Šiemet vasara palanki medunešiui. Tai patvirtina ir bitininkai, iš avilių traukiantys nuo medaus apsunkusius korius. Tačiau darbščiosios bitelės, į avilius nešančios nektarą, dovanoja ir kitų ne mažiau vertingų produktų. Apie juos plačiau pasakoja bičių produktų panaudojimą sveikatinimui tyrinėjanti farmacininkė prof. Sonata Trumbeckaitė.

Meilė Taraškevičienė

Vaikystėje buvome smaližiai ir medaus mėgome pasmaguriauti ne todėl, kad sveika, bet kad saldu, o to saldumo taip norėjosi… Sovietmečiu apie bičių produktų naudojimą gydymui plačiai nebuvo kalbama, nors apie vaistingąsias jų galias buvo žinoma. Apiterapija (lotyniškai apis – „bitė“, o therapeia išvertus iš graikų kalbos reiškia gydymą) – gydymas bičių surenkamais ir jų gaminamais produktais: medumi, žiedadulkėmis, pikiu, pieneliu, nuodais, duona, vašku. Bičių produktai pasižymi biostimuliuojamuoju poveikiu, gerina kraujotaką, audinių regeneraciją, slopina uždegimus, turi daugybę įvairių vertingų organizmui maistinių savybių. „Tačiau reikia ne laukti, kol susirgsime, o naudoti visus sveikatinamuosius produktus prevencijos tikslais“, – tikina profesorė ir pasidžiaugia, kad apiterapija pastaruoju metu populiarėja ir tam tvirtą pagrindą paklojo 2021 m. įsigaliojęs Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas, reglamentuojantis vertimosi papildoma ir alternatyvia sveikatos priežiūra, tarp jų ir apiterapija, sąlygas.

Lietuvoje įkurtos Apiterapeutų asociacijos narė ne vienus metus yra ir prof. S. Trumbeckaitė. Pasak pašnekovės, ši asociacija vienija gydytojus, mokslininkus ir vaistininkus. „Jie viešina žinias apie medaus produktus, neša žinią apie jų naudą sveikatai, organizuoja konferencijas, dalyvauja mokymuose, į juos kviečia atvykti ir visuomenės atstovus“, – pasakoja S. Trumbeckaitė, pabrėždama bičių unikalumą ir svarbą žmonijai bei augalų pasauliui. Iš tiesų apiterapija turi didžiulį ryšį su fitoterapija: bitės ir augalai – tarsi visuma. Medus gali būti suneštas iš vienos ar iš kelių rūšių augalų. Iš kuo įvairesnių augalų gausime bičių produktus, tuo jie bus vertingesni.

Daugelis namuose vartojame medų, žiedadulkes, bičių duoną, rečiau – pikį, tačiau yra dar ir kitų ne mažiau vertingų iš šių vabzdžių išgaunamų produktų. Tai tranų ekstraktas, bičių pienelis, nuodai. Pasak profesorės, užsienyje (Rumunijoje, Japonijoje, Kinijoje ir kitur) gydytojai apiterapeutai kai kurias ligas įveikti bando naudodami bičių įgėlimus, t. y. jų išskiriamus nuodus. Mikroįgėlimai daromi su ištrauktu bičių geluonimi arba gydymui naudojant tepalus su bičių nuodais. Jie paprastai būna skirti sąnarių skausmams malšinti. Įspėjame, kad šiuos metodus gali taikyti tik patyrę gydytojai apiterapeutai, baigę specialius mokymus apiterapijos srityje, turintys didžiulę patirtį, nes bičių nuodai gali sukelti ne tik alergiją, bet ir anafilaksinį šoką, o tai gali baigtis mirtimi.

Šiuo metu daugelis bitininkų prekiauja šviežiu medumi, tačiau šįkart prof. S. Trumbeckaitė dėmesį atkreipia į žiedadulkes, jų savybes, vartojimą ir laikymą, taip pat supažindina su dar dviem itin vertingais bičių produktais – pikiu ir pieneliu.

Žiedadulkės. Jomis apkimba bičių kūnelis, kai jos naršo žieduose rinkdamos nektarą. Tiek nektaras, tiek žiedadulkės yra bičių maistas, tačiau lankydamos įvairius augalus žiedadulkės atlieka ir apdulkinimo funkciją. Vėliau žiedadulkes vabzdys nubraukia ant kojyčių, kur jos sulimpa į gumuliuką. Taigi, darbštuolės namo grįžta ne tik su pilna nektaro medaus pūsle, bet ir su nemenku žiedadulkių kraičiu, kurio dalis atitenka ir bitininkui. Kaip tai vyksta? Žiedadulkės renkamos