Meilė Taraškevičienė

Siekia privatumo

Pasak UAB „Gormeta“ elektroninės svetainės etvora.lt Vilniaus regiono skyriaus vadovo Sauliaus Leonavičiaus, tvoromis žmonės pradeda domėtis nuo ankstyvo pavasario, vos tik išeina pašalas ir į žemę galima įkasti strypus. Atsižvelgdami į klientų pageidavimus bendrovės specialistai parengia projektus, pagal individualų užsakymą pagamina tvoras ir jas sumontuoja.

Pirmiausia siekiama įsiklausyti į žmonių norus, patarti ir padėti rasti geriausią sprendimą. Tiesa, ne visuomet specialistai pritaria kliento pasirinkimui, tačiau įkyriai savo nuomonės neperša. S. Leonavičius sako, kad kiekvieno kliento situacija individuali, o jo nuomonė gana dažnai būna subjektyvi. „Tarkim, prie gražaus namo tikrai tiktų modernaus dizaino tvora, kiemui suteikianti erdvės pojūtį ir pažyminti sklypo ribą, tačiau klientui trūks plyš reikia aukštos, privatumą garantuojančios tvoros“, – tikina Saulius, pastebėjęs tautiečių norą savo gyvenimą privačioje erdvėje nuo svetimų akių paslėpti po devyniais užraktais. Tai, beje, ne vienintelė klaida, kurią daro dažnas lietuvis, nusprendęs apsitverti teritoriją. Pašnekovas išskyrė dvi, jo nuomone, bene didžiausias klaidas. Viena jų – neišvaizdų, kone griūvantį namą apsijuosti brangiausia tvora. Kitas kraštutinumas – pati pigiausia tvora šalia įspūdingo namo su išpuoselėta, gražia aplinka.

Naujos kiemo tradicijos

Sakoma, kad katinams ir žmonėms tvoros kelio neužkerta, todėl, kad ir kokios jos būtų aukštos, tikėtis absoliutaus saugumo nereikėtų – tam yra kitos priemonės. O tvorų paskirtis – pažymėti teritorijos ribas, o tada joje sodinti sodą, želdynus ar gėlynus, apsisaugoti nuo privatumo nepaisyti mėgstančių prašalaičių.

„Lietuviai vis dažniau tveriasi tvoromis, pamažu formuojasi privataus kiemo tradicijos, kurių esmė – tvora aptverta tam tikra teritorija, kurioje yra sodas, laisvalaikio ar ūkinė zonos, – teigia S. Leonavičius ir sako, kad komunistinė bendros nuosavybės idėja nebeaktuali. – Tapo madinga dalį kiemo įrengti puošniau, kur paprastai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir svečiais. Ten paprastai stovi pirtelė, kepsninė bei kiti laisvalaikio atributai.“

Pasak specialisto, apsitveriama ne dėl savęs, o dėl kaimynų, nes būdamas užtverto kiemo viduje nelabai gali įvertinti tvoros naudą ir pasimėgauti gamtos, aplinkos ir pastatų darna. „Tvora ir vartai – namų veidas,“ – įsitikinęs Saulius. Jis pabrėžia, kad žmonės estetiniu kiemo vaizdu rūpinasi nė kiek ne mažiau nei privatumu ir saugumu.

Brangi investicija

Pasak Sauliaus, pastaruoju metu populiariausios yra segmentinės tvoros. Šios lengvai montuojamos, ilgaamžės ir estetiškos tvoros nukonkuravo ilgus metus tarp perkamiausių buvusias tinklines tvoras. Renkantis tvorą svarbu išsiaiškinti, kokios jos norima – saugios, gražios ar pigios, o gal svajojama apie visas minėtas savybes turinčią tvorą. „Lietuviai vis dar – aukštų tvorų mėgėjai“, – teigia Saulius, nors tokiam pirkiniui tenka skirti gana solidžią pinigų sumą. Gana dažnai specialistai pokalbio su klientu pradžioje išgirsta apie planus įsirengti ne žemesnę nei 2 m tvorą, tačiau tokius entuziastus pirmiausia atvėsina kaina. Dvigubai aukštesnės už įprastą 1 m tvoros įrengimas pabrangsta dvigubai.

