Šiandien dauguma žinome, ką reiškia gyventi ekologiškai, tvariai ir tausojant aplinką. Nesielgiame barbariškai gamtoje ir nepaliekame ten nereikalingų daiktų, kruopščiai rūšiuojame šiukšles ir pan. Tačiau galime žvelgti dar plačiau ir stengtis, kad apskritai šiukšlių būtų mažiau. Tokia gyvensena ne tik formuoja šiukšlių tvarkymo strategiją, bet ir yra finansiškai naudinga. Ji liečia ir mūsų pomėgį sodininkauti. Galbūt pateikiamos idėjos įkvėps nors ir mažiems pokyčiams.

Loreta Urbaitė

Gyvenimo be šiukšlių filosofija. Aplinkosaugos aktyvistė, bestseleriu tapusios knygos „Namai be atliekų“ autorė Bea Džonson incijavo pasaulinį gyvenimo be šiukšlių judėjimą. Ji įkvepia žmones gyventi paprastai ir imtis priemonių, kad nebūtų be reikalo švaistoma ir šiukšlinama. Savo prašmatnų, pasiturimą gyvenimą ji su vyru ir dviem sūnumis prieš gerą dešimtmetį iškeitė į minimalistinę tvarią gyvenseną: šeima stengiasi gyventi taip, kad paliktų kuo mažiau šiukšlių. Jie netrukus pastebėjo, kad turint gerokai mažiau daiktų kasdienybė tapo lengvesnė. Taip gyvendami dešimtmetį Džonsonai pasiekė, kad jų namų ūkyje per metus sukaupiamos atliekos telpa į vieno litro stiklainį. B. Džonson filosofija nėra sutelkta vien tik į šiukšlių mažinimą. Tai gyvenimo būdas, kai nėra pasiduodama vartotojiškumui, svarbūs tampa ne daiktai, o patirtys.

B. Džonson iškelia 5 principus, kurie yra jos filosofijos pagrindas – atsisakyti, sumažinti vartojimą, ką galima, naudoti dar kartą, perdirbti, kompostuoti. Ji teigia, kad mažinti atliekų kiekį nebus sunku, jei atsisakysite to, ko jums nereikia, sumažinsite to, ko jums reikia, pakartotinai panaudosite tai, ką įsigijote, perdirbsite tai, ko negalite atsisakyti ar panaudoti pakartotinai, o tai, kas lieka, supūdysite (kompostuosite). Iš savo patirties ji puikiai supranta, kad taikyti šiuos principus nėra lengva, bent jau iš pradžių.

Žvelgiant tik iš vienos – sodininko mėgėjo – perspektyvos, aišku, kad mūsų veikloje šioms taisyklėms skleistis yra didžiulės galimybės. Sunku atsisakyti impulsyvių pirkinių pasivaikščiojus po sodininkų muges, akys raibsta nuo įmantrių spalvingų sodo įrankių, kurie, regis, visus darbus nudirbs patys. Tad pirmiausia sodininkas turėtų gerai apsižvalgyti ir pažiūrėti, ką iš savo įsigyto arsenalo naudoja, o ko ne, ko iš tiesų reikia, o be ko galime apsieiti. Peržvelkite visus turimus daiktus – išsiaiškinsite daug įdomių dalykų. Pažabodami pirkimą sutaupysime išteklius, kurių reikia pagaminti naujiems daiktams.

Principas „panaudoti dar kartą“ – tai ne tas pat, kas perdirbti. Šie procesai skiriasi pagal poveikį gamtai, nes antrinio panaudojimo atveju tas pats nepakeistas daiktas naudojamas daug kartų, siekiant maksimaliai padidinti jo gyvavimo laiką, taip sutaupant išteklių, kurie būtų išleisti gaminiui perdirbti. Kaip teigia B. Džonson, antrinis panaudojimas yra pelnęs prastą reputaciją, nes daugeliui asocijuojasi su daiktų kaupimu. Iš tiesų yra daugybė daiktų, ypač iš tvirtų, natūralių medžiagų, kuriuos galima kūrybingai panaudoti. Be to, sutaisydami įsigytus daiktus pratęsiame jų naudingo gyvavimo laiką.

