eigu pavasarį kaip reikiant neišgenėsite serbentų, jų nenupurkšite ir nepatręšite, nesitikėkite gero derliaus. Seni serbentų krūmai tolygiai derės, jei periodiškai bus atjauninami. Tai galima padaryti dabar, kruopščiai genint senas vaiskrūmių šakas.

Kruopščiai retiname

Kadangi serbentai ir agrastai pradeda anksti vegetuoti, ir vienus, ir kitus krūmus reikia retinti kaip galima anksčiau. Kai kas tokius darbus atlieka dar kovo ar balandžio mėnesį. Genint šalinamos visos 4–5 metų amžiaus šakos. Jos, kaip sakoma, „savo jau atidavė“. Reikia be gailesčio šalinti pasenusius, sužalotus, nesveikus ūglius, tas šakas, kurios yra nulinkusios iki pat žemės (smarkesnis lietus ten užsimezgusias uogas suplaka su žemėmis ir tokių nesinori nei skinti, nei skanauti).

Išretintas vaiskrūmio vainikas dera žymiai geriau. Ne tik todėl, kad išpjautų šakų vietą netrukus užims naujos, jau kitais metais gerai derėsiančios šakelės. Toks vaiskrūmis yra ir saulės geriau peršviečiamas, ir vėjo labiau perpučiamas. Tiesa, vainiko viduje augančias dar palyginti jaunas, gerai derančias šakeles rekomenduojama palikti. Taip pat nešalinami ir jauni ūgliai.

Formuojant jaunus krūmus paliekami 3 ar 4 stiprūs stiebai. Visi kiti patrumpinami iki trečios akutės. Jei norite, kad palikti pagrindo ūgliai augtų norima kryptimi, juos galima šiek tiek atlenkti ir pririšti prie įsmeigtų kuoliukų.

Išgenėjus krūmą, visas nupjautas augalo dalis būtina kruopščiai surinkti ir kuo greičiau sudeginti. Mat senos šakelės – tikros ligų sukėlėjų ir kenkėjų „kolonijos“.

Pavasarį geriausias laikas purkšti serbentus nuo kenkėjų ir ligų. Daryti tai reikia tuo metu, kai krūmų pumpurai jau išsprogę, bet dar nežydi. Galima purkšti 1 proc. Bordo ar vario sulfato tirpalu. Purkšti reikia taip, kad ne tik ūgliai, bet ir žemė po krūmais būtų suvilgyta vienu iš minėtų tirpalų.

Pavasarį taip pat reikėtų patręšti serbentus kompleksinėmis trąšomis, kuriose vyrauja azotas. Tai galima daryti barstant trąšų aplink krūmus arba juos purškiant trąšų tirpalais – taip greičiau įsisavinamos veikliosios medžiagos.

Nepamirškite serbentų krūmų pamulčiuoti. Juos geriausia mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar nupjauta vejų žole. Mulčias padės išlaikyti drėgmę, apsaugos pokrūmius nuo piktžolių ir ilgainiui (dar šiais metais) virs puikia trąša.

Pavasarį pabunda serbentų kenkėjai, tad naikinti juos reikia laiku ir negailestingai. Jeigu pastebėjote apskritus žirnio dydžio pumpurus, būtina visą krūmą išpjauti kuo žemiau. Geriausia – iki pat žemės. Tai vienintelis veiksmingas būdas išnaikinti serbentines erkutes – pavojingiausias serbentų kenkėjas. Užpulti šių kenkėjų krūmai, deja, nebedera. Nors žiedai ant tokių pažeistų krūmų šakelių formuosis kasmet, uogų nebus.

Serbentus jau ima pulti amarai. Prieš juos galima naudoti preparatus „Actara“ ar „Decis“. Tik tai reikia daryti nepavėluotai, pastebėjus pirmuosius amarų židinius. Geriausia – ne vėliau kaip mėnesį prieš uogų skynimą. Pirmieji pažeidimo požymiai: serbentų lapai gaubiasi, o viršutinėje lapų dalyje atsiranda rausvų pūslių.

Sodiname naujus krūmelius

Sodinti serbentus galima ir pavasarį, ir rudenį. Tiesa, dėl ankstyvos jų vegetacijos pavasarį reikėtų sodinti kuo anksčiau, pavyzdžiui, nuo kovo pabaigos. Serbentai pakenčia pusšešėlį, tačiau geriau dera auginami atviroje saulėtoje vietoje. Todėl nereikėtų jų sodinti labai arti jaunų vaismedžių. Augančio vaismedžio vainikas nuolat didėja, tad pavėsyje atsidūrusių uogakrūmių derlius gerokai sumažėja.

Geriausia geltonųjų ir raudonųjų serbentų krūmus sodinti 1,5 m atstumu vienas nuo kito. Juoduosius serbentus reikėtų auginti 2 m atstumu. Kamieniniai serbentai sodinami 1 m atstumu, nes jie paprastai auginami viena eile. Įprasti krūminiai serbentai dera gausiau nei kamieniniai, bet kamieniniai atrodo sode kur kas dekoratyviau.

Rekomenduojami tų veislių juodieji serbentai, kurie neserga miltlige: „Öjebyn“, „Titania“, „Jadrionaja“, „Beloruskaja sladkaja“. Tinkamai prižiūrėdami minėtų veislių serbentus, kasmet turėsite išties gerą puikių uogų derlių. Beje, minėtos rekomendacijos tinka ir auginant agrastus.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“