Naujokai kaprizų nerodo

Kad ir kokia būtų vasara, nenuilstančios naujovių ieškotojos Genovaitės Kudrevičienės darže visi augalai tarpsta, o tarp jų kuo puikiausiai jaučiasi ir naujokai. Šiemet agronomės daržo pasidžiavimas – iš Sankt Peterburgo atkeliavę agurkų ir melionų hibridai.

Meilė Taraškevičienė

Į G. Kudrevičienės namus Kauno r. dvi agurkų ir melionų hibridų pakuotes po 10 sėklų atkeliavo anksti pavasarį. Vieni hibridai pavadinti 'Karaliene Ana', o kiti dar nespėję pelnyti vardo, tik su užrašu 'Agurdynia 175'. Matyt, Rusijos selekcininkai dar aiškinasi šių augalų hibridų savybes.

Daržininkė sėja labai daug įvairių rūšių augalų, tad dėl vietos stokos ant palangės vazonėlyje nuo balandžio 28 d. augino tik po vieną naujokų daigą. Į lauką jie iškeliavo gegužės 24 d. Iš pradžių jie buvo uždengti agroplėvele. Neįprasti hibridai gerai prigijo ir sparčiai augo. Ypač žavėjo 'Agurdynia 175' hibrido užmegzti vaisiai, panašūs į pūkų kamuoliukus. Pasak Genovaitės, šių hibridų forma gali būti dvejopa, nelygu kaip augini. Pasodintų į lysves šių kaip kompaktiški krūmai besišakojančių augalų vaisiai būna ovalo formos, o auginamų ant atramėlių – panašūs į bananus.

Ant sėklų pakuotės rašoma, kad vaisiai užauga 10–15 cm, tačiau G. Kudrevičienės darže jie šiuo metu jau siekia 23 cm. Vienas augalas nokina net 9 vaisius. Pirmas nuraškytas vaisius svėrė arti 1,5 kg. Pasak daržininkės, jis kvepia agurku, minkštimas yra salotinės spalvos, o skonis – tarsi pasaldinto agurko, be to, vaisius labai sultingas. Kadangi gelsta ir vysta lapai, vadinasi, greitai bus galima nuskabyti ir likusius vaisius.

Daugiau galite perskaityti rubrikoje „Nauji augalai“.

Maro sukėlėjai jau tyko

Anksčiau, nei įprasta, prasidėję rūkai verčia sunerimti pomidorų augintojus – kyla didžiulių nuostolių padarančios fitoftorozės (maro) pavojus. Biologinių sprendimų eksperto Marko Rozenthalio įžvalgos ir patarimai gali padėti šios ligos išvengti.

Ina Matuzaitė

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kartais sunaikinanti išpuoselėtus mūsų pomidorus jų derliaus piko metu. Kaip ir visi grybai, fitoftoros labai gyvybingos. Šių grybų sporų yra žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar pastebima ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo tendencija. Šiemet nustebino kaip niekada anksti, liepos mėnesį, pasirodęs rūkas, sodriai rytais iškrintanti rasa. Būtent drėgmės perteklius, staigūs temperatūrų pokyčiai sudaro palankias sąlygas marui plisti. Pomidorų veislių ir hibridų sukurta daugybė, tačiau visiškai atsparių šiai ligai augalų nėra. Kai kurios veislės atsparios tik iš dalies.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Augalų ligos“.

Kaip sode atsikratyti krienų

Sode tarp vaismedžių eilių smarkiai išplito krienai. Ne vietoje įsismarkavusius augti šiuos augalus bandžiau tramdyti, net chemikalus naudojau, tačiau įveikti nepavyko. Patarkite, kaip šiuos įsibrovėlius išprašyti.

Meilė Taraškevičienė

Nuėmus pasodintų daržo viduryje krienų derlių iš dirvoje likusių smulkių šaknelių atželia nauji, todėl tampa sunku juos išnaikinti, taigi šiems augalams reikėtų skirti nuošaliausią sklypo vietą. Arčiau daržo ar sodo pasodinti krienai jau po kelerių metų gali tapti pavojingais įsibrovėliais, nenorinčiais dalytis teritorija su kitais augalais. Jie turi gana stiprią šaknų sistemą, geroje dirvoje užaugina gana vešlią lapiją. Kai kurių šaltinių duomenimis, krienų šaknys į plotį gali augti net iki 7 m. Sunaikinus viršutinę jų dalį ar iškasus pagrindinį stiebą, giliai žemėje likę šakniastiebių gabalėliai sėkmingai atželia ir toliau plinta.

Būdų atsikratyti šiais augalais yra ne vienas. Pirmiausia patariama naudoti aplinką tausojančias priemones ar pasodinti juos stelbiančius kaimynus, pavyzdžiui, moliūgus. Jei ir tai negelbsti, verta pereiti prie „sunkiosios artilerijos“ – cheminių preparatų. Norint visam laikui iš tam tikros vietos pašalinti krienus, rekomenduojama vienu metu naudoti kelis būdus.

Juos rasite rubrikoje „Namie ir Sode atsako“.