Optikos prietaisai sodybai ar sodo nameliui? Mums toks klausimas skamba keistai, nors kai kuriose turtingose šalyse užmiesčio valdų šeimininkai jau seniai optikos prietaisus naudoja ir dekoratyviniais tikslais.

Vidmantas UŽUSIENIS

Net vietiniai prekybininkai kaip dekoratyvinių puošmenų nesiūlo optinių prietaisų: žiūronų, stebėjimo vamzdžių, teleskopų, monokuliarų, nes jie pas mus nepopuliarūs. Iš optinių prietaisų dažniausiai perkami ir neretai užmiesčio sodybose laikomi tik žiūronai, mat juos lengva panaudoti praktiškai, pavyzdžiui, medžioklėje ar žvejyboje, turistinėse kelionėse. Tačiau specialistai prognozuoja, jog ne už kalnų tas laikas, kai daug laiko užmiestyje praleidžiantiems lietuviams optikos prireiks ir kitiems tikslams.

„Yra dekoratyvinių optikos prietaisų, tačiau jų kol kas nesiūlome, nors ateityje planuojame įtraukti į savo asortimentą“, – sako Vitalijus Sirokijus, optiniais prietaisais prekiaujančios bendrovės „Prekybos kodas“ vadovas.

Dekoratyviniais optikos prietaisais – teleskopais, žiūronais, stebėjimo vamzdžiais – noriai prekiauja didelės tarptautinės internetinės platformos. Kaina nėra didelė – gali svyruoti nuo 60 iki 150 eurų, prietaisai yra senovinio (angl. vintage) stiliaus, padedančio kurti nostalgišką, romantinę aplinką. Dauguma teleskopų ir žiūronų yra rankiniai, skirti puošti namo ar sodybos vidų, tačiau sumontuoti ant stovo labai pagyvina lauko aplinką. Žiūrint iš šalies gali atrodyti, kad tai ne sodininkų, o, tarkime, viduramžių dvaro kiemas ar net senovinio laivo, kuriame naudoti žalvariniai optiniai prietaisai, denis. Senovę imituojančiais prietaisais dažniausiai galima naudotis, nes į juos montuojamos šiuolaikinės optinės technologijos.

Nykštukai su žiūronais

Sodus puošia ir žaislinės dekoratyvinių optinių prietaisų versijos, kai jie yra įvairių gipso, molinių ar savadarbių metalinių statutėlių dalis. Auksarankiui tokią statulėlę nesunku pačiam pasigaminti, pavyzdžiui, supjausčius skirtingų spalvų skardines, sudėjus iš jų jūrininką ar šiaip keliautoją ir ant jo užkabinus nebenaudojamus žiūronus. Teigiama, kad skulptūrėlės su žiūronais ar kitais optiniais prietaisais saugo sodybas nuo ilgapirščių. Mat jas išvydusiems piktadariams gali kilti mintis, ar tik tokioje statulėlėje nėra sumontuota šiuolaikiška stebėjimo technika, vaizdus tiesiogiai perduodanti šeimininkams į išmanųjį telefoną ar kompiuterį.

Optiniai prietaisai perkami aplinkai stebėti, tačiau išmoningai sumontuoti jie atlieka ir estetinę funkciją. Juk akį visuomet patraukia kas nors neįprasta. Optiniai prietaisai tokį įspūdį kuria labai efektyviai. Jie labiausiai praverčia tiems, kurių sodybos stovi ant kalvų, prie didelių vandens telkinių, šalia miško, vidury laukų. Nemažai sodybų šeimininkų mėgsta leisti laiką stebėdami (rečiau – ir fotografuodami) jūros ar didelių ežerų, tvenkinių bangas, skraidančius paukščius, pro šalį pralekiančius gyvūnus, žvejojančius ar grybaujančius žmones ir pan.

