Karietaitės – mažos paslaptingos riestauodegės

Lietuvos ornitologai kasmet išrenka metų žiemos paukštį. 2018–2019 m. žiemos paukščio titulas buvo suteiktas šaltuoju metų laiku pas mus retai sutinkamai karietaitei.

Laimius STRAŽNICKAS

Daugelis ornitologinės informacijos šaltinių nurodo, kad karietaitės (Troglodytes troglodytes) yra migruojantys paukščiai, į mūsų kraštus iš pietinių platumų parskrendantys kovo pabaigoje–balandžio mėnesį. Tad kodėl toks ne visiems girdėtas paukštis buvo išrinktas šių metų žiemos sezono paukščiu?

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad karietaitės laikomos migruojančiais paukščiais, kurie atšalus orams palieka Lietuvą. Tačiau ne visi jie išskrenda. Ornitologai nedrįsta tvirtinti, kad galbūt mūsiškių karietaičių vietą žiemos mėnesiais užima iš šiauresnių platumų žiemoti atskridusios jų giminaitės, nes niekas išsamių tyrimų šiuo klausimu neatliko.

Negana to, lietuvių kalboje galima rasti dvejopus šio paukštelio pavadinimus: karetaitė ir karietaitė. Anot L. Raudonikio, neseniai kalbininkai siūlė naudoti pastarąją formą, todėl vertėtų laikytis šios rekomendacijos. Tad kas gi yra tos karietaitės?

Tai sužinosite rubrikoje „Pažink aplinką“.

Gausios genimo sodo dovanos

Vienas ankstyviausių ir atsakingiausių darbų sode – genėjimas, kuriuo siekiama pareguliuoti vaismedžių ir vaiskrūmių augimą, žydėjimą ir derlingumą, pašalinti ligų pažeistas ir nudžiūvusias šakas. Interneto svetainės manosodas.eu įkūrėjas Donatas Lostys pabrėžia, kad labai svarbu augalams nepakenkti, todėl kartais geriau visai negenėti, negu tai daryti nemokšiškai.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Apie vaismedžių genėjimą informacijos tikrai yra labai daug, todėl šįkart kiek plačiau pakalbėsime apie vaiskrūmių ir lianų genėjimą.

Nerasime sodo, kuriame nebūtų pasodinta juodųjų, raudonųjų ar baltųjų serbentų krūmo. Serbentai – vieni mėgstamiausių, gal todėl, kad jau antraisiais metais po pasodinimo duoda vaisių.

Uogų gausa galima džiaugtis maždaug nuo trečiojo sezono. Senus krūmus, kuriems daugiau nei 15 metų, būtina atnaujinti. Jeigu krūmai susodinti per arti vienas kito, jiems trūksta šviesos, uogų derlius būna prastas. Tarp augalų būtina palikti 2–2,5 m tarpus.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Darbai sode“.

Kokias gėles jau metas sėti daigams?

Kai lauke sninga ir spaudžia šaltis, kiekvienas šildosi savaip. Kai kas užsipliko šiltos arbatos ir susisuka į jaukų pledą, o sodininkus šildo mintys apie naują sezoną. Pavyzdžiui, apie gėles. Juk ne tik daržovės turi augti sklype – reikia jas paįvairinti ryškiais kvepiančiais gėlynais. Atėjo metas susimąstyti apie tai, kokias gėles jau laikas sėti daigams.

Svarbiausia yra ilgėjanti diena – juk visaverčiam augalų vystymuisi reikia daug šviesos, o saulė vasarį Lietuvos klimato sąlygomis nelepina dažnais ir ilgalaikiais vizitais. Ištaisyti tokią situaciją padeda įvairiausios fitolempos, kolageninės ir šviesos diodų lempos, kurių nesunku įsigyti elektros prekių parduotuvėse.

Šiuo metu rekomenduojama sėti tuos augalus, kuriems nuo sėjos iki žydėjimo reikia bent 130 dienų. O juk yra ir tokių, kurioms šis laikas nusitęsia iki 180 dienų. Pirmosios pradės žydėti vasaros pradžioje, o pastarosios dar spės pradžiuginti mūsų klimato zonoje gyvenančius jų augintojus.

Apsispręsdami, kokias gėles vasarį sėsite daigams, prisiminkite ne tik vienmečius, bet ir daugiamečius augalus, kuriuos galima apibūdinti kaip „neskubančius“. Pirmieji žydėjimu nudžiugins pora mėnesių anksčiau, negu įprasta, o daugiamečiai spės sužydėti pirmaisiais augimo metais.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Gražus gėlynas“.