Žiemą sode daugiau tamsos nei šviesos, trūksta spalvų ir besikeičiančių augalijos paveikslų. Tačiau niūroką nuotaiką vakarais gali praskaidrinti ir jaukią atmosferą sukurti apšviestas sodas.

Rita BIELSKĖ

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas jau ketvirtus metus prieš Kalėdas pakviečia gyventojus į šviesų vakarą ,,Sužibėk Botanikos sode“. „Rengėjų sumanymas buvo ne tik pakviesti aplankyti šventiškai papuoštą sodą, bet ir paraginti lankytojus ateiti su šviesos šaltiniu – žibintu, girlianda, prožektoriumi ir kt. – ir patiems sužibėti Botanikos sode ir visiems bendrai kurti šventišką aurą“, – pasakoja mokslo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė.

Botanikė pabrėžia, kad šiauliškių gamtininkų noras buvo kiek kitaip sukurti šventišką atmosferą – juk svarbu būti draugiškesniems aplinkai, net ir per šventes. Niekam ne paslaptis, kad Kalėdos ir Naujieji metai yra vienos taršiausių švenčių.

„Mes naudojome daug gamtinės medžiagos kompozicijoms, puošėme gyvus visžalius medelius floristiniais žaisliukais ir savos gamybos šviesos instaliacijomis, gyvos ugnies žibintais, fakelais. Buvo smagu pasišildyti prie laužo – juk kur daugiau, jei ne pas mus galime pasidžiaugti gyvos ugnies šiluma mieste, – pasakoja R. Vainorienė. – Kadangi naudojome daug tikros ugnies, kvietėme lankytojus tik vienam vakarui. Aišku, sodą galima lankyti ir kitu laiku, tačiau įspūdis be ugnies – jau kitoks.“

Galima pasivaikščioti ir pasigrožėti meniškai apšviestais augalais ir originaliomis jų grupėmis, mažosios architektūros elementais – iš natūralių medžiagų sukurtomis kompozicijomis, unikaliais kabančiaisiais sodais (atspariais besikeičiančioms orų sąlygoms), pasakiškai atrodančiais užšalusio tvenkinio fragmentais. Botanikės teigimu, jaukus sodo apšvietimas šio metų laiko trūkumus – greitai ateinančios sutemas, lietingą orą ar viską nubalinantį šaltuką gali paversti pranašumais, kartu suteikti džiaugsmo ir paslaptingumo.

Išryškėja apšviestų augalų grožis

Pasak R. Vainorienės, žiemą sodas – visiškai kitoks: sodria žaluma arba melsvais ar sidabriniais atspalviais išsiskiria dabar karaliaujantys spygliuočiai, visžaliai lapuočiai: buksmedžiai, mahonijos, lauralapės vyšnios, rododendrai, pteriai, visžaliai kauleniai, margalapiai ožekšniai ir kt. Vakare apšviesti visžaliai augalai atrodys kur kas žaismingiau nei dieną, įgaus didesnį atspalvių spektrą, išryškės spyglių išsidėstymas, šakelių bei lapų formos.

Specialistė teigia, kad apsinuoginę lapuočiai medžiai ir krūmai atrodo gerokai kukliau, tačiau žiemos vakarą akį traukia išryškėjusi kamienų žievės ir šakų grafika, įdomiai atrodanti stačiašakė ar svyruoklinės formos laja. Dekoratyviai atrodo krūmai spalvotais stiebais – raudonstiebės ir geltonstiebės sedulos.

Vakare peizažą itin pagyvina šilta geltona spalva apšviesti augalai su ryškiaspalviais vaisiais – rojaus obelaitės, šermukšniai, putinai, erškėtrožės, tankūs žemaūgiai raugerškiai, kurių vaisiai raudoniu švytės iki pavasario.

