Prie sulčių spaudyklų driekiasi eilės norinčiųjų surinktą gausų vaisų ir daržovių derlių užkonservuoti žiemai nedidelėse pakuotėse. Vitaminų, mineralinių medžiagų ir daugybe kitų vertingų medžiagų organizmui turinčios sultys laikomos sveikatos šaltiniu, nors pastaruoju metu pasigirsta įvairių interpretacijų: vieni sultis ir toliau laiko naudingu sveikatai eliksyru, kiti dėl didelio cukraus kiekio jų vengia ir peikia. Kokia tikroji tiesa?

Meilė Taraškevičienė

Tikrai ne blogis

Maisto technologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė pabrėžia, kad sultys yra maistinę ir energetinę vertę turintis maisto produktas. Kiek kalorijų išgėrę stiklinę sulčių gausime, lemia tai, iš kokio rūgštumo ar saldumo vaisių jos bus pagamintos. Tiksliau sakant, kiek vaisiai bus sukaupę cukraus – fruktozės.

Būtent dėl cukraus sultys praranda gerą vardą ir pripažinimą kaip sveikatos šaltinio. „Vieni tvirtina, kad sultis gerti sveika, o kiti dėl to, kad šis produktas labai greitai didina sveikatai nepalankų cukraus lygį kraujyje, jų vartoti nepataria, – aiškina specialistė. – Be to, sultyse, priešingai nei vaisiuose, nėra skaidulinių medžiagų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad, tarkim, suvalgius obuolį organizmas cukrų pasisavina laipsniškai. Taigi, nėra staigaus šuolio, koks būna išgėrus stiklinę obuolių sulčių – koncentruoto gėrimo be skaidulinių medžiagų.“

Pasak R. Bogušienės, cukraus kraujyje šuoliai tai aukštyn, tai žemyn yra nepalankūs sveikatai ir ypač žalingi tiems, kurie fiziškai neaktyvūs, turi sveikatos bėdų ir kuriems turėtų būti taikoma gydomoji mityba. „Sultys tikrai nėra didysis blogis kaip, tarkim, kancerogeninės medžiagos, esančios kai kuriuose maisto produktuose, ar hidrintų riebalų naudojimas ruošiant patiekalus, – teigia pašnekovė. – Mūsų mityba turi būti subalansuota, o vienas maisto produktas negali turėti esminės įtakos mūsų sveikatai – nei jos sugadinti, nei išsaugoti. Svarbiausia yra kasdien valgyti reguliariai, saikingai ir įvairų maistą. Džiugu, kad žmones užsiaugina obuolių, kriaušių, kitų vaisių ir iš jų spaudžia sultis, nesvarbu, kad jos pasterizuotos ir konservuotos. Sultys mūsų mitybą papildo, bet nėra jos esminis komponentas. Tikiuosi, kad tėvų patirtį perims jaunesnioji karta – nenustos namuose gaminti maisto ir rinksis namie spaustas, bet ne pirktines sultis.“

Vaisių ir daržovių deriniai – vertingesni

Daugeliui yra tekę girdėti replikų, esą geriau valgyti pačius vaisius, o ne gerti iš jų spaustas sultis. Be jokios abejonės, pasak R. Bogušienės, sveikiausia valgyti vaisius, nes gerai sukramtyti jie puikiai pasisavinami. Antroje vietoje pagal naudą sveikatai yra skaidulinių medžiagų gausūs vaisių kokteiliai, o trečioje vietoje – vaisių ir daržovių sultys, kurių vienoje stiklinėje yra didelis kiekis vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Vertingiausios sultys yra su minkštimu, nes jose lieka daugiausia vitaminų, gausu virškinimą gerinančios ląstelienos.

Neretai žmonės sultimis laiko gėrimą, kuriame yra daug cukraus. „Jeigu konservuodami sultis į jas pridėsime cukraus, kaip daroma pramoninėje gamyboje, toks produktas jau vadinsis sulčių gėrimu arba nektaru, nelygu pridėto cukraus kiekis, – tikina specialistė. – Sultys yra produktas, kuriame yra tik natūralus vaisių cukrus.“

Remiantis tyrimų duomenimis, daržovių lietuviai vartoja per mažai, nors jų turėtume valgyti daugiau nei vaisių. Pastaruosius mėgstame labiau nei daržoves, nes vaisiai saldūs. Prioritetas saldesniems, bet ne rūgštiems, kartiems ar mažai skonio turintiems produktams nulemtas gamtos. Juk mūsų pirmasis maistas – motinos pienas – irgi saldaus skonio.

Jei nepavyksta suvalgyti rekomenduojamos daržovių paros normos (400–600 g), pravartu būtų vaisių sultis maišyti su daržovių sultimis. „Tiek plakant kokteilį, tiek gaminant sultis į vaisių sultis verta įmaišyti burokėlių, moliūgų ar salierų sulčių“, – pataria pašnekovė ir siūlo prigalvoti įvairių derinių. Vienas pastaruoju metu populiariausių sulčių derinių yra obuolių su moliūgais, morkomis ir avietėmis.

Šią vasarą, kaip ir pernai, puikiai užderėjo moliūgai. Tinkamų sąlygų jiems laikyti dažnas neturi, todėl galima pasidaryti sulčių. Moliūgų sultis gali gerti kone visi, nes jos faktiškai neturi jokių kontraindikacijų. Jau seniai pastebėta, jog moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jos taip pat rekomenduojamos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių (nes turi daug kalio), taip pat inkstų ir kepenų ligomis, kai atsiranda patinimų. Kamuojant visiems šiems negalavimams rekomenduojama išgerti po 100–150 ml šviežiai spaustų sulčių per dieną. O jei dėl pervargimo ar kitų priežasčių jus kankina nemiga, prieš miegą išgerkite apie 70–100 ml moliūgų sulčių su medumi. Obuolių ir moliūgų sulčių derinys – itin puikus produktas žiemai.

Kam sultys gali pakenkti

Šviežiai spaustų sulčių negalima duoti mažiems vaikams, jų neturėtų gerti žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis, turintys antsvorio ir nutukę, kenčiantys nuo alergijos. Vaisių sultyse yra daug organinių rūgščių, kurių didelė koncentracija gali dirginti gleivinę. Pirmiausia jie gali sukelti gastritą, rėmenį. Didelis cukraus kiekis sultyse gali paskatinti kasos hipersekreciją, o tai gali sukelti įvairių virškinimo sutrikimų – nuo pilvo pūtimo iki stipraus skausmo.

Vaikai, kurie per dieną valgo 5–6 kartus, vaisių arba daržovių sulčių gali gerti ne daugiau kaip 2 kartus, o tik daržovių – ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. R. Bogušienė sako, kad vaikų mityboje rekomenduojama per dieną vieną daržovių porciją pakeisti 100‒200 ml daržovių sulčių, o per savaitę vieną vaisių porciją galima pakeisti 100‒200 ml vaisių sulčių.