Ne tik pavasarį, bet ir rudenį galima sėkmingai įžuvinti vandens telkinius. Pasak mailiaus auginimo įmonėje dirbančio Silvestro Taberos, šiuo metu žmonės perka starkių, amūrų, plačiakakčių, šamų, ungurių ir kitų žuvų jauniklių. Kad mailiui išleisti pinigai ir sugaištas laikas jam įsigyti nenueitų perniek, būtina žinoti nemažai svarbių dalykų, susijusių su žuvų pasirinkimu, paleidimu ir auginimu.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Tinkamiausias laikas įžuvinti

S. Taberos teigimu, tvenkinius įžuvinti galima ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 7–8 °C. „Atvėsus orams žuvys būna ne tokios aktyvios, mažiau stresuoja transportuojamos ir paleistos į naują aplinką, – sako pašnekovas. – Perkant mailių būtina atsižvelgti į orus. Pasitaiko metų, kai tvenkinius naujais gyventojais galima apgyvendinti net iki gruodžio mėnesio.“

Nemažai šalies žuvivaisos įmonių ne visada gali patenkinti mailiaus poreikį dėl žuvų fiziologijos: labiau įšilus vandeniui ir oro temperatūrai, dirbtinėmis sąlygomis mailius žūsta. „Mūsų įmonė žuvų mailiumi prekiauja visą įžuvinimo sezoną, nes jis auginamas natūraliuose vandens telkiniuose, todėl paleistas į naują aplinką lengviau prisitaiko, išlieka ir sėkmingai auga“, – teigia S. Tabera.

Jei šį rudenį dėl kokių nors priežasčių savo vandens telkinio nespėsite įžuvinti, tai padaryti galėsite pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakils iki 12 °C. Tinkamiausias laikas įžuvinti yra kovas ir balandis. Gegužės pradžioje dar galima įleisti lydekų mailių, kuris gana lengvai prisitaiko. Kitomis žuvimis tvenkinį papildomai įžuvinti galima ir birželio mėnesį, kai žuvys būna kaip reikiant atsigavusios po žiemos. Pasirinktos tinkamos žuvys per vasarą užauga, ir rudenį jas jau galima žvejoti. Ar gali būti kas maloniau, kai laimikis užkimba vos tik užmetus meškerę?..

Blogai, kai per tiršta

Pasak S. Taberos, žuvis galima auginti ir vieno aro vandens telkinyje, svarbiausia – jų neprileisti per daug. „Kiek ir kokių žuvų leisti, priklauso nuo to, kas jau tvenkinyje gyvena, – aiškina žuvivaisos specialistas. – Jei vandens telkinyje žuvies bus daug ir dar jų įleisime, žuvys pradės dūsti. Kad to neatsitiktų, su kiekvienu klientu pirmiausia išsiaiškiname, kokį jis tvenkinį turi, kokių žuvų jame yra, ir tik tada patariame, kokios rūšies ir kiek žuvų verta pirkti.“

Optimalaus dydžio laikomas 3–4 arų vandens telkinys. Aišku, koks bus jo dydis, priklauso nuo kiekvieno poreikių ir galimybių. Kad į tvenkinį būtų galima lengviau įlipti, o krantai negriūtų, jį kasant labai svarbu padaryti gerą nuolydį. Jis turėtų būti ne didesnis nei 30 laipsnių. Pagal tvenkinio dydį žuvivaisos įmonės darbuotojai apskaičiuoja, kiek ir kokių žuvų reikia jam įžuvinti. Pasirinkimą lemia kiekvieno žmogaus konkreti situacija, pavyzdžiui, ar galės papildomai žuvis maitinti, ar žiemą aeruos vandenį, o gal tvenkinys iškastas tekančio upelio vietoje ir t. t.

S. Tabera smulkiems augintojams nepataria auginti karpių, nes jie, jei trūksta maisto, pradeda rausti tvenkinio dugną. Aišku, nebent nesvarbu, kad vanduo bus drumstas, nes pagrindinis tikslas yra pasigauti žuvų.

Vis dėlto, jei nusprendėte rinktis metų amžiaus ar dvimečius karpius, kartu su jais galima įveisti ir kitų žuvų rūšių, pavyzdžiui, įleisti hibridinių plačiakakčių jauniklių. Pastarieji turėtų būti ne didesni kaip 20 proc. karpių masės. Plačiakakčiai tarsi biofiltrai valo telkinio vandenį. Šios žuvys maitinasi mikroskopiniais vandens žydėjimą sukeliančiais dumbliais ir fitoplanktonu.

Toks maistas nusėda joms ant žiaunų, o per jas košiamas vanduo pasidaro kur kas švaresnis ir skaidresnis. Tad plačiakakčiai ypač naudingi nešvariuose ir žaliuoti linkusiuose vandens telkiniuose. Kuo plačiakakčiai didesni, tuo jie efektyviau atlieka biofiltro funkciją ir geriau sugyvena su plėšriomis žuvimis.

Kai kurie specialistai tvenkinių įžuvinimui pavasarį pataria rinktis stambesnes žuvis, nes jos yra ne tokios lepios. Tokio dydžio įsigyti plačiakakčiai iki rudens gali užaugti iki 2–3 kg, todėl vasaros pabaigoje juos jau galima žvejoti.