Didesnių galimybių optinė technika yra pritaikyta stebėti Mėnulį, Saulę, žvaigždes ir kitas kosmoso grožybes. Dangaus kūnus įprasta stebėti teleskopais, bet tokią galimybę suteikia ir galingi šiuolaikiniai žiūronai. Naktinio matymo prietaisais sudaryta galimybė infraraudonaisiais spinduliais padaryti matomus vaizdus tamsiuoju paros laiku.

Populiariausi – žiūronai

Pasak V. Sirokijaus, Lietuvoje abstraktiems stebėjimams skirta optinė technika perkama retai. Mūsų tautiečiai labiau mėgsta tuos optinius prietaisus, kuriuos lengva pritaikyti praktinėms reikmėms – medžioklei, žvejybai, pokyčiams žemės ūkyje stebėti, pavyzdžiui, ar po didelės liūties nėra sugulę vidury lauko javai. Dažniausiai perkami žiūronai.

„Optinės technikos panaudojimas labai priklauso nuo žmogaus individualių poreikių, todėl negalima teigti, kad praktiškai naudoti įsigytas prietaisas nebus naudojamas abstrakčiam aplinkos stebėjimui. Žiūronai yra populiariausi todėl, kad yra mobilūs, lengvi, juos be vargo galima nešioti, pritaikyti praktiniams poreikiams. Per juos taip pat galima žiūrėti į dangų, stebėti gamtą“, – nurodė specialistas.

Patariama žiūronus rinktis tokius, kad jie būtų naudojami, o ne gulėtų nugrūsti spintos kampe. Kartais žiūronų nenaudojama dėl didelio jų svorio ar nepatogumo laikyti, arba kai prietaisas yra labai brangus, bijoma eksploatuojant jį pažeisti. Ši taisyklė netaikytina, jeigu žiūronai įsigyjami naudoti sodyboje. Gamtai ar dangui stebėti rekomenduojama turėti sunkesnį, kokybiškesnį (ir – brangesnį) prietaisą. Pageidautina, kad būtų įmontuoti brangūs lęšiai – jie pravers ilgai stebint aplinką per žiūronus.

Klaidinga manyti, kad kuo žiūronai sugeba daugiau padidinti vaizdą, tuo jie geresni. Kuo didesnė žiūronų galimybė padidinti vaizdą, tuo jo kokybė labiau priklauso nuo rankų gebėjimo išlaikyti stabilumą. Tačiau žmogaus rankos – ne stovas. Gali atsitikti ir taip, kad netgi 10 kartų vaizdą priartinantys žiūronai taps nelabai reikalingi, nes juos bus sunku išlaikyti rankose taip stabiliai, kad vaizdas nejudėtų. Tuomet gelbėja dvikojai arba trikojai stovai arba galimybė atsiremti į stabilų paviršių, pavyzdžiui, abiem rankomis – į palangę. Patys sudėtingiausiai žiūronai gali turėti vaizdo stabilizatorių, bet tokie prietaisas dažniausiai naudojami gelbėjimo operacijose jūroje, stebint iš sraigtasparnio ar važiuojančio automobilio.

Anot V. Sirokijaus, dažniausiai įsigyjami žiūronai, galintys vaizdą didinti 8–12 kartų (prietaiso žymėjimas yra toks: 8–12x), o jų lęšiai yra 42–50 mm skersmens. Žinoti bet kokio optinio prietaiso lęšio skersmenį yra labai svarbu, nes kuo jis didesnis, tuo daugiau iš stebimos vietos surenka šviesos, o to rezultatas – ryškesnis vaizdas. Gauti patį ryškiausią vaizdą padeda prizmės, tačiau žiūronai su prizmėmis yra labai brangūs.