Akivaizdu, kad gyvenimas taikant šiuos principus užtikrina didelę naudą aplinkai: mažėja užterštumas, užtikrinama didesnė aplinkos apsauga. Tačiau toks gyvenimas turi ir daugiau privalumų, ne vien ekologinius, kaip sako tvarios gyvensenos propaguotoja. Didžiausias kokybinis tokio gyvenimo būdo pranašumas – finansinė nauda, jis padeda labai daug sutaupyti. Ne ką mažiau svarbu, kad tokia gyvenimo sistema palankiai veikia sveikatą, nes pirmiausia namuose sumažėja sintetinių medžiagų ir atitinkamai jų poveikis organizmui. Kaip didžiulę tokio gyvenimo būdo naudą B. Džonson nurodo laiko taupymą, nes jo neeikvojama nereikalingam apsipirkimui, daiktų sandėliavimui, jų priežiūrai ir pan. O laikas mūsų dienomis yra vertingiausia prekė.

Kompostavimo svarba. Sodininkavimas natūraliai yra tokia veikla, kurioje daug ką galima panaudoti dar kartą, perdirbti ar sumažinti vartojimą. Ko gero, pirmasis tikslas bet kokiame sode būtų sumažinti tai, ką naudojame. Antrasis – perdirbti, ką galime. Ir dėl savo specifikos čia ypač svarbus yra kompostavimas. Tai ir būtinybė, nes sodininkaujant nuolatos kaupiasi didžiuliai kiekiai žaliųjų atliekų, ir didelė nauda, galime nemokamai gauti naudingiausių trąšų savo augalams. Kompostuojant organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu – kompostu, kurį sodininkai vadina juoduoju auksu.

Kodėl kompostas toks svarbus augalams, pasakoja VšĮ „Žiedinė ekonomika“ specialistai. Dirva yra mineralų, organinių medžiagų, vandens ir oro mišinys. Ji nėra tiesiog medžiaga, o kompleksinė ekosistema, kurioje daugybė mikroorganizmų, bestuburių ir augalų, sąveikaujančių vieni su kitais. Derliaus pavidalu mes nuolatos paimame iš dirvos organines medžiagas, bet dažnai jai nieko negrąžiname. Dirvoje augantys augalai yra dalis trumpojo anglies ciklo. Turėdami drėgmės, saulės ir dirvos jie auga, o po tam tikro laiko arba atėjus žiemai miršta arba tampa pasyvūs. Lapai, stiebai, kamienai ir šaknys, sukaupę organinę anglį ir maistines medžiagas, grąžina tai atgal į dirvą. Didžioji jų dalis bus suvartota sliekų ir mikrobų, o maža dalis liks dirvoje. Visa sistema išsiderina, kai ten augę augalai nesuyra, o yra paimami, pavyzdžiui, derlius iš lysvių. Dirvoje lieka labai mažai organinių medžiagų, kurios palaikytų augalų gyvybę. Tokia dirva skursta – yra mažiau produktyvi, sulaiko mažiau drėgmės ir turi mažiau organinės anglies. Lengviausias ir pigiausias būdas suteikti maistinių medžiagų dirvai yra sugrąžinti sutvarkytas nesuvartotas augalų atliekas ir liekanas atgal, iš kur jos buvo paimtos. Tai ir yra kompostavimas.

Kompostavimas namuose yra patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų, kaip sugrėbtų lapų, nupjautos žolės, išrautų krūmų, jaunų piktžolių (be subrendusių sėklų) ir pan. Be to, trečdalis namų ūkio atliekų yra organinės kilmės, todėl kompostuoti galima virtuvės atliekas: vaisių, daržovių gabaliukus ir jų žieves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus, suplėšytus popierius ir t. t. Tačiau toli gražu ne viską galima mesti į kompostinę, todėl apie tai reikia išsamiai pasidomėti, kad nebūtų daugiau žalos nei naudos.

Įkvėpianti praktika

I. Augink lengviau

Įveikite dažnai pasitaikančias problemas pasitelkę šias nesudėtingas, sumanias „Pasidaryk pats“ idėjas.

• Patogus laistytuvas

Atsibodo visąlaik tampyti sunkų laistytuvą, kai augalams reikia tik trupučio vandens? O gal nepatinka, kokia srovele vanduo teka per laistytuvo galvutę? Jei ieškote paprasto sprendimo – jis čia pat. Plastikinis butelis su rankenėle nuo 2 l pieno puikiai pakeis tradicinį laistytuvą. Prieš naudodami pieno butelį gerai išplaukite ir išdžiovinkite.

1. Atsargiai yla pradurkite butelio kamštelį: iš viso padarykite keturias mažas skylutes. Pripilkite butelį vandens ir vėl užsukite kamštelį.
2. Paverskite butelį virš kriauklės ar šalia augalo, kad pažiūrėtumėte, kokiu greičiu vanduo teka per skylutes. Jei norite, kad vanduo tekėtų greičiau, butelio dangtelyje pradurkite yla dar porą skylučių.