Paprastai 1 m tvoros kainuoja 120 eurų. Naujakurių Lietuvoje netrūksta, tačiau pagrindiniai bendrovės klientai yra sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės, kurių sklypo plotas – 6 arai. Tokiam plotui aptverti reikia 100 m tvoros, kurią sudaro ne tik vielos tinklas ar strypai, bet dar ir automatiškai valdomi vartai. Kartais įrengiant tvorą prisireikia ir pamatėlio, kuris tam tikrose vietose turi būti aukštėlesnis. O tai irgi kainuoja. Pasak pašnekovo, iš viso, regis, nedidelio sklypo tvorai įrengti reikia atseikėti apie 12 tūkst. eurų, taip pat numatyti išlaidas, skirtas vartams ir kitiems nenumatytiems atvejams. „Labai dažnai investicija siekia ir 20 tūkst. eurų“, – dėsto etvora.lt specialistas ir pabrėžia, kad galutinę kainą lemia produkto kokybė. Dėl tvoros aukščio klientus persigalvoti paskatina ir kiti dalykai, pavyzdžiui, šviesos kieme stygius. Jos trūkstant, be jokios abejonės, skurs augalai, nebus itin jauku ir patiems.

Kokie turi būti strypai

Strypai yra neatsiejama tvoros dalis. Jie atlieka atraminę ir estetinę funkciją, padeda atlaikyti tvoros svorį. Strypus reikėtų derinti prie bendro tvoros dizaino. Jie turėtų būti pagaminti iš tvirtų ir kokybiškų medžiagų, kad būtų ilgaamžiai, jų neišverstų smarkūs vėjai ir jiems būtų nebaisus besikeičiantis lietuviškas klimatas.

Vartai – ne mažiau svarbūs

Rengiantis tverti tvorą būtinai reikia pamąstyti ir apie vartelius. Šis tvoros elementas, skirtingai nei visi kiti, teikia estetinę ir patogumo funkciją. Varteliai – tai pats gražiausias tvoros elementas, todėl renkantis juos derėtų nemažai dėmesio skirti jų išvaizdai. Svarbu pasirinkti tokius vartelius, kurie derėtų prie tvoros ir bendros namo architektūros. Rinkdamiesi vartelius galite pabrėžti savo išskirtinį stilių – tegul visi, praeinantys pro jūsų namus, neatitraukia akių nuo išskirtinio dizaino.

Kokio tipo vartai: stumdomieji ar varstomieji – yra geresni? Stumdomieji taupo vietą, jie šiuolaikiškesni, subtiliau veikia, bet juos reikia prižiūrėti, ypač žiemą, kad į gembę nepatektų sniego.

Varstomieji vartai irgi veikia automatiškai, tačiau užima daugiau vietos. Jei tvora segmentinė, statomi segmentiniai vartai, jei strypinė tvora – dedami strypeliai. Pasak Sauliaus, daug žmonių nori pasidaryti labai gražius, puošnius ir brangius vartus, o tvorą renkasi segmentinę. Tai labai didelė klaida – tarsi senam automobiliui būtų sumontuoti brangiausi ratlankiai.

Padarei ir pamiršai?

Žmonės pageidauja tvorų, kurių priežiūrai nereikėtų gaišti laiko. Per dvejus metus, kol galioja garantinis laikotarpis, gali nubyrėti dažai ar kilti kitų bėdų. Paprastai metalinių tvorų bėdos atsiskleidžia jau po pirmos žiemos.

Tvoroms labiausiai gali pakenkti mechaniniai pažeidimai. Jei kelias neasfaltuotas, tvorą pažeidžia akmenukai, jei tvora šalia asfaltuoto kelio, kuris žiemą barstomas druska, jai gali pakenkti korozija. Tvorų estetinis vaizdas subjaurojamas pjaunant žolę nešiojamąja žoliapjove.

Pačios patikimiausios – karštu būdu cinkuotos tvoros. Kad pažeistum cinkuotą paviršių, tektų kaip reikiant pasistengti. Yra ir kitų priemonių, kurios naudojamos tvoroms nuo korozijos apsaugoti. Neretai tvoros gruntuojamas ir dažomas šlapiuoju būdu. Pasak Sauliaus, tokios tvoros būna ilgaamžės, tačiau, jei darbai neautomatizuoti, dėl kokybės galima abejoti, nes ją lemia meistro sąžiningumas. Prastai apdorotos tvoros neretai pradeda rūdyti.

Daugiau aktualių straipsnių galite rasti žurnale „Namie ir Sode“.