Pasak botanikės, žibintų šviesoje prieš Kalėdas natūralistiniuose gėlynuose spindėjo apšerkšniję ir sniego apklotu padabinti daugiamečiai tvirti struktūriniai augalai – miskantai, melvenės, kemerai, ežiuolės, zundos. Alpinariumuose įdomiai atrodo apšviesti visžaliai erikų ir viržių kupsteliai, šilropės ir rudgrūdėlės, bergenijos ir heleborai, uolaskėlės ir ankstos.

Koks apšvietimas geriausias?

R. Vainorienės teigimu, vakare augalus apšviečiant gyva ugnimi, prožektoriais ir girliandomis, gamtos paveikslas sode įgauna įspūdingą, paslaptingą vaizdą, kuris kviečia ne tiek gėrėtis iš tolo, kiek pažvelgti iš arčiau.

„Kaip fakelus naudojome vadinamuosius suomiškus laužus, kai ugnis įžiebiama medžio trinkoje. Toks laužas dega ilgai, yra saugus ir sukuria įspūdingą reginį, – patirtimi dalijasi specialistė. – Medžio trinkos ruošiamos iš anksto, gerai išdžiovinamos. Jose pjūklu įstrižai daromos gilios įpjovos (maždaug iki pusės kelmo). Ugnis įkuriamas naudojant sausas prakuras, tošies gabalėlį.“

Kasmet Botanikos sodo visžaliai medeliai puošiami išgražintais žibintais. Įvairiomis natūraliomis medžiagomis apklijuojami stikliniai indai, į vidų dedami ir vielute pritvirtinami žvakių įdėklai, įdedamas laikiklis – ir žibintas paruoštas. R. Vainorienės teigimu, apšviesti augalus galima įvairiomis spalvomis, nelygu, kokį įspūdį norima sukurti. Spalva pabrėžia augalo koloritą, struktūrą, akcentuoja jų grožį ir užmaskuoja trūkumus. Pavyzdžiui, rudenį raudona šviesa apšvietus japoninį klevą ar nuraudusį žagrenį, o žiemą – sedulą raudonomis šakelėmis, vaizdas tampa dar įspūdingesnis.

Žalia spalva apšviesti augalai tampa dar sodresnių atspalvių. „Populiariausia – šilta geltona spalva: ja apšviesti medžiai ir įvairūs kiti augalai atrodo natūraliausiai, – atkreipia dėmesį R. Vainorienė. – Sutemus švyti ne tik lemputės, žibintai, bet ir išryškėja paties augalo siluetas, architektūriškai gracingos linijos.“ Jei yra galimybė, specialistė pataria sode augalų apšvietimą palikti ir pavasarį bei vasarą – tai tikrai įspūdinga.

Kryptinga šviesa. R. Vainorienės teigimu, prožektoriai skleidžia kryptingą šviesą ir sukuria nepaprastą viso sodo šviesų šventės įspūdį. Taip pat galima apšviesti ir pavienius įdomesnius augalus ar vien jų vainikus, augalų grupes, nukreipti šviesą į alpinariumo augalus.

Kokybiškos girliandos – taip pat svarbu. Specialistė pataria augalų apšvietimui rinktis kokybiškas LES šviesų girliandas, kurios atsparios sniegui ir lietui, – tada jas galima bus naudoti visus metus. LED šviestuvai neįkaista, todėl nekenkia augalams. Girliandas ant medžių uždėkite laisvai, kad neįsiveržtų į kamieną ir šakas.
„Dažniausiai girliandose naudojamos LED lemputės, todėl apšviečiant augalus elektros sąnaudos tikrai nėra didelės, – sako R. Vainorienė. – O sodas neturi būti ryškiai apšviestas visas – pasirenkami tik tam tikri akcentai, kur sukoncentruojama šviesa, kad sodo apšvietimas išryškintų norimus elementus ir sukurtų jau¬kią, pa¬slap-tin¬gą ir šil¬tą at¬mos¬fe¬rą.“

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo nuotr.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.