• Paprasta gaudyklė

Šiltuoju metų laiku amarai gali apsigyventi ant daugelio augalų. Pasinaudodami šia paprasta gudrybe galėsite lengviau susitvarkyti su kenkėjų ataka, kol tai netapo rimta problema.

1. Apsivyniokite ranką keliais sluoksniais lipniosios juostos taip, kad lipnioji pusė būtų į išorę, o ne prie odos.
2. Lengvai pabraukite šia ranka augalus, kurie yra apnikti amarų. Pakartokite tai kelis kartus ir pamatysite, kad ant lipnios juostelės liko daug šių vabzdžių.

• Biologiškai suyrantys vazonėliai

Tualetinio popieriaus ar popierinio rankšluosčio ritinėlio kartoninę tūtelę galima panaudoti kaip indelį daigams auginti. Nors šiemet visi daigai tikriausiai jau užauginti, nepamirškite šios idėjos. O gal dar šį sezoną ji pravers?

1. Ant vieno tūtelės galo pieštuku nubrėžkite statmenai keturias 3 cm ilgio linijas. Stenkitės, kad jos būtų viena nuo kitos nutolusios lygiais atstumais. Atsargiai žirklėmis įkirpkite pagal šias žymas – gausite keturias atverčiamas dalis.
2. Lenkite kiekvieną iš keturių kartono gabaliukų į tūtelės centro pusę ir sunerkite taip, kad gautumėte daigų indelio dugną.
3. Pripilkite į indelius drėgno komposto daigams ir sėkite savo sėklas. Sudėkite stačius indelius į kokį nors didesnį indą ir laikykite, kol daigai augs. Kai bus laikas daigams keliauti į lauką, sodinkite juos į žemę tiesiai su visomis tūtelėmis. Kartonas žemėje suirs ir netrukdys sodinukams augti toliau.
Dar vienas suyrančio vazonėlio variantas – sėti sėklas į kiaušinio lukštą, pripildytą grunto. Kai daigeliai užaugs iki norimo dydžio, lukštą paprasčiausiai sudaužykite ir daigelį perkelkite tiesiai į lysvę lauke. Lukštą sumeskite į kompostą ar smulkiai sutrintą suberkite į dirvą – bus trąšos.

• Vanduo tekės giliau

Kai kuriems augalams labai patinka, kai vandens jie gauna ne tik nuo dirvos paviršiaus. Pavyzdžiui, pomidorų šaknys nukeliauja labai giliai ir gali neįsiurbti vandens nuo paviršiaus, o jei braškių ar šilauogių lapai vasarą bus dažnai šlapi, gali įsimesti pilkasis kekerinis puvinys. Įprasti laistymo būdai nėra patys tinkamiausi tokiems augalams, tačiau labai paprasta padaryti gyvybiškai svarbų drėkinimą, kai šaknys gaus drėgmės, kiek nori, ir nekils grybinių ligų pavojaus.

1. Paimkite tuščią švarų 500 ml plastikinį butelį nuo vandens ir pradurkite prie dugno keletą skylių. Jos turi būti ne viename lygyje (vienos truputį aukščiau, kitos – žemiau), kad vanduo patektų į skirtingą gylį.
2. Kai ruošitės sodinti augalą į lauką, įkaskite šalia jo butelį taip, kad liktų kyšoti virš žemės tik jo kaklelis.
3. Kaskart laistydami augalą įpilkite vandens į įkastą butelį. Taip vanduo pasieks ir giliausias šaknis.

• Nesiraukite plaukų dėl šliužų

Sraigės ir kiti šliužai yra bene labiausiai nekenčiami žaladariai. Dėl jų neverta rautis plaukų – geriau nueiti pas savo kirpėją ir paprašyti, kad atiduotų... nukirptų klientų plaukų galiukus. Juk jie sušluojami ir išmetami. Skamba kiek makabriškai, bet panaudokite plaukus kaip mulčią ir paberkite aplink augalus, kur daugiausia susirenka šliužų ir sraigių. Šie kenkėjai nemėgsta šliaužti per jiems neaiškius paviršius ir tikriausiai čia sustos. O kai plaukai suirs, jie suteiks dirvai gerą porciją azoto.

Šis metodas gali paskatinti ir paukščius dažniau lankytis jūsų sode ieškant tinkamų medžiagų lizdui. O tada, žiūrėk, ir vieną kitą šliužą pasigriebs jaunikliams pamaitinti.

