat svarbu kas 30 darbo valandų sutepti reduktorių, nes keisti sudegusį kainuos apie kelis šimtus litų.

Keturtakčiams varikliams benzino su tepalu maišyti nereikia, užtenka vieną kartą per sezoną pakeisti tepalus. Keturtakčiai – brangesni, todėl dvitakčiai kol kas yra populiaresni.

Gamintojai žoliapjovių ir krūmapjovių kotus gamina tiesius, lenktus bei suduriamus. Jeigu veją pjausite tik aplink namą, vibracijai mažinti skirta sistema nelabai svarbi. Bet jei dirbsite 2–3 valandas be pertraukos, geriau paieškoti krūmapjovės su tokia sistema. Tokio įrankio kaina padidėja 100–130 eurų.

Pjaunamąjį valą reikia rinkti pagal darbų apimtį ir įrankio galią. Valai gaminami kelių tipų: pinti, apvalūs, kvadratiniai, profesionalūs pastiprinti (su aliuminio dalelių priemaišomis ar vielute). Apvalus – universaliausias, todėl dažniausiai naudojamas. Kvadratinį valą pamėgo daugelis, tačiau jis dažniau nei kiti sulimpa nuo karščio, nes lietimosi kraštinės yra didžiausios.

Pjaunat žolę reikia nepamiršti veido apsaugos priemonių – tik akinių nepakaks. Jei sklype daug šiukšlių, dirbate su peiliais, naudokite apsaugos priemones – jos būtinos.

Vien kaina nenusako vertės

Ne visada reikia rinktis brangiausią iš tų, kuriuos nusižiūrėjote. Čia galioja ta pati taisyklė, kaip renkantis buitinę techniką: nepermokėk už papildomas funkcijas, kurių nenaudosi. Įsitikinkite, ar šis brangus įrankis skirtas tikrai tiems darbams, kuriuos žadate atlikti.

Patikimo gamintojo žoliapjovė kainuos nuo 180 eurų, krūmapjovė – apie 300 eurų. Kuo galingesnis įrankis, tuo kaina didesnė. Ir atvirkščiai – nepirkite šių įrankių, vadovaudamiesi tik mažų kainų principu. Didžiuosiuose prekybos centruose, interneto parduotuvėse ar skelbimų portaluose siūloma įsigyti žoliapjovių ar krūmapjovių už šimtą eurų. Perkantieji tokius įrankius privalo žinoti, jog netrukus gali tekti įrankį vežti į servisą arba pirmą kartą rimtai sugedusį teks išmesti, nes niekam neapsimokės jo taisyti – nebus nei gebančio meistro, nei detalių. Jeigu įrankis kainavo 130 eurų, detalė, kurią reikės remontuoti, gali kainuoti iki 70 eurų. Ar apsimoka? Be to, svarbu ne tik garantija, bet ir remontas jai pasibaigus, tuo būtina pasidomėti.

Ar verta pirkti naudotus įrankius?

Tai gali atnešti daug rūpesčių. Niekas nežino, kaip įrankį prižiūrėjo ankstesnis šeimininkas, ar jis keitė filtrus, pylė mišinį, o ne gryną benziną? Jeigu įrankis skaičiuoja ne vienerius eksploatavimo metus, jis gali nebeturėti savo pirminės galios, bus tik vargas dirbančiajam.Gal tokį įrankį jums pardavė gudročius, kuris žinojo, kad variklis įsijungs vos kelis kartus, o po to užges ir nebeveiks.

Taigi šiuos įrankius verta pirkti garsių gamintojų atstovų Lietuvoje specializuotose parduotuvėse, teikiančiose garantinio remonto paslaugas ir turinčiose remonto bei dalių padalinius, galinčius padėti ir žodžiais, ir darbais.