250 mm yra didžiausias žiūronų lęšio skersmuo, geriausiai leidžiantis stebėti dangų. Minimalus lęšis astronominiams stebėjimams yra 50 mm. Patys silpniausiai teatriniai žiūronai vaizdą didina 3 kartus, patys stipriausi profesionalūs – 25 kartus. Prietaisas, kurio rodmenys yra x25 ir 50 mm, yra optimalus pasirinkimas, atsižvelgus į kainos ir galimybių santykį. Kitų specialistų nuomone, dar geriau, kai didinimo rodmuo prasideda skaičiumi 7 ir baigiasi 10. Patys paprasčiausiai teatriniai žiūronai internetinėse parduotuvėse kainuoja nuo 10 eurų, brangiausių kaina gali siekti iki 2900 eurų. Populiariausius tarp Lietuvos gyventojų žiūronus galima įsigyti ir už kelias dešimtis eurų.

Geri žiūronai turi ne plastikinį, o iš aliuminio pagamintą korpusą. Neretai jis būna užpildytas azotu, kad apsaugotų nuo vandens prasiskverbimo. Ši savybė praverčia laikant žiūronus atvirose vietose.

Smalsiausieji renkasi teleskopus

Kai žiūronai naudojami gyvūnams ir paukščiams stebėti, labai svarbu žinoti, koks yra vadinamasis ryškaus regėjimo lauko gylis. Jis turi būti kuo didesnis. Keista, bet nė vienas gamintojas nepateikia jokių duomenų apie šį svarbų parametrą. Tad prietaisą patariama išbandyti patiems.

Kiekvieni žiūronai prieš juos naudojant ryškiam vaizdui išgauti yra nustatomi arba sufokusuojami. Šiam tikslui beveik visuose šiuolaikiniuose prietaisuose naudojama rankenėle (sriegiu) valdoma centrinio fokusavimo funkcija. Geruose žiūronuose ryškumas nuo begalybės iki mažiausio atstumo yra sureguliuojamas rankenėlę apsukant 1,5–2 kartus. Geri prietaisai ryškumą taip pat leidžia nusistatyti abiem akims atskirai sukiojant okuliarą.

Kaip patikrinti, ar žiūronai jau tinkamai sufokusuoti? Į tolį žiūrint priglaudus žiūronus vaizdas turi atrodyti normalus. Po to žiūronai atitraukiami nuo akių. Jeigu vaizdas nesidvejina, vadinasi, viskas gerai. Tikrinti reikia atidžiai, nes vos per akimirką mūsų smegenys mažytį dvejinimąsi sugeba „ištaisyti“. Bet greitai dėl tokio „taisymo“ ima mausti galvą.

Aplinkai stebėti sodyboje ar sodo namelyje gali būti įrengtas teleskopas ar stebėjimo vamzdis. Galima gamtą bei kosmosą stebėti ir vienoje rankoje laikomu monokuliaru, bet patogiau tai daryti su ant trikojo sumontuotu stebėjimo vamzdžiu ar teleskopu. Ant stovo galima įstatyti ir monokuliarą, tačiau juo stebima tik viena akimi. Visi šiuolaikiniai prietaisai gražiai atrodo pastatyti namų balkonuose, ypač įstiklintuose, oranžerijose, suteikdami eksterjerui intelektualinę rimtį.

Monokuliarai ir stebėjimo vamzdžiai Lietuvoje perkami labai retai, populiaresni yra vaikams skirti pigūs, iki 40 kartų vaizdą galintys padidinti teleskopai. Jų kaina prasideda nuo 14 eurų, daugiausia jie gali kainuoti kelias dešimtis. Ne itin stiprūs teleskopai gali būti naudojami ir gamtai stebėti.

Tačiau nusiteikusiesiems detaliau tyrinėti dangų teks plačiau atverti piniginę. Gamintojai lietuviams siūlo iki 406 kartų galinčius vaizdą priartinti skaitmeninius teleskopus, per kuriuos galima stebėti ir Saulę. Jie fotografuoja, filmuoja, gali vaizdus į internetą transliuoti tiesiogiai. Kaina – arti trijų tūkstančių eurų. „Vartotojų poreikiai – labai individualūs, o jų patenkinimas labai priklauso nuo galimo tam skirti biudžeto“, – pabrėžė V.Sirokijus.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.