Dar viena draugiška gamtai priemonė kovoti su šliužais yra kiaušinių lukštai. Sutrinkite juos ir pabarstykite aplink augalus – šiurkštus paviršius turėtų juos atbaidyti. Taip pat auginkite keletą vaistinių melisų kerelių – jų šliužai labai nemėgsta.

II. Keli būdai išleisti mažiau

Sodininkauti mėgstantys žmonės dažnai padejuoja, kad tai toli gražu ne pigus malonumas. Juk viskas kainuoja – ir gruntas, ir trąšos, ir augalai, ir darbo įrankiai, ir visa kita. Tačiau iš tiesų nebūtina turėti solidžią sąskaitą banke, jei norite turėti gražią aplinką, vešlius gėlynus ir derliumi džiuginančias daržovių lysves. Yra daug paprastų būdų sutaupyti pinigų – nuo to nė kiek nenukentės jūsų aplinkos grožis ir pasitenkinimas darbo vaisiais. Netgi atvirkščiai – lydės džiugesys, kad tausojate ne tik savo finansinius išteklius, bet ir visą mus visus supančią aplinką.

• Auginkite augalus iš sėklų

Paauginti daigai ir augalai nemažai kainuoja, todėl verta pačiam užsiauginti jų iš sėklų. Dar ne taip seniai mūsų močiutės beveik viską pačios pasisėdavo ir užsiaugindavo. Daugelį augalų užsiauginti iš sėklų nėra sudėtinga, nes ant sėklų pakelio nurodyta reikiama informacija. Žinoma, augalų greitai neužsiauginsi – paprasčiau nueiti ir prisipirkti, bet ilgainiui prisiauginsite pakankamai augalų savo sodui, liks net dovanų draugams.

• Auginkite tinkamoje augalui vietoje

Labai dažnai susižavėjimo apimtas sodo mėgėjas nusiperka augalą, o grįžęs namo niekaip neranda tinkamos vietos jam pasodinti. Iš tiesų verta truputį pasidomėti ir paklausinėti apie patikusį augalą, kad įsitikintumėte, kad jis vešliai augs jūsų sode. Saulėtam gėlynui rinkitės šviesomėgius augalus, o šešėliuotoms vietoms – toleruojančius pavėsį. Taip pat augalui turi tikti dirvožemis ir žiemojimo sąlygos.

• Dauginkite auginiais

Užsiauginti naują augalą iš nupjautos šakelės – labai įtraukiantis užsiėmimas. Galite auginiais prisidauginti augalų gyvatvorei, naujam gėlynui ar įteikti paaugintą augalą kaip dovaną artimiesiems. Kai kurie daugiamečiai augalai gyvuoja tik kelerius metus, o tada juos reikia pakeisti. Iš anksto pasidauginę juos auginiais visada turėsite kuo pakeisti senuosius augalus. Šiam dauginimo būdui nereikia specialių įrankių – pakaks žirklių ir trupučio smėlingo komposto.

• Prižiūrėkite sodo įrankius

Prižiūrėti įrankiai bus ilgaamžiškesni, taigi rečiau teks pirkti naujus. Darbų sezonui pasibaigus visada juos surankiokite iš visų pašalių ir laikykite sausoje vietoje. Kastuvus ir kastuvėlius, šakes ir grėblius nuvalykite po kiekvieno panaudojimo, kad ant jų neliktų žemių. Sekatoriai turi būti pagaląsti ir sutepti, o galingus prietaisus, tokius kaip žoliapjovės ar šakapjaustės, kasmet atidžiai apžiūrėkite, ar jie techniškai tvarkingi.

• Dalykite daugiamečius augalus

Daugelio daugiamečių žolinių augalų šaknyną galima sėkmingai padalyti į du ar tris naujus augalus, taigi už vieno kainą turėsite triskart daugiau augalų. Padalyti pluoštines šaknis turinčius augalus prireiks didelio peilio, tačiau daugumą galite perskirti tiesiog rankomis. Svarbu, kad kiekviena atskirta dalis turėtų sveikų šaknų pluoštą. Pasodintas į naują gruntą toks augalas turėtų greitai įsitvirtinti ir netrukus būti tokio aukščio kaip ir motininis augalas, kurį pirkote.

• Rinkite augalų sėklas

Daugelis augalų subrandina sėklas, kurias galite nuimti, laikyti ir vėl pasėti – nereikės kiekvienais metais leisti pinigų, kad užsiaugintumėte naujų augalų. Daugelio gėlių ir nemažai daržovių sėklas nesunku išlaikyti, tačiau laikyti netinka hibridinių augalų (žymima F1 ar H) sėklos, nes augalai dažnai neišlaiko motininių savybių.