Labiau augmenija užžėlusiuose tvenkiniuose galima įleisti didesnių (dvimečių) baltųjų amūrų, jų kiekis turėtų sudaryti 10 proc. įleistų karpių kiekio. Baltieji amūrai – karpinės žuvys, kurių net 95 proc. raciono sudaro vandens augalai. Kartais nepelnytai amūrai kaltinami kultūrinių vandens augalų naikinimu, tačiau, pasak Silvestro, jie šiuos augalus pradeda ėsti tik tada, kai tvenkinyje nebelieka jokio kito maisto.

Norint įžuvinti tvenkinį patariama pirkti 20–30 cm dydžio amūrus. Tokio dydžio šios žuvys yra pakankamai didelės, kad galėtų apsisaugoti nuo plėšrūnų, pavyzdžiui, ešerių. Be to, mažesni amūrai renkasi minkštesnius ir jaunesnius augalus, o didesnėms patinka ir kietesni bei pluoštiniai augalai, todėl planuojant į vandens telkinį prileisti šių žuvų pirmiausia reikėtų pasigilinti, kokių augalų telkinyje yra daugiausia.

„Labai svarbu amūrų neprileisti per daug: jei trūks maisto, jie pradės rausti dugną, krantus ir taip gadins tvenkinį, – įspėja pašnekovas. – Iš tikrųjų reikia gerai pasvarstyti, kiek jų reikia. Jei tvenkinyje – daug augalų, jų vertėtų prileisti kaip gerų šienpjovių, o paskui dalį jų išgaudyti. Vienam tvenkinio arui, nelygu, kaip tvenkinys apžėlęs, galima būtų įleisti ne daugiau kaip 1–2 amūrus.“

Baltieji amūrai – gana atsparūs deguonies stygiui, greitai auga. Auginami vandens telkiniuose ir tinkamai maitindamiesi jie jau pirmaisiais metais gali pasiekti 1 kg svorį ir vėliau augti po 2–3 kg per metus.

Lydekų įleidimo į tvenkinį tankis priklauso nuo tvenkinyje esančių smulkių mažaverčių žuvų, todėl rekomenduojama įveisti paaugintus lydekų jauniklius arba metinukus.

Lengviau įžuvinti naują tvenkinį

Pasak Silvestro, kur kas paprasčiau patarti, kokiomis žuvimis įžuvinti iškastą naują tvenkinį. Kai vandens telkiniui – ne vieni metai, jame knibžda įvairių žuvų ir tenka sukti galvą, kokių dar būtų galima įleisti, juolab kad kartais žmonės net patys nebežino, kas jame gyvena.

„Į naują tvenkinį patarčiau įleisti amūrų, plačiakakčių, unguriukų, upėtakių ir skersnukių – tokia kompanija draugiškai sugyvens, vieni kitų neišgaudys, – tikina pašnekovas. – Beje, skersnukiai – vienintelės žuvys, kurios minta žaliaisiais dumbliais. Šios karpinių šeimai priklausančios žuvys panašios į kuojas. Daugelis nori žuvų plėšrūnių, tačiau, jei tvenkinys nedidelis, jam įžuvinti nereikėtų pirkti lydekų, šamų, ešerių jauniklių. Švelnesni plėšrūnai yra šapalai, kurie neėda didesnių žuvyčių, todėl įžuvinti jie tinkamesni.“

Galima įleisti ir upėtakių. Tarp Lietuvos augintojų populiariausi – vaivorykštiniai upėtakiai ir amerikinės palijos. Tai šaltavandenės žuvys. Upėtakiai geriausiai jaučiasi, kai vandens temperatūra – ne didesnė kaip 21 °C, o deguonies jame yra bent 8 mg/l. Labiau įšylančiame vandenyje šios žuvys negyvena, todėl upėtakius geriausia auginti šaltinių maitinamuose ar pratekančio vandens tvenkiniuose.

Mažiau rizikuojama, jei upėtakiais kūdrą įžuviname rudenį – rugsėjo mėnesį. Tokiu laiku vanduo jau būna atvėsęs iki konfortiškos šioms žuvims temperatūros. Šiuo laikotarpiu upėtakiai, priešingai nei kitos žuvys, nenustoja maitintis. Įžuvinti reikėtų pirkti 200–300 g ar didesnio svorio žuvis. Nelygu maisto kiekis, jo kokybė ir sąlygos, upėtakiai iki gegužės mėnesio gali priaugti 0,5–1 kg. Tokio dydžio šias žuveles traukti iš tvenkinio – vienas malonumas.

Kai kurios žuvivaisos įmonės parduoda mažesnių, vos 20–50 g sveriančių, upėtakių. Pavasarį įleistos šios žuvys per vasarą, jei papildomai šeriamos, užauga iki 200–300 g. Tokio dydžio žuveles taip pat jau galima žvejoti.

Pastaruoju metu populiarėja eršketai. „Šios žuvys negadina tvenkinio krantų kaip karpiai, o jų skonis panašus į ungurių, – aiškina „Tabero žuvų“ žuvivaisos specialistas. – Tačiau eršketus, kol jie pasieks kilogramą, reikėtų papildomai maitinti granulėmis. Pavasarį į tvenkinį įleisti100 g svorio eršketukai, per vasarą šeriami, rudenį būna jau 1,5 kg. Į arą tvenkinio reikėtų įleisti 1–2 eršketus. Kai 2–3 metų tvenkinyje nedaug konkurentų, eršketai išsimaitina savarankiškai. Tačiau, jei tvenkinyje nardo daug karpių, žinokite, jie kur kas lėtesnius eršketus tikrai apės.“

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.