Kokius žieminius česnakus sodinsime? Jauno ir seno sodo priežiūra. Kokią naudą turi morkų lapai ir kodėl juos verta kaupti? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 18-jame šių metų „Namie ir Sode“ numeryje.

Kokius žieminius česnakus sodinsime?

Rima Marcinkevičienė

Nespėsime nė mirktelėti, kai ateis spalis – česnakų sodinimo metas. Todėl pats laikas susimąstyti, kokius česnakus sodinsime: ar pasiruošime savų česnakų sėklų, ar teks įsigyti? Juolab kad sėklai česnakus parduodančios įmonės ar ūkininkai pataria į juos kreiptis nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo galo. Laiko nedaug, o ir geriausių veislių sėkliniai česnakai sparčiai išperkami.

Pasaulyje suskaičiuojama daugiau kaip 300 valgomųjų česnakų veislių. Europos Sąjungos daržovių veislių kataloge įrašyta apie 115 veislių. Atrodytų, kas gi čia gali labai skirtis – juk česnakai yra česnakai… Tačiau pagal charakteristikas jie būna labai skirtingi: skiriasi jų ankstyvumas, galvutės dydis, skiltelių skaičius galvutėje, lapai, skonis (nuo labai švelnių iki itin aštrių), laikymo trukmė. Todėl veislės pasirinkimas yra labai svarbus veiksnys norint užauginti gerą derlių.

Pagal agrobiologines savybes ir fiziologinius ypatumus česnakai klasifikuojami į tris tipus: formuojantys žiedynstiebius ir žiedynus, nevisiškai formuojantys žiedynstiebius ir neformuojantys žiedynstiebių. Pastarieji dažniausiai vadinami vasariniais česnakais, o formuojantys žiedynstiebius – žieminiais.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Mano daržas“.

Jauno ir seno sodo priežiūra

Jaunų ir senų vaismedžių priežiūra gerokai skiriasi, tad svarbu išsiaiškinti jų priežiūros subtilybes.

Vytenis Murauskas

Pirmiausia reikėtų aptarti, kaip rūpintis dirva. Jauname sode augalai nedideli, jų laja dar ne visai išsivysčiusi, todėl sode turėtų būti daug laisvos vietos. Kad ji nedirvonuotų ir būtų tinkamai panaudota, jauno sodo tarpueiliuose galima auginti gretutines kultūras, pavyzdžiui, braškes. Braškių derlius prinoksta pirmoje birželio pusėje, todėl šiuo laikotarpiu galima palūkėti ir nepurkšti sodo nuo ligų ir kenkėjų, o nuskinti uogų derlių. Braškes vienoje vietoje galima auginti 3–4 metus, kaip tik tuo metu medžių laja turėtų būti jau suvešėjusi ir sudaryti šešėlį, tad braškių bus galima sode nebeauginti.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Darbai sode“.

Morkų lapus – į namų vaistinėlę

Turbūt nerastume daržo, kuriame nebūtų auginamos morkos. Visi žinome, kokios tai naudingos daržovės. O štai morkų lapai dažniausiai iškeliauja į komposto dėžę. Mokslininkai įsitikinę, kad mes darome didžiulę klaidą!

Marija Naudžiūnienė

Jei girdėjote gandus, kad morkų viršūnėlės nuodingos, galbūt net mirtinai, žinokite, kad tai – visiška netiesa. Toks gąsdinimas kadaise paplito dėl morkų lapuose esančių alkaloidų: esą tai kenksminga. Tačiau alkaloidų yra visose žaliose lapinėse daržovėse.

Morkų lapai ne tik nekenksmingi, bet ir labai naudingi. Tyrinėjant morkų lapus buvo nustatyta, kad juose yra net 500 kartų daugiau vitaminų ir mineralų nei pačiose morkose! Skaičius išties įspūdingas! Tyrėjai tvirtina, kad net viena per dieną suvalgyta morkų antžeminės dalies šakelė pajėgi nemenkai pagerinti sveikatą, aprūpinti organizmą vitaminais ir saugoti nuo onkologinių ligų.

Taigi žalioji antžeminė morkų dalis sukaupia visų įmanomų vitaminų ir mikroelementų, reikalingų mūsų odai, dantims, kaulams, limfinei sistemai, kraujagyslėms. Morkų lapuose esantis selenas mažina vėžio riziką, vitaminas K reguliuoja kraujospūdį, kalcis stiprina kaulus, dantis, plaukus ir nagus. Šį sąrašą galima būtų dar ilgai tęsti... Pasirodo, tiek daug naudingų dalykų esama lapuose, kuriuos ramia sąžine iššveičiame lauk kaip nevalgomą šių daržovių dalį!

Daugiau šia tema – rubrikoje „Būkime sveiki“.